Jeigu turite senų, dar geriau, labai senų savo šeimos narių fotografijų, gerai į jas įsižiūrėkite. Jie net prieš kameras kūprinasi, jų veidai suvytę, raukšlėti. Pasižiūrėkite, kas parašyta anoje nuotraukos pusėje. Jų gimimo datos. Jie visai nebuvo seni.
Iš dabartinio dieduko ar močiutės kartais galime užgirsti: „60 metų? Ar tai senatvė? Tai tik 50 iš naujo!“ 40-mečiai sako: „70? Tai tik 60!“
Tie žmonės širdyje ir kituose organuose laukia, kad taip juos matytume darbe ar versle. Savo senolių fotografijų nesupranta. Arba numoja ranka: „Technika buvo prasta.“
Stiklo plokštelių technika daugeliu atžvilgių buvo pranašesnė negu celuloidinė ar ta visai šiuolaikinė „telefoninė“. Žinoma, ne visi gali pasižiūrėti į savo praeitį fotografijose. Gal tik mažuma. Bet tai didelė mažuma.
Claudia Valis, JAV mokslo žurnalistė, daug kartų nusiskynė tarptautines premijas. Jos straipsnius ir įžvalgas galima užtikti tokiuose leidiniuose kaip „The New York Times“, „Time“, „Fortum“. Buvo mokslinė žurnalo „Time“ bei „Scientific American Mind“ redaktorė. Daugelis pasaulio žurnalistų naudojasi jos sukauptais faktais, nes jos tyrimai gilūs. Jie parodė, kad senstant kai kuriose sferose yra pagerėjimų. Žinoma, rašo ji, ribų senukai neperžengia.
Jos tyrimai visapusiški. „Sakysim, žmogaus ūgis. Tai ne tik centimetrai, kaulai ir raumenys. Dauguma atvejų išauga organizmo visuma. Tūkstančiai matavimų rodo, kad gimę 1920 m. pabaigoje vidutiniškai 11 cm aukštesni už gimusius metų pradžioje. Vėliau gimę lenkia net ir tuos, kurie gimė vos penkeriais metais anksčiau.
Gimę 1950 m. viduryje ir vėliau irgi lenkia savo vyresnius brolius ir seseris.
Susirinkę į bendrą gerontologų pasitarimą, profesionalai pripažino, kad jaunimas dabar sensta lėčiau.
Du Suomijos mokslininkai pasidalijo pareigomis. Vienas tyrė fizinius laiko tėkmės pasireiškimus žmogui senstant, kitas – kaip metų tėkmė mažina galimybes pažinti ir suprasti. Tyrimus kontroliavo Juveskiulės universiteto gerontologė Taina Rantanen. Žmones, gimusius 1910–1914 m., ji lygino su gimusiais po 30 metų. Grupės tirtos 1989, 1990, 2017 ir 2018 metais. Kiekvieną kartą buvo naudojami šeši tie patys fizinių pratimų įrankiai ir penki įtaisai, leidžiantys matuoti sugebėjimus suvokti greitumą ir atmintį.
Vėliau gimusiųjų grupė ir vaikščiojo greičiau, jų rankos paspaudimai buvo tvirtesni, spaudimas koja irgi. Pažinimo funkcijų bandymuose vėliau gimę kalbėjo sklandžiau. Paprašyti prisiminti tris žodžius, prasidedančius raide „K“ sugaišdavo vidutiniškai tik 3 min. Anksčiau gimę tokių žodžių ieškodavo vidutiniškai po 4,5 min.
Bet ne viskas buvo žilagalvių kartos labui. Kai panašūs bandymai buvo daromi Olandijoje, senesnės kartos žmonės mintinai išspręsdavo aritmetikos uždavinius, darydavo mažiau klaidų ir skaičiuodavo greičiau negu jaunesnioji karta.
Danijoje atlikti tyrimai buvo dar labiau kategoriški. Danijos senoliai nei delno paspaudimu, nei žingsnio tvirtumu negalėjo prilygti jaunesniems tautiečiams, bet skaičiavimu mintyse aplenkė juos. Tai paaiškinama tuo, kad kai Danijos vyresnieji ėjo į mokyklą, į skaičiavimą mintyse buvo kreipiamas daug didesnis dėmesys negu dabar. Moterys irgi puikiai skaičiavo be popieriaus. Be to, vyresnės moterys aplenkė 20 metų jaunesnes namų ruošos darbuose, prausiantis, rengiantis. Bet einant pėsčiomis jos atsilieka nuo jaunesnių.
Atrodo, jaunimas ne taip greitai, tiksliai ir su klaidomis skaičiuoja todėl, kad visi tą krūvį perkėlė į elektronines skaičiuokles.
Susirinkę į bendrą gerontologų pasitarimą, profesionalai pripažino, kad jaunimas dabar sensta lėčiau. Kaisa Koivunen atkreipė dalyvių dėmesį, kad yra daug priežasčių, kodėl žmonės dabar lėčiau sensta. Jie gauna geresnį maistą, medicinos aptarnavimą, mažiau rūko. Suomiai pripažino, kad didelę reikšmę turi fizinis lavinimas ir grynas oras. Suomijoje 1943 m., nežiūrint to, kad tada vyko karas su sovietais, buvo organizuotas nemokamas vaikų maitinimas.
Metų mokykloje skaičius ir tų metų kokybė turi, nusprendė gerontologai, didžiulę reikšmę senėjimo procesui.
Prie europiečių choro prisijungė daktaras Luisas Ferruccis, JAV Nacionalinio senėjimo instituto direktorius. Daugiau laiko mokykloje, sako jis, ypač jeigu mokymasis prasideda anksti, drauge su žaidimais, tai tas žmogus turės didesnes pajamas ir geresnį medicinos supratimą. Visos tos aplinkybės labai pastebimos gerai susitvarkiusiose šalyse, sako L. Ferruccis. Tokioje valstybėje kaip JAV žmonių pajamos skiriasi nuo to, kurioje valstijoje žmogus gyvena. Misisipės valstijoje žmonės uždirba septynis kartus mažiau negu Kalifornijoje.
Šito straipsnio autorius po poros savaičių sulauks 90 metų.
