Nuomonės

2021.12.02 10:18

Rima Urbonaitė. Interpeliacijų baubas, kurio niekas nebijo

Rima Urbonaitė , politologė, LRT RADIJAS, LRT.lt2021.12.02 10:18

Interpeliacija yra viena iš parlamentinės kontrolės priemonių. Pati interpeliacijos procedūra gana ilga, nes numatytas laikas ir atsakymams pateikti, taip pat jau posėdžio metu turi būti paskirtas laikas ir interpeliacijos pateikėjo kalbai, ir interpeliaciją gavusiam pareigūnui atsakyti, ir Seimo nariams klausti. Vienu žodžiu, veiksmo daug.


Tik ar ne daug veiksmo dėl nieko? Pradėkime nuo to, jog interpeliacija nėra vienintelė parlamentinės kontrolės priemonė. Seimo nariai ir individualiai gali kreiptis į Vyriausybės narius, kitas institucijas, frakcijos gali ministrus kviesti į savo posėdžius. Taip pat Seimo nariai ir interpeliacijos proceso metu, ir ketvirtadieniais per Vyriausybės valandą gali užduoti klausimų kabineto nariams.

Bet situacija tokia, jog šią Vyriausybės kontrolei skirtą valandą net ir opozicijos nariai linkę neretai išnaudoti kaip pertrauką saviems reikalams. O oficiali skelbiama statistika apie Seimo narių paklausimus ar klausimus raštu Vyriausybės nariams rodo, kad per šio Seimo kadenciją tokių kreipimųsi buvo visi 13. Tikrai pervargti galima. Neatmestina, jog statistika viso vaizdo nerodo. Bet sunku patikėti, kad Seimo nariai slėptų savo darbus, nes net ir ne savo nuopelnus sau neretai priskiria.

Taigi, kodėl interpeliacija, nors kitų priemonių nėra taip mažai ir jos nereikalauja tiek laiko? Nes tai procesas, tai spektaklis Seimo plenarinių posėdžių salėje. Tai žiniasklaidos dėmesys.

Koks bus rezultatas? Kad rezultato nebus, jau pripažįsta interpeliacijos teikėjai. Kitaip tariant, interpeliacijos gimsta jau mirusios.

Klausimų kyla ir dėl to, ar pasirašiusieji pastarosios interpeliacijos tekstą jį skaitė. Jame formuluojami ir kaltinimai dėl lėtų vakcinacijos tempų, dėl dviejų dienų pertraukos skiepijant viena iš vakcinų. Bet po tekstu parašai tų, kurie dalijasi įrašais apie kirmėles kaukėse, aiškina, jog visas šitas reikalas yra farmacijos mafijos produktas ir viskas praeitų, jei netestuotume apskritai žmonių bei neskelbtume statistikos. Neįtikėtina.

Problema ir tai, jog, žiūrint į šioje ir ankstesnėje Seimo kadencijose pateiktas interpeliacijas sveikatos apsaugos ministrams, sunku suprasti, ko siekiama. Interpeliacijų iniciatoriai skirtingi, tekstų kokybė – nelabai.

Vienoje – neaiškūs kaltinimai spaudimu kitų institucijų vadovams ir ministro kelionių namo detektyvai, kitoje – plano, kuris jau niekam neįdomus, paieškos ir dokumento su tuo planu metaduomenų klausimas.

Pasirodo, skandalas, jog valdančiųjų Seimo narė nurodoma kaip sukūrusi dokumentą. Dar galima būtų suprasti, jei būtų sukūręs kas nors iš opozicijos ar iš išorės, o ministras būtų pasisavinęs. Bet ne. Deja, ir skirtumas tarp dokumento failo sukūrimo bei jame esančio teksto sukūrimo kai kuriems Seimo nariams nėra pažinta sritis. Ką jau padarysi.

Klausimų kyla ir dėl to, ar pasirašiusieji pastarosios interpeliacijos tekstą jį skaitė. Jame formuluojami ir kaltinimai dėl lėtų vakcinacijos tempų, dėl dviejų dienų pertraukos skiepijant viena iš vakcinų. Bet po tekstu parašai tų, kurie dalijasi įrašais apie kirmėles kaukėse, aiškina, jog visas šitas reikalas yra farmacijos mafijos produktas ir viskas praeitų, jei netestuotume apskritai žmonių bei neskelbtume statistikos. Neįtikėtina.

Taigi, liko tik vienintelė intriga – kiek iš pasirašiusiųjų interpeliaciją dar ir balsuodami ministro nepalaikys. Ar nebus taip, kaip praėjusį kartą, kai interpeliacijos tekstą pasirašė 46 parlamentarai, o balsuojančių prieš ar susilaikiusių liko tik 37. Va, ir visas tų interpeliacijų grožis.

Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ


Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt