Niekam nėra naujiena, kad lietuviai vis mažiau pasitiki valdžios institucijomis. Šis nepasitikėjimas tampa rimta problema. Ypatingai sudėtingomis situacijomis. O tokią jau matėme pandemijos laikotarpiu, tokią išgyvename ir dabar, kai vyksta karas Ukrainoje.
Politikai mėgsta sakyti, jog žmonės kalti. Juk jie turėtų labiau pasitikėti valdžia. Tačiau ar tikrai? Pasitikėjimas gali būti tik abipusis. Tad reikia iškelti klausimą: o ar valdžia pasitiki savo piliečiais? Sociologai nei politikams, nei valdininkams, nei pareigūnams tokio klausimo neužduoda. Tad sociologinių apklausų negalime pateikti.
Tačiau ką mes matome iš valdžios veiksmų? Ogi totalų nepasitikėjimą piliečiais. Kuo toliau, tuo vis daugiau norima viską kontroliuoti. Visos priemonės, teisės aktai konstruojami pagal įtarumo piliečių atžvilgiu prezumciją.
Štai Aplinkos ministerija ruošiasi investuoti milijoną eurų į informacinę sistemą, kuri skaičiuos, ar reikiamą kiekį prigaminame tualeto turinio. Kaip buvo aiškinama, tai daroma tam, kad niekam nekiltų noras piktnaudžiauti.
O ką sako plačiai nuskambėjusi „Perlas energija“ istorija? Vartotojai turėjo pasirinkti elektros tiekėją iš tų, kuriems veikti leido ne kas kita, o valstybės institucijos. Ką galvoja paprastas pilietis? Ogi tai, kad valstybė jau atsijojo, atrinko patikimiausius. Todėl ir rinkosi, - kiekvienas pagal savus kriterijus. Tačiau „Perlo energija“ pareiškė, kad keičia sutarties sąlygas. Šios įmonės klientai pasijuto apgauti. O ką pasakė premjerė Ingrida Šimonytė? Ogi tai, kad vartotojai turėtų būti atidesni rinkdamiesi. Kartu ji pasakė, jog valstybės institucijomis negalima pasitikėti. Ar tai skatina piliečių pasitikėjimą valstybe? Tikrai ne.
Tačiau ką mes matome iš valdžios veiksmų? Ogi totalų nepasitikėjimą piliečiais. Kuo toliau, tuo vis daugiau norima viską kontroliuoti.
Pagalvokite, kaip buvo aiškinama, kodėl taip drastiškai pakilo elektros energijos kainos? Ogi pasirodo, kad toks yra algoritmas, kuris neleidžia paimti pigesnės elektros, jei ji tiekiama dideliais kiekiais. Svarbius klausimus reguliuoja net ne politikai, ne valdininkai, bet algoritmas. Jis turi būti priemonė, siekiant tikslų, bet tapo situacijos priežastimi. O jei algoritmas diktuoja mūsų gyvenimą, ar galima pasitikėti valstybės institucijomis?
Ir tokių pavyzdžių galima pririnkti labai daug. Štai ir užsiveda ydingas nepasitikėjimo ratas. Dar sociologas Robertas Putnamas iškėlė pasitikėjimo svarbą tiek ekonomikoje, tiek ir socialiniame gyvenime. Visuomenėse, kuriose aukštas pasitikėjimas, yra lengviau daryti verslą, įgyvendinti socialines programas ir t.t. Ten, kur pasitikėjimas mažas, žymiai daugiau laiko ir resursų išleidžiama tam, kad būtų apsidrausta nuo galimų apgavysčių.
Visame Vakarų pasaulyje mes stebime vis didėjantį nepasitikėjimą įvairiomis valdžios institucijomis. Ir tai signalizuoja rimtas problemas, kad valdžios institucijos neatitinka visuomenės lūkesčių. Kol gyvenome ramiais ir ekonomiškai gerais laikais, atrodė, kad šios problemos kaip nors išsispręs ateityje. Tačiau šiandien akivaizdu, kad taip nebus.
Be jokios abejonės, Vakarų priešai, šiomis problemomis pasinaudoja. Juk dabar akivaizdu, kad Europa buvo užsimerkusi prieš destruktyvų Rusijos veikimą. Galima minėti visiems gerai žinomą Vokietijos pavyzdį. Ir galime prisiminti, jog Europos komisija buvo nutarusi, kad dujos irgi prisideda prie „žaliojo kurso“? Akivaizdu, kad be Kremliaus lobistų čia buvo neapsieita. O kur dar įvairiausi kultūriniai karai, atšaukimo kultūros suvešėjimas. Tai skaldo visuomenes, o tuo Rusija naudojasi.
Mūsų – tiek Lietuvos, tiek visos Europos – laukia sunkus laikotarpis. Reikės išgyventi dar daug įvairių krizių. Tačiau jas bus labai sunku įveikti, jei valdžia ir toliau demonstruos nepasitikėjimą savo piliečiais.
Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ
