Dar vienas balsavimas Seime, ir dar kartą visi už galvų susiėmę, kaip čia taip liberalai, o balsuoja kaip „valstiečiai“. Ir kaip čia taip, kad turime dvi liberalų frakcijas, o rezultatai tokie skirtingi.
Viskas taip, kaip ir buvo galima prognozuoti. Narkotikų dekriminalizavimo, partnerystės ir panašūs įstatymai daliai Lietuvos Respublikos Liberalų sąjūdžio (LRLS) frakcijos narių buvo ir bus nepriimtini. Dar praėjusioje Seimo kadencijoje opozicijoje buvę liberalų frakcijos keli nariai buvo tie, kuriais tuometiniai valdantieji galėjo kliautis, nors ideologiškai šios dvi frakcijos turėtų būti labiausiai viena nuo kitos nutolusios.
Todėl net stebina po šio balsavimo toks Laisvės partijos nusivylimas ir garsios aimanos. Ne šiaip sau dar ir koalicinėje sutartyje atsirado punktas, kuris įvardintas kaip „atskiriems koalicijos partneriams ypatingai aktualių klausimų sąrašas“. Buvo aiškiai įvardinta, jog „šalys susitaria, kad bus dedamos visų koalicijos partnerių pastangos tam, kad šie klausimai per racionaliai būtiną jų svarstymams laiką būtų priimti ir įgyvendinti“. Kartu buvo pažymėta, kad „šalys taip pat pripažįsta koaliciją sudarančių partijų frakcijose egzistuojantį nuomonių išsiskyrimą kai kuriais iš šių klausimų.“
Tačiau kodėl vis dėlto skirtumų tarp Liberalų sąjūdžio ir Laisvės partijos ne mažiau, nei tarp pastarosios ir konservatorių?
Pirmas dalykas, LRLS niekada nepasižymėjo griežta kadrų atrankos politika ir siekiu užtikrinti ideologinį nuoseklumą savo frakcijoje. Jei tu olimpinis čempionas, puiku. Jei buvai partijos „Tvarka ir teisingumas“ nariu – ne problema. Tiesa, tokie veikėjai paskui patekę su LRSL į Seimą sugeba iškart pasiskelbti, jog prie frakcijos nesijungs, nes dabar jau su Darbo partija į vieną bliūdą kojas sumerkė.
Dar vienas kadrų politikos perlas yra, žinoma, liberalas iki kaulų smegenų Viktoras Pranckietis. Kaip mušėsi į krūtinę partijos lyderiai remiami į kampą dėl V. Pranckiečio prisijungimo prie partijos. Kaip aiškino, jog tas balsuoja kaip liberalas. Taip, matom. Grynesnio liberalo būti negali.
Bet juk partijai mandatą atnešė. Kaip ir atneša tie „valstietiški“ liberalai, laimintys vienmandatėse apygardose ir galvojantys, kaip postą išsaugoti bei rinkėjams įtikti, o ne kažkokį liberalizmą atstovauti.
Antras aspektas, jog vis dėlto, remiantis kai kuriomis apklausomis ir jose išryškėjančiomis tendencijomis, LRLS rinkėjas yra vyresnio amžiaus ir ne taip stipriai susikoncentravęs didžiuosiuose miestuose. Ir partija tai žino bei bando laviruoti. Todėl jų partijos programoje nebus dar ilgai to, ką sau leido Laisvės partija, ėjusi va bank ir aiškiai orientavusis į tam tikras grupes, kurių, panašu, LRLS jau neaprėpia. Ir kartais atrodo, kad LRSL liberalų ne daugiau nei konservatorių gretose.
Deja, labai dažnai pragmatizmas laimi prieš ideologiją. Ir panašu, jog nepaisant to, kad Seime turime dvi liberalizmo kryptį atstovaujančias partijas, liberalizmas liberalizmui nelygu.
Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ
