LRT vykusiame pirmajame Lietuvos tiriamosios žurnalistikos festivalyje dalyvavęs garsus tyrimų žurnalistas Sergėjus Kanevas, su kolegomis iš užsienio išsiaiškinęs tikrąsias Skripalių nuodytojų tapatybes ir po to priverstas bėgti iš Rusijos, sakė, kad jo tikslas – atskleisti Europoje įsitvirtinusius Putino šnipus.
Jis pasakojo apie šnipinėjimu užsiimančius Rusijos išorės žvalgybos tarnybos (rusiškai SVR) karininkus, įdarbinamus bankuose, verslo įmonėse, televizijų kanaluose – ten, kur jie gauna priėjimą prie asmens duomenų ir gali palaikyti užsienio ryšius.
Klausiamas apie situaciją Lietuvoje, Sergėjus Kanevas (jis mūsų šalyje gyveno trejus metus) išdėstė savo nuomonę. Pastebėjimus. Apie tai, kad Lietuva, kaip ir aplinkinės šalys, turi didelę bėdą. „Daug lietuvių studijavo dar sovietinėse karo mokyklose. Yra išlikę tarnybos (kariuomenėje – red.) draugai. Štai per juos taip būna: „Na, brolau, padėk, juk kartu tarnavome“, – dėstė jis.
Kartu tarnavome. Šis leitmotyvas šiomis dienomis skamba lietuviškame kontekste, dabar jau buvusiam Viešojo saugumo tarnybos (VST) vadui generolui Ričardui Pociui buriant platų palaikytojų ratą.
„Tai yra istorija. Tai yra mūsų fronto brolių istorija. Tai, kaip mes vadiname, mes apkasų broliai esame. Mes, kaip ir Valdas Tutkus, kūrę kariuomenę, visi esame to vieno apkaso brolija. Broliai“, – vis labiau įsijausdamas, dėsto R. Pocius viename kanale.
Generolas, dar neseniai vadovavęs VST pareigūnams, turintiems užtikrinti viešąją tvarką ypatingų ir ekstremalių situacijų atvejais (pavyzdžiui, malšinant riaušes), pasakoja apie „brolį“ Audrių Butkevičių. Buvusį Lietuvos kūrėją A. Butkevičių šįmet, prieš Sausio 13-ąją, kaip jau ne kartą kvietusį žmones nepasitikėti saugumą užtikrinančių pareigūnų darbu.
Kitas „brolis“ – buvęs kariuomenės vadas V. Tutkus – sėdi šalia R. Pociaus internetinės televizijos studijoje, kurios šeimininkė dar ne taip seniai skelbė apie pareigūnų smurtingus veiksmus.
Aukštas karininkas, kurį prieš kelis dešimtmečius bandė atrasti Rusijos atstovai, norėję įsitikinti, ar tikrai V. Tutkui įteiktas dar 1991-ųjų gruodžio 19 dieną specialiu tuometinio Sovietų Sąjungos prezidento Michailo Gorbačiovo įsakymu skirtas Raudonosios žvaigždės ordinas už dalyvavimą Afganistano kare, tuo metu kovos broliais vadino ten kartu kariavusius sovietinius karininkus („Daugelis mano bičiulių išėję į atsargą. Be abejonės, su keliais palaikome santykius, susiskambiname. Kai griuvo SSRS, daugelis mano draugų tapo civiliais“, – iš to meto žiniasklaidos).
Dabar generolas V. Tutkus vadinamas neoficialiu „šeimų maršų“ lyderiu, jis aktyviai besirengiantis kandidatuoti į merus tvirtina: „Paprastai demokratinėse valstybėse nėra priimta keisti jėgos struktūros vadus iki kadencijos pabaigos, pagal politikų užgaidas.“
Juk prieš 7 m. tuometinio vidaus reikalų ministro Sauliaus Skvernelio paskirtas VST vadu Ričardas Pocius dalyvavo ne vienoje įdomioje istorijoje.
Kaip ten su tomis užgaidomis, gal kovos broliui galėtų papasakoti pats R. Pocius, taip karštai kviečiantis jo gynybai susitelkti opoziciją („Opozicija, kuri tikrai yra stipri, penkiasdešimt ant penkiasdešimt, tikrai turėtų tarti žodį šitoj situacijoj“, – tai citata iš laidos).
Juk prieš 7 m. tuometinio vidaus reikalų ministro Sauliaus Skvernelio paskirtas VST vadu Ričardas Pocius dalyvavo ne vienoje įdomioje istorijoje. Štai 2015 m. gruodžio 1 d., praėjus 5 mėnesiams nuo tada, kai perėmė vadovavimą VST, R. Pocius vienoje žiniasklaidos priemonėje prakalbo, kad su buvusio ilgamečio VST vadovo Sergėjaus Madalovo žinia šioje tarnyboje buvo nusikalstamai švaistomos valstybės lėšos, klestėjo savų protegavimas, o kai kurie VST pareigūnai esą nėra lojalūs valstybei ir konflikto atveju gali atsukti ginklą prieš šalies piliečius.
