Nuomonės

2021.10.23 19:00

Vaiva Rykštaitė. LGBTQ teisėms besipriešinantys politikai, jūs jau pralaimėjote

Vaiva Rykštaitė, rašytoja, LRT.lt2021.10.23 19:00

Sunku patikėti, kad šiandien vis dar yra nesuprantančių, bijančių, savo nežinojimą dangstančių keisčiausiais prietarais. Kodėl Lietuvoje LGBTQ asmenys dar nėra visateisiai? Išties nematau jokių svarių priežasčių jiems tų teisių nesuteikti.

Turbūt aršiausias šių diskusijų kampas yra vaikai ir iš to išplaukiantis idiotiškas naratyvas, kad „gėjai nori iš normalių šeimų atimti vaikus“. Svarbu akcentuoti, kad iš normalių sveikų šeimų Lietuvoje vaikų niekas neatima – nei gėjai, nei vaikų teisių apsaugos darbuotojai. O vaikų namuose paprastai atsiduria ne homoseksualių, bet tradicinėmis vadinamose šeimose gimusios atžalos.

Man apskritai nesuprantamas siekis mėginti uždrausti LGBTQ žmonėms turėti vaikų. Kaip draudėjai tai įsivaizduoja? Uždrausti turėti biologinių vaikų ar uždrausti įsivaikinti, tokį draudimą grindžiant vieninteliu kriterijumi – su kuo tas asmuo miega? Pastaruoju atveju gal reiktų apskritai susidomėti visuomenės morale – ar tikrai visi šalies tėčiai ir mamos miega tik vieni su kitais – esu tikra, kad, ėmus iš tiesų kapstytis, šalį krėstų daug didesni skandalai nei „Baltic Pride“ paradas, taikiai pamojuojantis vaivorykštės plakatais.

Liūdna, kad dalis visuomenės neįsisąmonina, jog visi su LGBTQ susiję draudimai yra skirti ne gėjams, lesbietėms ar translyčiams, o tiesiog žmonėms. Ir kad apskritai kvaila ir naivu mauti juos visus ant vieno kurpaliaus.

Maždaug: „1998, kai gyvenau senam bute, mūsų kaimynas buvo gėjus, alkoholikas ir šiaip bjaurus žmogus. Išvada: visi gėjai tokie. Nekenčiu gėjų.” O tada heteroseksualūs žmonės – kokie? Irgi visi vienodi, ar kaip? Diskutuodami apie LGBTQ teises, mes kalbamės apie savo šalies piliečius, kaimynus, bendradarbius, vyrus ir moteris, kažkieno mylimuosius, kažkieno vaikus. Tarp jų yra ir nuostabių Lietuvos vardą pasaulyje garsinančių asmenybių, tikrai yra ir niekšelių, ir nevykėlių.

Lytinė orientacija nėra kažin koks žmogaus vertės ar charakterio matmuo. Ir, kad ir kaip kai kuriems to norėtųsi, dar nė viena, net pati griežčiausia totalitarinė sistema nesugebėjo iki galo nei sužiūrėti, nei sukontroliuoti, kas su kuo miega. O juk šis „su kuo kiti miega“, deja, ir yra esminis LGBTQ teisėms prieštaraujančiųjų argumentas.

Sujaudino ir sužavėjo faktas, kad pastarosiomis dienomis žiniasklaidos eterį užėmė ne aktyvistai, bet viena LGBT vaiko mama, išdrįsusi į svarbų dialogą pakviesti mūsų šalies prezidentą. Deja, Gitano Nausėdos atsakymas nuvylė. Užuot tiesiog sutikęs pasikalbėti, šalies vadovas pridėjo lemtingą „bet“, pridurdamas, kad jam įdomu sužinoti, kaip minėta motina vertina kitų grupių persekiojimą.

Tai tas pats kas išprievartautos moters klausti: „O ką manote apie turto prievartavimą apskritai?“ Tas pats kas žmogaus su lūžusia koja klausti: „O ką manote apie kitas, pvz., skrandžio problemas, juk visi kažkuo šiandien sergame?” Tačiau ta mama neturi nieko vertinti, ji neturi galvoti apie jokias kitas grupes. Ji ateina su didele socialine ir teisine problema, o šalies vadovas negarbingai išsisukinėja.

