Nuomonės

2021.12.06 15:18

Linas Kojala. Demokratijų susirinkimas autoritarizmo stiprėjimo akivaizdoje

Linas Kojala, politologas, LRT RADIJAS, LRT.lt2021.12.06 15:18

Šią savaitę vyksiantis Demokratijų viršūnių susitikimas kursto aistras.


JAV prezidento Joe Bideno iniciatyva apie 110-ies valstybių, tarp jų ir Lietuvos, politiniai lyderiai susijungs virtualiam demokratijos principų aptarimui. Tikslas – parodyti, jog demokratinės vertybės yra gyvybingos, o jomis besivadovaujančios šalys geba efektyviai bendradarbiauti sprendžiant globalias problemas.

Visgi susitikimas vyks nerimastingoje atmosferoje. Ir ne tik dėl pandemijos. Nevyriausybinė organizacija „Freedom House“ konstatuoja, jog demokratijos padėtis pasaulyje blogėja jau penkiolika metų iš eilės. Tik aštuoniasdešimt dvi valstybės, vertinant pilietines ir politines teises, laikomos laisvomis. Netrūksta kritikų, teigiančių, jog radikalus populizmas, visuomenių poliarizacija, ekonominiai netolygumai ir kitos problemos silpnina demokratijų pamatus. Kyla dilema, ar negresia subyrėjimas.

Tai atsispindėjo ir Bidenui renkantis, kokios šalys turėtų būti pakviestos į susitikimą, o kokios – ne. Tarp nepakviestųjų yra ir tokios NATO sąjungininkės kaip Turkija bei Vengrija. Tokiu būdu siunčiamas signalas, kad vidaus politikos procesai šiose valstybėse traktuojami kaip besikertantys su demokratijos principais.

Natūralu, kad tai sukėlė šių šalių nepasitenkinimą. Bet bene labiausiai niršo tie, kuriems pakvietimo tikėtis buvo sunku. Štai JAV reziduojantys Rusijos ir Kinijos ambasadoriai parašė bendrą viešą laišką, kritikuojantį šį susitikimą. Esą tokia Bideno iniciatyva primena šaltojo karo laikus, gilina ideologines konfrontacijas ir nepadeda spręsti bendrų iššūkių.

Kodėl tokia reakcija? Istorija rodo, kad autoritarinėms valstybėms būdingas noras visais įmanomais būdais prisidengti demokratiškumu. Tą darė ir Sovietų Sąjunga, ir Rytų Vokietija. Bene geriausias šiuolaikinis pavyzdys – totalitarinė Šiaurės Korėja, kurios oficialus pavadinimas skambiai skelbia Korėjos Liaudies Demokratinę Respubliką.

Panašų siekį laiške artikuliuoja ir Kinijos bei Rusijos atstovai.

Pavyzdžiui, teigiama, kad Kinijoje sprendimai priimami tik konsultuojantis su bendruomenėmis, o valdymo procese be Komunistų partijos dalyvauja dar aštuonios politinės jėgos. Tuo metu Rusijos atstovas džiaugiasi „šimtametėmis parlamentarizmo tradicijomis“ ir priduria, jog visų politinių sistemų svarbiausia užduotis – užtikrinti stabilumą ir ramybę. Galima manyti, oponentų tildymo sąskaita.

Taigi, daroma išvada, kad ir Rusijoje, ir Kinijoje demokratija yra. Tik ji – kitokia, nesivadovaujanti vakarietiškomis vertybėmis. Nei Maskva, nei Pekinas nenori lygiuotis į Vakarus, mat ten mato vidaus problemas, visuomenių pyktį, menkstantį pasitikėjimą institucijomis. Siunčiama žinia, esą geriausi šių šalių laikai jau praeityje, o ateitis priklauso „tvirtos rankos“ politikams.

Tokie argumentai visgi panašesni į norą ginti nereprezentatyvias politines sistemas, o ne siekį mesti ideologinį iššūkį demokratiniam pasauliui. Bet kas jei ne pats laiškas geriausiai parodo, kad to kvietimo į demokratijų susitikimą visgi norėjosi sulaukti.

Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ


Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt