Vladimiras Putinas yra tarptautinis nusikaltėlis, jo teismas – tik laiko klausimas. Gyvas ar miręs jis buvo pasmerktas ir nuteistas. V. Putinas yra aklas nuo savo paties nirtulio, neapykantos, melo. Jis pradėjo karą sulaužydamas visus įmanomus tarptautinius susitarimus ir sunaikino Europos saugumo santvarką, kurtą po 1945 ir atnaujintą po 1991 metų.
Suprantama, net jei jo kariuomenė ir užims pagrindinius Ukrainos valstybinius centrus, karas ne tik nebus pasibaigęs, o tik virs milžinišku partizaniniu pasipriešinimu. Tačiau ES rodo silpnumą lygiai tokį pat, kokį ji rodė 1938 ir 1939 metais, kai nacistai ir stalinistai rengėsi Antrajam pasauliniam karui ir pradėjo jį. Negalime sau, kaip ES šalis, to leisti.
Šis karas augina putlerizmo hidrą, kuri grasina kiekvienam ukrainiečiui, o greitai ir kiekvienam Baltijos šalių piliečiui. Nenorėčiau, kad Lietuvos valstybė būtų tokia pat, kaip ir prieškariu, ir kad vėl vagonai su Lietuvos piliečiais pajudėtų į Sibirą.
Tačiau negalime sau leisti ir rusofobijos: mes turime išlikti civilizuota šalimi, valstybe, kuri sugebės organizuoti piliečių savigyną. Rusofobija yra draudžiama neapykantos forma. Daugelis viešų kalbėtojų nesugeba atskirti putinizmo, Kremliaus klikos ir rusų tautybės asmenų. Rusofobija yra pavojus, dėl kurio vėliau mums bus gėda šimtmečius.
Reikia sekti ir stabdyti bet kokius rusofobijos platinimus ir provokacijas, preventuojant galimą smurtą prieš nekaltus rusakalbius asmenis. Daugelis lietuvių, nemokėdami rusų kalbos, nesugeba atskirti baltarusio, ruso, ukrainiečio ir vadovaujasi iškreiptu įtarumu, kurį provokatoriai lengvai pavers neapykantos ir agresijos proveržiais. Ir tai yra Kremliaus tikslas: sukurti neapykantos ir smurto prieš rusus Lietuvoje ir Baltijos šalyse precedentus, kuriuos būtų galima naudoti agresijai pateisinti ir tarptautiniam Lietuvos valstybės smerkimui.
Kiekvienas mūsų galime padėti Ukrainai ir patys rengtis Baltijos šalių gynybai. Pirma, ir svarbiausia ką gali šiandien kiekvienas ir kasdien: stabdyti Rusijos informacinę propagandą, jos šaltinius, apsimetusius trolius, stabdyti savo pačių penktąją koloną. Kviečiu peržiūrėti visų Rusijos kanalų transliacijos teises ir tuoj pat pradėti transliuoti laisvus ir nepriklausomus Ukrainos žiniasklaidos kanalus.
Šis karas augina putlerizmo hidrą, kuri grasina kiekvienam ukrainiečiui, o greitai ir kiekvienam Baltijos šalių piliečiui.
Lietuvoje platinama daug Kremliaus parengtos ir per lietuviškus socialinius tinklus platinamos informacijos, kuri kelia grėsmę Lietuvos valstybei, kenkia Ukrainai, kenkia NATO ir ES. Penktajai, linkusiai išduoti, prokremliškai kolonai gali priklausyti ne tik paklydę socialiniuose tinkluose paprasti žmonės, bet ir lietuviški oligarchai ar valdininkai, kurie, kaip ir Ukrainos oligarchai, pirmi bėgs iš savo šalies ir taip sukels vidinę paniką ir ekonominį chaosą.
Mes turime priimti gydyti sužeistus Ukrainos karius bei karo pabėgėlius. Lietuva tikrai gali sau leisti padėti kelioms dešimtims tūkstančių pasitraukusių asmenų, pirmiausia moterų ir vaikų. Tam galime skirti bendrabučius, sanatorijas, viešbučius, tariantis su ES dėl bendros finansinės naštos.
Tačiau, negalima leisti, kad ukrainiečiai Lietuvoje būtų VERČIAMI žiūrėti propagandinius Kremliaus kanalus, kas vyksta iki šios dienos, nes ukrainietiški kanalai yra sunkiai prieinami. Mes patys leidžiame Kremliui indoktrinuoti rusakalbius asmenis, gyvenančius Lietuvoje. Ukrainos pabėgėliai turi jaustis sąjungininkų šalyje, kur gerbiamas jų orumas ir kur jie gali gyventi svetingoje aplinkoje.
Ir tai yra Kremliaus tikslas: sukurti neapykantos ir smurto prieš rusus Lietuvoje ir Baltijos šalyse precedentus, kuriuos būtų galima naudoti agresijai pateisinti ir tarptautiniam Lietuvos valstybės smerkimui.
Reikia kritiškai peržiūrėti Lietuvos karinę doktriną, kad tarnyba kariuomenėje būtų žymiai populiaresnė, vadinasi, ir gerokai technologiškai pažangesnė, atvira lavinimuisi, karjerai, atvira ne tik dešiniosioms, bet ir kairiosioms pažiūroms: neturi būti susipriešinimo tarp armijos ir įmonių profesinių sąjungų. Mūsų saugumas ir laisvė yra bendra.
Lietuvos kariuomenė turi virsti piliečių kariuomene, nes tik taip, kaip rodo Ukrainos patirtis, įmanoma organizuoti efektyvią teritorinę gynybą: kai gali ir nori dalyvauti visi piliečiai ir kai vyriausybė, kariuomenė, reikalui esant, gali išduoti visiems piliečiams ginklus.
Akivaizdu, kad karo atveju jau per pirmą valandą būtent visi sandėliai ir bazės bus sunaikintos. Tai kam tada tie ginklai? Tačiau, net jei tokį planą Lietuvos KAM ir nagrinėja – kas apie jį žino? Šaulių ir rezervistų teritorinei gynybai tikrai nepakaks. Tačiau šiandien yra pakankamai didelis kariuomenės ir technologinio išsilavinusio jaunimo atotrūkis, krašto gynyba nėra populiari. Turime apie tai labai atvirai ir kritiškai kalbėti. Nežinia, kiek mums laiko liko. NATO garantijos – nėra pakankamas pagrindas atsisakyti pilietinės savigynos.
Iš URMo mes laukiame kur kas aktyvesnės politikos siekiant maksimaliai stiprių sankcijų Rusijai. Derybų laikas su Putino ir Lukašenkos režimais baigėsi, kai tik Kremliaus Rusija pradėjo bombarduoti visą Ukrainą. Ji pradėjo didelį nusikalstamą karą, žudo nekaltus žmones ir turi patirti ne tik pralaimėjimą, bet ir šios šalies vadovybė turi būti suimta ir nuteista.