Tai tas pats kas išprievartautos moters klausti: „O ką manote apie turto prievartavimą apskritai?“

Ne pirmąsyk tarp heteroseksualių Lietuvos politikų vyrų pastebiu šį keistą su LGBTQ susijusį kompleksą, pasireiškiantį politiniu muistymusi, tiesių atsakymų vengimu ir vangiomis frazėmis, kuriomis jie tarsi bando patys nuo kažko apsiginti. Štai dar vienas įdomus to pavyzdys – Kauno mero V. Matijošaičio žodžiai komentuojant galimas „Pride“ eitynes Kaune: „Mano, kaip normalaus sveiko vyro, gyvenančio ir mylinčio moteris, turbūt, suprantate, kokia yra nuomonė.”

Jei atvirai, tai nesuprantu, nes faktas, kad žmogus yra heteroseksualus, nėra būtina sąlyga turėti iš anksto nuspėjamą nuomonę LGBTQ klausimais. Veikiau priešingai – nuomonių gali būti ir būna įvairių, o toks kalbėjimas užuominomis rodo baimę, dažnai būdingą Rytų Europos mentaliteto (akcentuoju mentalitetą, o ne geografiją) vyrams. Baimė akivaizdi ir paprasta: kai kurie heteroseksualiais save reprezentuojantys vyrai, vos priartėję prie LGBTQ temos, pajunta nepagrįstą grėsmę savo pačių vyriškumui ir lytinei tapatybei. Kodėl taip yra? Turbūt šį klausimą verta užduoti sociologams ir psichologams.

Žiūrint į platesnį pasaulinį kontekstą, jau dabar aišku, kad žmogaus teisės galiausiai triumfuos. Mes kaip tauta jau sveikstame nuo sovietmečio traumų, nuo toksiško maskulinizmo ir visų su tuo susijusių kompleksų. LGBTQ žmogaus teisėms besipriešinantys politikai, jūs pralaimėsite. Jei ne šiemet, tai vėliau, ir į istoriją įeisite kaip paprasčiausi prietaringi tamsuoliai arba bailiai. Šalyse, kuriose įteisintos tos pačios lyties žmonių santuokos, nieko blogo neatsitiko! Ir neatsitiks.

Nes visi gąsdinimai, kad LGBTQ yra grėsmė tradicinei šeimai, prasilenkia su logika, mat jeigu mane traukia vyrai, tai visiškai nesvarbu, kad aplink tuoksis šimtai homoseksualių porų – aš ir toliau išliksiu heteroseksuali. Ir atvirkščiai. Lytinė orientacija nėra žmogaus pasirinkimas, kad ir kaip daug kam to norėtųsi.

LGBTQ žmogaus teisėms besipriešinantys politikai, jūs pralaimėsite. Jei ne šiemet, tai vėliau, ir į istoriją įeisite kaip paprasčiausi prietaringi tamsuoliai arba bailiai.

Ta proga dar noriu jums trumpai papasakoti istoriją apie vieną amerikietį krikščionį penkių vaikų tėvą. Pavadinkime jį Biliu. Taigi, Bilis sukūrė gražią šeimą su gražia mergina. Susilaukė poros biologinių vaikų, dar tris įsivaikino. Pastatė namą. Nusipirko šunį. O tada suprato, kad arba nusižudys, arba privalo būti savimi – tuo, kuo visada žinojo esąs, bet apsimetė. Neigė. Meldė Dievo pagalbos. Bilis yra homoseksualus. Galiausiai jis paliko žmoną ir apsigyveno su vyru. Dabar vaikų globa jie rūpinasi trise.

Labiausiai šioje situacijoje man gaila žmonos, nes ji liko lyg ir apgauta, lyg ir palikta, nors viešai deklaruoja paramą ir palaikymą buvusiam vyrui. Kas dėl to kaltas? Ne Bilis, ne viso pasaulio gėjai, o bendruomenės, kurioje Bilis augo, mentalitetas.

Gėdijimas, niekinimas ir šaipymasis iš homoseksualių žmonių jų nepavers heteroseksualiais, tačiau gali priversti juos slėptis ir išgyventi siaubingas dvasines kančias. Stebėdama Bilio gyvenimo kelionę instagrame, aš ir džiaugiuosi jo drąsa, ir pykstu, kad vyras taip ilgai bijojo būti savimi. Tačiau dar labiau pykstu ant žmonių, praktikuojančių „pray the gay away“ – kas nežino, tai tokia krikščioniška praktika, kai tikima, kad maldomis lyg velnią iš asmens galima išvaryti homoseksualumą. Jei tai būtų tiesa, tuomet aš irgi poteriaučiau, tik šiek tiek perfrazuodama maldą į „pray the idiots away from Lithuanian politics“. Vertimo nedėsiu, nes kiekvienas Seimo narys juk supranta angliškai, ar ne?

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt