Lietuva šią savaitę – trečiadienį – išgyveno dvi valandas, kokių niekada nėra buvę. Į oro erdvę buvo įskridęs, kaip manoma, dronas. Dėl to pirmąkart nuo nepriklausomybės atkūrimo paskelbtas aukščiausias oro pavojaus lygis – raudonas, o gyventojams liepta eiti į priedangas.
Tai Vilniaus apskrityje. Ignalinos, Utenos, Švenčionių ir Zarasų rajonuose skelbtas žemesnis - geltonos spalvos – oro pavojus. Šalies vadovai ir atsakingų institucijų vadovai tvirtino, kad tai buvo pamoka. Pamoka, kuri parodė, kad dar yra ko išmokti – kaip informuoti gyventojus, kad slėptuvės ir priedangos negali būti užrakintos, budrumas ir sauga turi būti užtikrinti švietimo, medicinos ir kitose įstaigose.
Namų darbų gavo ir valdžia. Kiekvienąkart įskridus dronui, bandyta skubiai prisitaikyti prie situacijos – tai buvo akivaizdu. Akivaizdu ir tai, kad Lietuva nėra pasirengusi, bent kol kas, ne tik neutralizuoti dronų, bet ir, pirmiausia, sekti jų kiekviename oro erdvės centimetre.
Latviją užgriuvus dronams buvo laiko klausimas kada jie pasirodys ir Lietuvoje. Pirmasis šį mėnesį, lygiai prieš savaitę, nukrito Utenos rajone. Prireikė beveik savaitės, kol galiausiai krašto apsaugos ministras patvirtino, kad dronas ukrainiečių. Šiuo atveju – radarai jo išvis nematė. Tai suneramino Lietuvą, kad situacija nėra gera, pabrėžė ir prezidentas.
„Prezidentas akcentavo – išankstinio perspėjimo sistema atrodo neveikia tinkamai“, – sakė prezidento vyriausiasis patarėjas Deividas Matulionis.
Tačiau didesnis išbandymas laukė jau trečiadienį. Dronas įskrido į Lietuvos oro erdvę ir buvo paskelbtas didžiausias oro pavojus. Į drono gaudynes leidosi portugalų F-16 iš Estijos bei kariuomenės oro pajėgos su sraigtasparniais. Šiauliuose dislokuoti rumunų naikintuvai nekilo dėl prastų oro sąlygų. Gaudynės nesėkmingos – dronas dingo iš radarų.
Šaltinių teigimu, dronas į slėptuves nugynęs Rytų Lietuvą iš Rusijos įskrido į Latviją, skriejo palei sieną, išlėkė į Baltarusiją, vėl grįžo į Latviją ir galiausiai kirto Lietuvos sieną. Paskutinė vieta, kur radarai fiksavo droną – ties Merkine.
Pradėtos drono paieškos, bandant išsiaiškinti ar ji nukrito ar išlėkė iš Lietuvos oro erdvės, parodė dar sykį, kad bet koks objektas, skrisdamas žemiau radarų, gali lengvai klajoti po Lietuvą. Paieškos buvo bevaisės ir nutrauktos.
„Kaip sakant – nėra daikto. Nėra apie ką šnekėt“, – sakė kariuomenės vadas gen. Raimundas Vaikšnoras.
Kliautis kol kas galima tik NATO oro policijos misija ir tuo, ką Lietuva turi oro gynybai. Radarai, kurie nemato žemiau kelių šimtų metrų bei itin brangios, tikrai ne dronams skirtos oro baterijos bei šis tas mažesnio kalibro. Paaiškėjo, kad silpnų vietų apstu ne vien karinėse priemonėse.
Visų pirma, paskelbus oro pavojų, gyventojai pranešė, kad slėptuvės ir priedangos ne tik ne visos tinkamos, bet ir neveikia – gyventojai negalėjo į jas patekti, nes daug kur buvo užrakintos durys.
„Parengtas raštas savivaldybėms, kad bent šitame eskalacijos laikotarpyje objektų savininkai visgi užtikrintų 24/7 priedangų atvėrimą – jos fiziškai nebūtų rakinamos“, – teigė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktorius Renatas Požėla.
