Pavėlavęs pavasaris atneša ne tik šilumą, bet ir rūpestį abiturientams. Kokius mokslus pasirinkti: tiksliuosius, socialinius, humanitarinius ar menus? Tačiau esminiai klausimai turėtų būti: kokia specialybė bus paklausi ir kuriuos mokslus baigęs galėsi įsidarbinti? Kur studijuoti Lietuvoje ar užsienyje? Kokio universiteto aukštojo mokslo diplomas tikrai bus vertinamas darbdavių ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje?
Pavėlavęs pavasaris atneša ne tik šilumą, bet ir rūpestį abiturientams. Kokius mokslus pasirinkti: tiksliuosius, socialinius, humanitarinius ar menus? Tačiau esminiai klausimai turėtų būti: kokia specialybė bus paklausi ir kuriuos mokslus baigęs galėsi įsidarbinti? Kur studijuoti Lietuvoje ar užsienyje? Kokio universiteto aukštojo mokslo diplomas tikrai bus vertinamas darbdavių ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje?
O ko vertas lietuviško aukštojo universitetinio mokslo diplomas? Ar galite patikėti, kad vieno iš Lietuvos universiteto išlyginamųjų bakalaurų studijų baigiamųjų kursų daugiau nei du trečdaliai grupės studentų nemoka jokios Europos Sąjungos kalbos, išskyrus lietuvių kalbą. Tačiau ir ją rašydami sakinyje sugeba padaryti keturias ar penkias klaidas. Dauguma šių studentų nesugeba išspręsti septintos ar aštuntos klasės fizikos ar matematikos uždavinių.... Faktas – vienas, beveik visi jie gaus aukštojo universitetinio mokslo diplomus, nes universitetui svarbiau pinigai, kuriuos sumoka šie „komerciniai“ studentai, nei universitetinio mokslo kokybė.
Dėstytojai būna priversti tokius studentus praleisti, o jei kuris dėstytojas nesutinka įskaityti egzamino net minimalių žinių neturinčiam studentui, tuomet jam į pagalbą ateis universitetas, kuri sudarys specialiąją komisiją jau kokiam 5 ar 6 perlaikymui... ir žiūrėk dauguma studentų pagaliau atsiskleidžia, parodo savo ilgai slėptas, genialias žinias...
Ar darbdavys gali patikėti tokio universiteto absolventais ir priimti juos į darbą, kuomet jie pateikia universiteto diplomus? Realybėje darbdavys susidūręs su keletu tokio universiteto diplomus pateikusių absolventų ir įvertinęs jų žinias vėliau šio universiteto absolventų net nebando priimti. Nors tarp jų tikrai gali būti puikių to paties universiteto absolventų, turinčių ir aukštą žinių lygį, ir puikių profesinių gebėjimų. Bet kaip sakoma, „šaukštas deguto statinę medaus sugadina“...
Tai ar ne patys Lietuvos universitetai, besivaikydami pinigų, galimų susirinkti iš „komercinių“ studentų, aukoja gerą universiteto vardą, tuo pačiu sumenkindami išduodamo universiteto diplomo vertę?
Kokios priežastys lemia, kad mokslo ir žinių kalvė virsta rimta ir konkurencinga verslo įmone ir vietoj to, kad stengtųsi paruošti kokybiškus specialistus yra priversta kuo daugiau priimti studentų. Gal tai lemia valstybės politika, kuri leidžia universitetams „daryti“ verslą. Dar 1961 m. apie norus plėsti universitetinį švietimą Kingsley Amis teigė „daugiau reikš blogiau“. Jo spėjimas buvo pranašiškas, tuometinius naujuosius universitetus dešimtajame dešimtmetyje papildė buvusios politechninės mokyklos, o stojančiųjų į universitetus dalis išaugo nuo mažiau nei 10 proc. iki beveik šiandieninių 40 proc.
Tai mokūs studentai, kurie ne tik gali susimokėti už mokslą, bet ir pajėgūs finansiškai nusipirkti kursinį, diplominį. Jie gali sau leisti paduoti į teismą subjektą, kad jam pardavė nekokybiškai parašytą diplominį darbą ir tokiu būdu baisiai nuskriaudė, nes sustabdė diplomo gavimą.
Taigi, abiturientai, kurie studijuosite tikėdamiesi vėliau daug uždirbti, turite labai aiškiai žinoti, ką ir kur norite studijuoti, o įstoję rimtai mokytis ir įgyti žinių. Studijuoti universitete reiškia didelę riziką, bet jei studijuoji tai, kas tau patinka, net ir neuždirbdamas labai daug, turėsi geresnes galimybes dirbti toje srityje, kurią mėgsti.