25 m. VST vadovavęs S. Madalovas kaltinimus vadino provokacija. Piktinosi: „Kaip man reaguoti? Senais laikais tokius žmones būčiau galėjęs iškviesti į dvikovą, bet dabar gi negaliu – bijos. Todėl taip ir vyksta: kažkas kažką pasakė – jokios atsakomybės. O tu įrodinėk, kad taip nėra.“
Tačiau už R. Pocių mūru stojo S. Skvernelis. Jis tvirtino gavęs informaciją apie tai, kiek VST dirbo nelojalių Lietuvai piliečių. Ir perdavęs atitinkamoms institucijoms.
Kokie buvo to tyrimo rezultatai, informacija viešumos taip ir nepasiekė. Tačiau diskusijos apie „ginklą prieš visuomenę“ atsukti esą galėjusius VST pareigūnus nustelbė prieš tai tą pačią visuomenę audrinusį skandalą, grėsusį paties S. Skvernelio atstatydinimu. Dėl to, kad keliomis savaitėmis anksčiau iki R. Pociaus grėsmingos žinios, 2015 m. lapkričio 1-osios naktį, ministro S. Skvernelio žinioje esantys pareigūnai nesėkmingai po Vilnių vaikėsi „kalašnikovu“, atimtu iš tų pačių pareigūnų, ginkluotą Igorioką – Igorį Molotkovą.
„Ne ta situacija, kurioje reikėtų galvoti apie kieno nors atsistatydinimą“, – tuoj po gaudynių kartojo S. Skvernelis.
Po kelerių metų, 2019 m. sausį, R. Pocius į viešumą išėjo su nauja grėsminga žinia. Esą grupė buvusių aukštų vidaus reikalų sistemos jėgos struktūrų vadų, grupė generolų, kai kurie – ėję ir tam tikras pareigas sovietmečiu, siekia eskaluoti įtampą visuomenėje, kiršinti Vidaus reikalų ministerijos žmones, o juos esą konsultuoja ir veikiantys politikai.
Kažkur nuskambėjo žodis „perversmas“. Kontekste paminėti su generolais susiję Socialdemokratų partijos žmonės. Tuometis socialdemokratų lyderis Gintautas Paluckas pagrasino: „Jeigu bus minimas LSDP partijos pavadinimas ir bus stengiamasi menkinti reputaciją, mes tikrai kreipsimės į teismą ir ginsime savo reputaciją, nes jokių faktinių duomenų, pagrindžiančių tokius samprotavimus, nėra.“
Premjero pareigas tuo metu ėjęs S. Skvernelis „generolų sąmokslą“ komentuoti atsisakinėjo. Jis rūpinosi rinkimais – vos keliomis savaitėmis anksčiau buvo paskelbęs, kad kandidatuos į prezidento postą. Jame turėjo būti tvirtas ir jokios netvarkos ar sąmokslų valstybėje neleisti.
Dabar generolas R. Pocius, pasitraukęs iš VST, kalba apie baisią padėtį vidaus reikalų sistemoje. Ministrės Agnės Bilotaitės kompetenciją. Mobingą, trukusį nuo tada, kai ėmė atsisakinėti – pats to neneigia – paklusti duodamiems įsakymams.
Ir opozicija susitelkia. Generolą, kuriam, sako, „bobos nevadovaus“, guodžia S. Skvernelis, savo partijos vardu jau pažadėjęs kreipimąsi į Prokuratūrą. Tas pats S. Skvernelis, kurio vadovautą Vyriausybę A. Bilotaitė prieš metus kritikavo esą savo laiku neadekvačiai įvertinus situaciją ir nepasiruošus būsimai migrantų krizei. Kuris A. Bilotaitei atkirto, kad ji – „beviltiška ministrė“ ir turi atsistatydinti.
Į R. Pociaus, taigi, ir S. Skvernelio pusę stoja ir „valstiečiai“. Frakcija, kurios nariai viešai kalbą apie privalomą valdžios vertimą, dabar tvirtina išgyvenantys baisų nerimą dėl padėties valstybėje ir reikalauja paaiškinimų.
Ir, žinoma, „kovos broliai“ – žmonės, stovėję prie jaunos valstybės kariuomenės ištakų. Tarsi atsiliepę į kvietimą: Na, brolau, padėk, juk kartu tarnavome.“
