LRT.lt šaltinių žiniomis, Kauno miesto savivaldybė svarsto galimybę tiesti gatvę per saugomą kultūros paveldo objektą – 19 amžiaus pabaigoje įrengtus Linkuvos gynybinius įtvirtinimus, kurie yra Kauno fortų dalis. Netoliese gyvenantys kauniečiai stebisi ir sako, kad žinia laikoma paslaptyje, nors savivaldybės atstovai jau kalbina parduoti kelis sklypus. Paveldosaugininkai idėjai griežtai nepritaria. Jų teigimu, įrengiant kelią būtų neįmanoma apsaugoti istorinio objekto.
LRT.lt kalbinti netoliese gyvenantys kauniečiai dalijosi, kad dar žiemą prie istorinių įtvirtinimų pastebėjo medžius bei krūmus pjaunančius darbininkus, kurie ir užsiminė, kad šioje vietoje ateityje atsiras gatvė. Jų ausis netrukus pasiekė žinia, kad savivaldybės atstovai jau kalbina kelis gyventojus parduoti Vėjo gatvėje esančius sklypus.
Pašnekovų žiniomis, nauja gatvė būtų tiesiama nuo Baltijos gatvės, kirstų Vėjo gatvę, driektųsi per saugomą istorinį objektą – Linkuvos įtvirtinimus – naujai statomo Kėdainių tilto link.
Vardų atskleisti nenorėję pašnekovai dalijosi girdėję, kad planuojama iškeldinti viename sklype įsikūrusią šeimą bei perimti kitą, šiuo metu neapgyvendintą sklypą, kuriame stovi apleistas namas. Labiausiai kalbintus kauniečius stebina tai, kad savivaldybė idėją jau ėmėsi įgyvendinti, tačiau su vietos bendruomene atvirai nesikalba.
Pašnekovai pastebi, kad savivaldybė ėmėsi keisti bendrąjį planą, jame numatyta patikslinti planuojamą Raudondvario plentą ir Baltijos gatvę sujungsiančią B ir C kategorijų gatvių trasą, besidrieksiančią per Linkuvos įtvirtinimus.
„Šalia yra plati Baltijos gatvė, neseniai suremontavo Vėjo gatvę. Jeigu dar ties naują gatvę, tai mes atsidursime tarp gatvių. Tai ir užterštumas, kuris gyvenimo kokybės nepagerins. Antras dalykas – mes mylime Lietuvos istoriją ir ją žinome, todėl tikrai abejoju, ar būtina gatvę tiesti per Linkuvos forto gynybinius įrengimus“, – svarstė LRT.lt kalbintas kaunietis.
„Kol kas nieko neinformuoja oficialiai, viskas vyksta tyliai“, – apibendrino jis.
Jam pritarė kitas vietinis gyventojas, abejojantis, ar gatvės šioje vietoje tikrai reikia.
„Nereikia, čia spūsčių nebūna. Jau geriau esamas gatves tvarkytų, nes čia gatvelę tvarkė pustrečių metų. Iš pradžių išrausė duobes, nes vandentiekį tvarkė. Užasfaltavo, tada vėl išrausė didžiausius griovius lietaus kanalizacijai. Vėliau trečią kartą rausė – vėl kažką tvarkė. Po to gatvę susiaurino. Tai galėjo palikti, būtų padarę tris juostas ir tegul būna“, – dalijosi LRT.lt pašnekovas.
Paveldosaugininkai idėjai nepritaria: saugomas objektas nukentėtų
Kultūros paveldo departamento Kauno skyriaus vyriausioji specialistė Asta Naureckaitė LRT.lt pasakojo, kad oficialaus kreipimosi dėl planuojamos gatvės nėra gauta, tačiau vizija su savivaldybės atstovais buvo aptarta. Paveldosaugininkai idėjai griežtai nepritaria ir sako, kad tiesiant gatvę apsaugoti senųjų įtvirtinimų nepavyktų.
„Mes žinome tiek pat, kiek ir jūs. Apie išperkamus sklypus, susitikimus su gyventojais nežinojome. Tik pernai rudenį buvo išvažiuojamasis departamento posėdis, pats direktorius dalyvavo susitikime su savivaldybės atstovais ir projektuotojais, bet viskas taip ir baigėsi, nei detalieji planai nebuvo suderinti, nei projektinių pasiūlymų niekas dar nematė ir mums neteikė derinti, viskas yra vizija“, – kalbėjo ji.
Anot A. Naureckaitės, savivaldybės idėja prasilenkia su paveldosaugininkų reikalavimais, o nutiesti gatvės nepažeidžiant saugomo objekto autentiškumo – neįmanoma.
„Buvo apžiūrėta vieta, teiktos įžvalgos. Buvo kalbama, ar kelias nesužalotų vertingųjų savybių kultūros paveldo objekto, bet akivaizdu, kad šis objektas bus žalojamas su tokiais sprendiniais, nes kelias eitų per objekto teritoriją. Vienaip ar kitaip objektas prarastų vertingųjų savybių ir autentiškumo“, – paaiškino ji.
Paklausta, ar savivaldybė Kultūros paveldo departamento draudimą galėtų apeiti, pašnekovė svarstė, kad tokiu atveju tektų keliauti į teismą.
Įtvirtinimai – Kauno fortų dalis
Kauno tvirtovės parko vadovas Egidijus Bagdonas taip pat sako, kad gatvė, jei bus tiesiama, neturėtų pažeisti saugomo objekto.
„Žinoma, sprendiniai visų pirma neturėtų pažeisti pačių statinių ir kitų vertingų savybių. Ten yra išlikusios ir pozicijos, kelios slėptuvės, ir pats įtvirtinimų reljefas, tačiau įvertinti turėtų paveldo specialistai, kiek pakeičiamos vertingosios savybės“, – sakė jis.
E. Bagdonas pasakojo, kad fortai Kaune pradėti statyti 1879 metais. Svarbiausias bruožas – fortų, turėjusių apsaugoti Rusijos imperijos sienas nuo kaizerinės Vokietijos puolimo, žiedas.
„Vokiečiai, pavyzdžiui, statė įtvirtinimus Klaipėdoje, dabartiniame Karaliaučiuje, Lenkijoje. <...> Pirmuosius septynis fortus pradėjo statyti 1882–1886 metais, pastatė per kelerius metus. Netoliese Linkuvos įtvirtinimų yra VIII fortas, Linkuvos įtvirtinimai yra tarsi tęsinys. Visas miestas buvo suskirstytas į tam tikrus gynybos skyrius, pirmasis yra Užnemunė, antras yra pietinėje miesto dalyje, o ketvirtas – Vilijampolės ir Šilainių dalyje. Maždaug 1900 metais baigtas VIII fortas ir tada statyti Linkuvos įtvirtinimai. Iš esmės tai yra du redutai, tai yra kaip fortas, tik jame nėra didelių požeminių struktūrų – įrengtos patrankų pozicijos, nukreiptos į miesto išorę, pėstininkų pozicijos, apkasai, stebėjimo postai.
Taip pat įrengtos nedidelės slėptuvės, kad artileristai galėtų pasislėpti, pernakvoti, laikyti šaudmenis. Viena dalis reduto yra šlaite arčiau Vilijampolės, ji pačiame šlaite, piramidės formos. Jis buvo skirtas Nemuno ir apatinei Vilijampolės terasai apginti, ten taip pat buvo pabūklai išdėstyti ir įrengta slėptuvė. Technologine prasme VIII fortas ir Linkuvos įtvirtinimai inovatyvūs tuo, kad jau buvo elektra, o statyta iš betono. Vėliau pradėjo statyti geriau žinomą IX fortą“, – LRT.lt pasakojo E. Bagdonas.
Savivaldybė sako, kad tokia idėja yra, bet kada galėtų įgyvendinti – nežinia
Kauno savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas Aloyzas Pakalniškis komentare LRT.lt teigė, kad remiantis bendruoju planu yra numatyta nauja susisiekimo jungtis, tačiau kada projektas galėtų būti įgyvendintas, jis negalėjo pasakyti.
„Miestas, remdamasis bendruoju planu, visą laiką analizuoja galimybes, kaip tokius projektus įgyvendinti. Tačiau procesai taip greitai nevyksta. Kada ir kaip šis projektas galėtų būti įgyvendintas, šiai dienai atsakymo neturime“, – teigė jis.
Į klausimą, ar savivaldybės atstovai su sklypų savininkais kalbėjosi apie galimybę perimti turtą, jis neatsakė.
