Švedija savo karinį laivyną papildys keturiomis naujos kartos fregatomis, kurias už beveik keturis milijardus eurų ketina įsigyti iš Prancūzijos. Tai vienas didžiausių šalies istorijoje gynybos pirkimų, kuriuo Stokholmas tikisi sustiprinti saugumą Baltijos jūros regione. Karo laivai, kurių pirmąjį Švedijai ketinama pristatyti po ketverių metų, skirti tiek operacijoms jūroje, tiek oro erdvės gynybai – jų svarbą tik išryškino pastarojo meto Rusijos provokacijos.
Keturios prancūziškos fregatos, kurių kiekviena kainuos po beveik milijardą eurų, – didžiausias švedų gynybos pirkinys nuo 9-ojo dešimtmečio, kai su gynybos koncernu SAAB pradėta kurti „Gripen“ naikintuvų programa.
„Tai labai didelis sandoris, kuris ilgainiui gilins santykius su Prancūzija ir atvers galimybę plėsti bendradarbiavimą daugiau sričių“, – sako Švedijos gynybos ministras Palas Jonsonas.
Iš trijų variantų, teiktų ir britų bei ispanų įmonių, konkursą laimėjo prancūzai, nes karo laivuose įdiegta oro erdvės gynybos sistema jau išbandyta, o pirmąją fregatą gamintojas pažadėjo pristatyti po ketverių metų, t. y. 2030-aisiais, vėliau – kasmet po vieną.
„Ginkluotosios pajėgos ir gynybos resursų administracija analizavo įvairius tarptautiniu lygiu prieinamus variantus, pabrėžiu – prieinamus tarptautiniu mastu, kurie atitinka pačius aukščiausius Švedijos reikalavimus“, – teigia Švedijos ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas.
Kovos laivai, kurių kiekvienas sveria po keturis tūkstančius tonų, ir juose numatytos sistemos naudojami tiek oro erdvės gynybai, tiek povandeniniams laivams medžioti. Ir viena, ir kita aktualu Baltijos jūros regionui, kur provokacijų ir diversijų daugėja.
„Atkreipėme dėmesį, kad Rusija pagerino balistinių raketų gamybos pajėgumus ir kad ji balistines raketas Ukrainoje naudoja sistemiškai. Taigi, oro erdvės gynyba yra privaloma. Taip pat įgysime geresnius kovos su povandeniniais laivais pajėgumus, kad medžiotume povandeninius laivus ir užtikrintume jūrų komunikacines linijas“, – komentuoja P. Jonsonas.
„Tai trigubina dabartinius Švedijos turimus oro erdvės gynybos pajėgumus. Taip pat šį tą pasako apie sprendimo mastą, svarbos laivynui mastą, apie tai, kaip vertiname visų švedų saugumą šiais išbandymų laikais“, – sako U. Kristerssonas.
Europos šalims didinant gynybos biudžetus, didžiosioms jūrinėms valstybėms laivynų modernizavimas tapo vienu iš prioritetų. Antai Švedijos kaimynė Norvegija dėl fregatų rankomis sukirto su britų tiekėju. Į panašius pirkinius dairosi ir Danija, skelbia „Financial Times“.
Švedų pasirinkimą pasveikino Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas. Jis sandorį pavadino strateginiu ir pabrėžė gilėjančius gynybos pramonės saitus. Štai metų pradžioje Paryžius iš švedų gynybos koncerno užsisakė du ankstyvojo perspėjimo žvalgybos orlaivius.
„Tai mūsų narystės NATO ir integracijos į bendrą NATO oro erdvės gynybą rezultatas, taip pat dėl to, kad esame atsakingi veikti ne tik Baltijos jūroje, bet ir Šiaurės jūroje, Atlanto vandenyne, taip pat Arktyje“, – aiškina P. Jonsonas.
Vyriausybė teigė, kad naujosios fregatos bus didžiausi laivai Švedijos kariniame laivyne. Jų numatoma eksploatacijos trukmė – apie 40 metų.
