Kai prieš porą metų Ukrainos prezidento rinkimuose buvo pasiūlyta mėgstamo komiko Volodymyro Zelenskio kandidatūra, Ukraina vos nesprogo iš juoko. Zelenskis nepriklausė jokiai partijai ir nėra dirbęs svarbiuose postuose.
Jis buvo toks mėgstamas kaip kadaise – prisimena tik smarkiai vyresni – Tarapunka ir Štepselis. Ukrainiečiai – gabūs humorui. Zelenskis veikė savo pavarde. Jo arkliukas buvo Ukrainos biurokratija. Toje šalyje tai tikrai didelis dramblys. Kyšininkavimo įprotis – nuo carizmo laikų. Sovietizmas jį dar sustiprino, nes ir valstybinė, ir kolektyvinė nuosavybė buvo nerangios. Dar smarkiau korupcija suvešėjo Rusijoje ir Ukrainoje, kai SSRS byrėjo. Buvo galima skolon nusipirkti kasyklą ar ginklų gamyklą, paskui automatus plukdyti į Afrikos arba Azijos šalis, kur pinigų įvairiems sukilėliams netrūksta.
Ukraina turi visko ir daug. Ginklų gamybą, tarp jų šarvuočių, laivų ir lėktuvų statybą. Derlingas juodžemis ir kitokios dirvos, galima auginti viską, net ir vynuoges, net ir šampano gamybai, jei jo pavadinimas nebus „šampanas“.
Satyrinis Zelenskio repertuaras buvo gan brutalus. Mūsų televizija pakartojo vieną jo sceną, gal ir daugiau. Neva kažkokios įstaigos valdininkų susirinkimas, kėdės sustatytos pusmėnuliu, o Zelenskis, vaidindamas kažkokį ateivį iš gatvės, įlipa į tribūną ir iš automato visus sušaudo. Ai, ai, kaip juokinga.
Bet ukrainiečiams tokie juokai labai patiko. Nes jų žemėje, jeigu valstybės tarnautojas, tai būtinai vagis.
Zelenskis nesiūlė jokios Ukrainos gelbėjimo programos. Jis paskelbė, kad oligarchija turi baigtis. Tas žodis dabar bėgioja po visą pasaulio spaudą. Ką jis reiškia?
Tai valstybės valdymo forma, kai valdžia priklauso nedidelei grupei žmonių, dažniausiai aristokratų arba turtuolių. 300 metų prieš mūsų erą antikinę Romą valdė saujelė turtuolių. Jie pirmi buvo pavadinti graikiškai – oligarchais.
Negalima sakyti, kad Zelenskis visada buvo prieš oligarchus. Jo išrinkimą finansavo žymus turtuolis Ihoris Kolomoiskis ir dar pora.
Negalima sakyti, kad Zelenskis visada buvo prieš oligarchus. Jo išrinkimą finansavo žymus turtuolis Ihoris Kolomoiskis ir dar pora. Visa Ukraina buvo apstatyta, ypač pakelės, milžinišku pano ir kitos rūšies plakatais. Juose nebuvo nė vieno žodžio apie tai, ką ir kaip jis darys, jeigu laimės. Jis buvo išrinktas.
Pirmus prezidentavimo metus jis iš tikrųjų nieko ypatingo nepadarė. Buvo pasikvietęs kelis lietuvius į valdžią Kijeve. Abromavičiui atidavė Pramonės ministeriją, paskui jį perkėlė į ne taip garsiai skambančią, bet dar svarbesnę ginkluotės gamybos žinybą.
Dabar apie Abromavičių nieko nesigirdi. Paskui Zelenskis keliavo po didžiausias Vakarų demokratijas – Prancūziją, Vokietiją, Jungtinę Karalystę, Ameriką. Visur kalbėjo su jų vadovais. Nebuvo skelbiama, prie kokių išvadų tuose pokalbiuose prieita. Galima spręsti tik iš to, kaip Zelenskis elgėsi ir kas vyko Ukrainoje po jų.
Pavyzdžiui, Ukraina gavo JAV paramą ginkluotei pirkti – 600 milijonų dolerių. Negrąžinamai. Proporcingi įnašai buvo ir kitų NATO valstybių.
Vidaus politikoje Zelenskis pradėjo daryti tai, ko nedarė kitos išsilaisvinusios komunizmo šalys.
Kadangi bet koks oligarchas mirtinai įsižeis taip pavadintas ir bylinėsis, to termino prezidentas oficialiai nevartoja, bet pateikė parlamentui įstatymo projektą dėl privalomos jų registracijos. Finansiniai magnatai, kurie valdo laikraščius, žurnalus, TV kanalus bei radijo stotis, kurie buvo aktyvūs žiniasklaidoje, kitomis formomis pateko į tokius sąrašus. Kurie yra asmeniškai aktyvūs politikoje ir turi didelius turtus, privalo juos deklaruoti ir privalo pranešti apie svarbius pokalbius su kitais oligarchais.
Tai turi būti registruojama viešai ir tai turi daryti Saugumo ir gynybos taryba, koordinuojanti visas šalies saugumo žinybas.
Pripažinti oligarchai neturi teisės kurti partijų, dalyvauti jų veikloje ar didinti savo dalyvavimo Ukrainos ekonomikos privatizacijoje. Projektas numato, kad aukšto rango valdininkai privalėtų informuoti apie kiekvieną savo kontaktą su oligarchu. Atlikti „išpažintį“ valdininkams nereikės tik tuo atveju, jeigu valdininko pasimatymas su verslininku bus oficialus ir neslaptas.
Saugumo tarybos sekretorius pranešė turintis 13 oligarchų sąrašą, bet kol kas paminėjo tik garsų milijardierių doleriais Rinatą Achmetovą, irgi milijardierių Danylą Firtašą ir buvusį Zelenskio globėją Ihorį Kolomoiskį. Spėjama, kad sąraše yra Petro Porošenka, buvęs Ukrainos prezidentas, Viktoras Pinčiukas ir Viktoras Medvedčiukas. Šitas yra mažesnio kalibro verslininkas, bet ypač kietas Rusijos šalininkas.
Pažymėtais verslininkais ne nuo šiandien gyvai domisi Ukrainos ir Europos teisingumo organai. Medvedčiukas buvo teisiamas už Tėvynės išdavimą ir šiuo metu priverstas laikytis namų arešto. Firtašas pasislėpė Vienoje nuo ekstradicijos (perdavimo) Jungtinėms Valstijoms, kur jis jau nuteistas. Virš Porošenkos galvos kabo kubilas kaltinimų.
Vyrai tikrai buvo įsidrąsinę. 30 metų buvo neprižiūrimi ir nebaudžiami.
Tikrai, Zelenskiui nepavyko įgyvendinti žymios dalies pažadų. Pasigirdo kaltinimų, kad visa tai tik Zelenskio maskuotė.
Prezidentas Zelenskis tvirtina, kad sumažins jų visų – yra dar sauja nepaminėtų ir neregistruotų – įtaką ruošiamam įstatymų paketui. Prezidento kritikai, tarp jų yra ir jo šalininkų, kurių nuomone, kanceliariškų biurokratinių priemonių neužteks oligarchams neutralizuoti. Kitų nuomone, prezidentas skuba atimti tribūną iš konkurentų rinkimuose, vyksiančių po dvejų metų.
Tikrai, Zelenskiui nepavyko įgyvendinti žymios dalies pažadų. Pasigirdo kaltinimų, kad visa tai tik Zelenskio maskuotė.
Tuos kaltinimus jis supranta. Todėl naujų įstatymų paketą nori dėti savo tautai ant pečių ir paskelbti referendumą.
Paskambinau keliems įtakingiems Vakarų žurnalistams, kuriems savo laiku, Sąjūdžio vadovų įgaliotas, pasakodavau, kas darosi rytiniame Baltijos krante. Patyrę žurnalistai patvirtino, kad, jų nuomone, tas naujas Zelenskio tonas dėl oligarchų gali prarasti tikroviškumą. Kolegos Vakaruose šypsosi. Jie girdi ir mato net per didelį atstumą. Paklausė: su kuo Ukrainos prezidentas šiemet bendravo ilgiausiai? Atsakymas aiškus – su JAV prezidentu ir Vokietijos, Prancūzijos vadovais. Pokalbiai užtrukdavo kartais valandą ir net dvi. Amerika jau iki tų pasitarimų suspėjo perginkluoti Ukrainos kariuomenę ir apmokyti jos karininkus. O dabar paskyrė 600 mln. dolerių pačioms moderniausioms ginkluotės priemonėms įsigyti.
Gal to neužteks. Galbūt Ukrainos biurokratija galinga ne tik viršūnėse, bet ir per vidurį bei apačioje. Padėtis labai sudėtinga. Sakant „Ukraina“, visada reikia galvoti „O kaip Rusija?“.
Bet išsamūs pokalbiai su patyrusiais žmonėmis dar niekada niekam nepakenkė.