Premjerė barėsi ir dėl situacijos mokyklose, darželiuose. Vienur institucijų vadovai ar mokytojai aiškino, kad vyko pratybos, kitur vaikai nebuvo išleidžiami slėptis, nes vyko atsiskaitymai. Galiausiai – buvo ir atvejų, kai vaikai tiesiog liko klasėse arba buvo išvesti į atviras vietoves, pavyzdžiui, stadionus.
„Blogai, labai buvo blogai“, – komentavo ministrė pirmininkė Inga Ruginienė.
Trečioji pamoka – informacijos skleidėjams. Jeigu vieniems pasirodė smagu, kad LRT radijas grojo Franko Sinatros kūrinį, kuriame skambėjo žodžiai „dabar, pabaiga arti“, kiti piktinosi, kad per pagrindinį televizijos kanalą rodytas serialas. LRT vadovybė, tikina, išvados padarytos.
„avyzdžiui, radijo signalo su vaizdu perdavimas į visus televizijos kanalus. Jis sklandžiai buvo ištransliuotas į LRT Plius, bet ne taip greitai, kaip norėjome į pagrindinį kanalą. Tai tas bus atidirbta. Taip pat, kai radijo žurnalistai eina į slėptuvę, ką mes turėtume transliuoti eteryje, kad tai nebūtų dainos kažkokios, kurios atrodo keistai, taip pat informacija naudinga – kas yra ta priedanga, kur jos ieškoti, kaip elgtis tokiais atvejais“, – LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė.
Programėlė LT72 neatlaikė, o perspėjimo pranešimai į mobiliuosius telefonus atskriejo tik lietuvių kalba. Ir situacija kartojosi. Vidaus reikalų ministerija teigia, kol trūkumai bus pašalinti, pranešimai apie pavojus bus siunčiami trumposiomis žinutėmis.
„Turi atsirasti priemonių planas, kad taip neatsitiktų daugiau. Turime sprendimų, matome tam tikrų vietų, kur galime patobulinti. Vienas iš tų buvo ir mūsų žaibiška reakcija, per spaudą viešinimas. Tai yra negerai, bet kas įvyko, tas įvyko“, – vidaus reikalų ministras Vladislavas Kontratovičius.
Ukrainą remiantis, jos gretose kariavęs Šarūnas Jasiukevičius sako, pavojai ore vėl priminė apie civilinės saugos spragas.
„Pradėta tų priedangų lipdukus klijuoti ant bet kokių statinių ir pradėta žmones sutelkti į visiškai neapsaugotus statinius. Turėjome daug pavyzdžių iš Vilniaus, kai buvo oro antskrydžio pavojus ir daugybė civilių žmonių buvo sutelkta, sukoncentruota į visiškai neapsaugotus pastatus t. y. mokyklų aktų sales arba sporto sales“, – sakė Ukrainoje kariavęs lietuvis.
Situaciją pataisyti, kaip sako krašto apsaugos ministras, turėtų per porą mėnesių įdiegti naujieji radarai. Pasak Roberto Kauno, skirtingi radarai mato skirtingai: jų aprėptis – ir į aukštį, ir į plotį – skiriasi. Visą gaunamą informaciją reikia sudėti į naujai kuriamą programą. Į vieną vietą turi suplaukti duomenys ne tik iš radarų, bet ir jutiklių. Tuomet, matant visą paveikslą, dirbtinis intelektas turėtų padėti nustatyti, ar radaruose matomos žymos yra dronai, balionai, ar tai kažkas kita. Kitas žingsnis bene svarbiausias – po Lietuvą bus išdėlioti perimamieji dronai.
„Būtent tie interceptoriai gavę signalą turėtų startuoti patys, nuskristi iki taikinio pagal koordinatę ir žmogus, karys priima galutinį sprendimą ar naikiname, ar interceptorius – daugkartinio naudojimo – gali grįžti atgal. Tokio lygio sistemos mums reikia“, – nurodė krašto apsaugos ministras.
Tik neaišku, kada tiksliai nuo nulio kuriama ir išskirtinai Lietuvos grėsmėms pritaikoma oro gynybos sistema jau veiks pilnu pajėgumu. Klausimas, į kurį atsakymo kol kas nenori išgirsti niekas – kas būtų, jeigu Lietuvos oro erdvėje pasirodytų dešimt ar daugiau – pusšimtis dronų.
