Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui pralaimint konvencinį karą prieš Ukrainą, Rusijoje buvo paskelbta dalinė mobilizacija. Ji turėtų paliesti 300 tūkstančių šauktinių, bet daugelio apžvalgininkų nuomone, tai tik pradžia, ateityje mobilizacija bus kur kas gausesnė.
Manoma, kad Rusija gali mobilizuoti ir keletą milijonų šauktinių, bent teoriškai. Tačiau juos visus bus sunku įtikinti, kad karas su Ukraina naudingas bei būti sužeistam ar žūti teks vien todėl, kad to nori jų prezidentas ir būrys radikaliai nusiteikusių generolų ir Kremliaus pritarėjų, kuriems eilinių Rusijos piliečių žūtys nieko nereiškia, jie prieš nieką nejaučia atsakomybės.
Puolamasis karas yra visada nepopuliarus liaudyje, ypač tuomet, kai tame kare esi pralaimėtojų pusėje ir neturi nei pateisinamos priežasties, nei aukštesnės idėjos, kai esi svetimų žemių grobikas, o ne savųjų gynėjas. Būtent toks yra Rusijos kareivis okupantas. Ir visai priešingai atrodo Ukrainos karys, ginantis savo žemę, namus, šeimą, savo laisvę ir tėvynę.
Kartu su mobilizacija prasidėjo protestai ir demonstracijos Rusijos miestuose. Jie yra ne tokie gausūs kaip prieš porą metų, kai juos organizavo Aleksejus Navalny’as ir jo bendražygiai, bet aišku, jog mobilizacija jau palietė kur kas didesnius visuomenės sluoksnius nei lig šiol vykstantis Rusijos karas prieš Ukrainą. Karas atėjo į kiekvieno ruso namus. Rusijos žmonių nuotaikos kasdien neišvengiamai dar labiau blogės, o nepasitenkinimas valdžia ir pačiu V. Putinu vis didės ir jo populiarumas kris, nes grįžtančių karių skaičius karstuose kasdien augs.
Kol Rusija nėra uždarius sienos išvykstantiems savo piliečiams į užsienį, kaip tai buvo daroma Sovietų Sąjungoje iki M. Gorbačiovo reformų XX a. aštuntame dešimtmetyje, Rusiją spėjo palikti keli šimtai tūkstančių jos piliečių. Jie užplūdo Turkiją, Suomiją, Kiprą, Gruziją ir tas šalis, į kurias Rusijos piliečiams nereikėjo vizų.
Prasidėjus mobilizacijai, šaukiamo amžiaus Rusijos piliečiai, nenorintys dalyvauti kare prieš Ukrainą ir žudyti nekaltų ukrainiečių, ėmė dezertyruoti iš savo šalies, o specialios Putino režimo saugumo struktūros ėmė juos gaudyti ir siųsti į mobilizacijos punktus. Pabėgti iš Rusijos šaukiamieji į karą prieš Ukrainą galėjo lėktuvais ir tik per tas šalis, kurios sutiko leisti rusų dezertyrams kirsti jų šalį. Lėktuvų bilietai iš Rusijos pabrango kelis kartus ir lėktuvai galėjo skristi tik per tas šalis, kurioms nebuvo uždrausta kirsti tų šalių oro erdvės.
Baltijos šalys, Lenkija ir Čekija paskelbė, kad jos nepriims ir neleis per savo teritoriją rusų dezertyrams keliauti toliau. Suomija sugriežtino rusams įvažiavimo sąlygas. Lietuva, jei neklystu, atrodo sušvelnino savo poziciją, pareikšdama, jog bus individualiai tikrinamas kiekvienas galimas dezertyras ir jo motyvacija bus įvertinama. Tai, manau, teisingas sprendimas, nes mažai šaliai svarbu kontroliuoti migracijos srautus ir žinoti, kas nori jų šalyje apsistoti.
Rusijos žmonių nuotaikos kasdien neišvengiamai dar labiau blogės, o nepasitenkinimas valdžia ir pačiu V. Putinu vis didės ir jo populiarumas kris, nes grįžtančių karių skaičius karstuose kasdien augs.
Vokietija sureagavo kitaip. Jos teisingumo ministras Marco Buschmannas savo tviteryje parašė: „Kiekvienas, kuris nekenčia Putino ir gerbia liberalią demokratiją, bus šiltai sutinkamas Vokietijoje.“
Vokietija nuo karo Ukrainoje pradžios dėl humanitarinio pobūdžio priežasčių suteikė prieglobstį apie 440 Rusijos piliečių. Tarptautinė apsauga suteikta daugiausia rusų disidentams bei žurnalistams. Jie yra pasirengę suteikti daugiau, bet tarp Vokietijos ir Rusijos yra kitos ES valstybės, kurios rusų dezertyrų neįsileidžia.
Tai Baltijos šalys ir Lenkija. Kaip pastebėjo „Deutsche Welle“, Vokietijos pareigūnai stebisi, kad minėtos valstybės neįleidžia rusų pabėgėlių dezertyrų. Anot jų, Europos teisė galioja visoms šalims. Žmonėms, kurie yra persekiojami dėl savo pažiūrų, yra taikoma Dublino konvencija, kuri sako, jog valstybė, į kurią įkelia koją persekiojamas pilietis iš kitos šalies, turi jį ginti. Šią konvenciją yra pasirašiusi ir Lietuva.
Vokietijos vyriausybės atstovas Steffenas Hebesteinas paragino Rusijos dezertyrų klausimą apsvarstyti ateinančią savaitę su visų ES šalių atstovais. Geriausiai ES yra turėti bendrą nuomonę Rusijos dezertyrų klausimu, mano Vokietijos vyriausybės atstovas.
