Šokiravo, nustebino. Tokie vertinimai pasklido po paviešinto Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) nario Zbignev Jedinskij pasisakymo, jog „Lenkija turi kuo skubiau palikti NATO ir ES ir sukurti sąjungą su Rusija. Tai būtų stipriausia slavų šalių sąjunga, paremta krikščioniškomis ir šeimos vertybėmis, kuri būtų naudinga Lenkijos piliečiams, o ne kažkam iš kitos vandenyno pusės“.
Bet tai jau ne kartą tai matėme. Buvo gintas ir Aliaksandras Lukašenka tuo metu, kai tiesiog liejosi baltarusių kraujas.
Stebina gal tik tai, jog partija, kurios pavadinime yra žodžiai „lenkų“ ir „krikščioniškų“, kuo toliau, tuo mažiau su šiais žodžiais turi kažką bendra. Ar čia tikrai partija, kuri atstovauja savo tautinę bendriją? Nepanašu. Nors reikia pripažinti, kad ir kitos partijos tam niekada neskyrė pakankamo dėmesio. Gal kas primins, kada susitikimuose su Lenkijos vadovais mūsų delegacijoje būdavo šios partijos nariai? Apie krikščioniškąsias vertybes apskritai sunku kalbėti, kai kviečiama jungtis į sąjungą su valstybe, kurioje politinių oponentų žudymai, sodinimai į kalėjimus, karinė agresija prieš kitas valstybes yra norma. Tiesiog krikščioniškų vertybių etalonas ta Rusija, ne kitaip.
Bet ar čia vieno žmogaus partijoje problema, kaip bando mus įtikinti, pavyzdžiui, Ramūnas Karbauskis, regis, randantis daug bendra su LLRA-KŠS? Pirma, po 2020 m. pareiškimų dėl įvykių Baltarusijoje, Z. Jedinskij matėme ne atsiprašantį, o vedantį partijos sąrašą Seimo rinkimuose; antra, Z. Jedinskij žmona dirba V. Tomaševskio, kaip europarlamentaro, komandoje; trečia, Z. Jedinskij buvo įdarbintas partijos Seimo nario patarėju. Partija tiesiog globoja politiką, kaip išmano.
Eikime toliau. Seimo narė Rita Tamašunienė visada kilus skandalui sakosi esanti ne prie ko. O prie ko ji buvo, kai vyko balsavimas dėl antros rezoliucijos įvykiams Baltarusijoje pasmerkti? Ogi nėrė į krūmus, tiksliau, kaip paviešino žurnalistai, nėrė į kabinetą prie dešrų, pyragų ir kavų, nes partijos pirmininkas taip įsakė. O pats pirmininkas teigė, jog Lietuva turi turėti gerus santykius su kaimynine Baltarusija, t. y. turime draugauti su žudiku A. Lukašenka. Čia tikrai vieno žmogaus, o ne partijos, problema?
Dabar V. Tomaševkis vos išlemeno, jog pasielgta neetiškai, bet čia pat puolė gintis, jog partijos kolega nuo vaikystės toks, mat net spaliuku nebuvo, vis prieš srovę ėjo. Tik kad viename interviu Z. Jedinskij yra pripažinęs, jog spaliuku neleido būti tėvai, o štai komjaunuoliu jau kelis metus pabūti teko. Tai kiek dar absurdo klausysime?
Ir kiek šis absurdas tarnaus kaip pasiteisinimas kitoms partijoms, kurios nemato problemos sudarinėti su šia partija koalicijas? Ar „Laisvės partijai“ ir konservatoriams, kurių pačių pirmininkas dar 2020 m. buvo įsitikinęs, jog partija pradeda kelti grėsmę Lietuvos saugumui, užteks suvokimo, jog Vilniaus miesto taryboje jie yra koalicijoje ne su atskirais asmenimis, o su partija, kuri viena sako, kita daro? Kiek tęsis tai, jog savivaldoje koalicijos sudaromos su bet kuo? Kiek tęsis ši politika be vertybių? Nes kai matai tokią savivaldą, tai tikėti vertybėmis kitais lygiais tampa faktiškai neįmanoma. Bet, panašu, jog tokie atsiprašymai, papuošti georgijaus juostele nuo V. Tomaševskio švarko atlapo, Vilniaus miesto valdžiai tinka.
Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ
