Nuomonės

2021.09.16 19:18

Jurga Tvaskienė. Bailiai kurstytojai ir jų savanoriai įkaitai

Jurga Tvaskienė, apžvalgininkė, LRT.lt2021.09.16 19:18

„Ta mano renginio transliacija iš tikrųjų buvo pakankamai... ne visiškai korektiška... tvarkinga... teisinga. Ne visiškai teisingą požiūrį iš tikrųjų ištransliavau. Tai noriu atsiprašyti šitoj vietoj.“ Atsiprašymą praėjusios savaitės viduryje išspaudė toks Kipras. Save jis vadina Knygnešiu. Taip pat, kaip vadinasi ir jo bosas (bendras? Bendražygis?) Celofanas.

Šitie knygnešiai (ar pastebite, kaip jie uzurpuoja doriems lietuviams šventus dalykus – meilę Tėvynei, Trispalvę, Knygnešių epą?) kelios dienos iki atsiprašymo reiškėsi Laisvės alėjoje, kurioje vyko „Kaunas pride“ – LGBTQ+ ir visų nepakančių nepakantumui žmonių eitynės. „Knygnešys“ Kipras transliavo tiesiogiai. Filmuojamus vaizdus lydėjo jo paties komentarai („tuoj gaus kiaušinių“, „kur tie kiaušiniai, užteks jau į tą zoologijos sodą žiūrėti“, „durniai“, „Kaunas respect“ – čia po to, kai dar vienas toks iš Kauno paskutiniais žodžiais iškeikė jam kelią prie demonstrantų užtvėrusius policininkus).

Komentavo, iš tiesų sulaukė, kol į eiseną nuskriejo kiaušiniai, paleisti Laisvės alėją siauriausioje vietoje blokavusios kelių dešimčių baikerių ir labai charakteringų veidų prijaučiančiųjų grupės. Kabinėjosi prie eisenos dalyvių, lyg tyčia rinkdamasis jauniausius ir romiausius. Vis labiau įsijausdamas. Vis labiau įtikėdamas savo galia. Kol už kadro pasigirdo ramiu balsu ištarta frazė: „Laba diena, pateikite dokumentus.“

Knygnešiui Kiprui pakako 4 val. trumpo sulaikymo vietoje, po ko praėjus dviem dienoms jis, susigūžęs ir atsargiai rinkdamas žodžius, vis patvirtindamas, kad pareigūnams neturi pretenzijų, kalbėjęs valandą, pagaliau išspaudė „noriu atsiprašyti“.

Tokie jie. Naujojo sukilimo lyderiai. Drąsūs savų būryje, kai kursto kitus sviesti akmenis, ir bailūs po vieną, kai ateina laikas tuos akmenis susirinkti. „Ne aš. Ne mes. Kažkokie provokatoriai“, – jau mėnesį besitęsianti dainelė.

Celofanas, buvęs toks drąsus riaušėse rugpjūčio 10 d., filmuojamas „knygnešio“ Kipro kitą rytą po įvykių irgi puolė kartoti „ne aš“. O prieš „Kaunas pride“ net pareiškė (per transliaciją, kuri peržiūrėta beveik 90 tūkst. kartų), jog tą renginį nusprendęs ignoruoti. Ir kitus raginantis nesimušti ir nesvaidyti kiaušinių. Bet jeigu kauniečiai užtvertų Laisvės alėją ir nepraleistų eisenos, „na, būsit nepraleidę“. Bet dalyvauti ir apsispręsti ragina ne jis – tai tik „legendinio“ Kauno eksmero Vytauto Šustausko kvietimas.

Galima tik spėlioti, kiek įtakos garbiojo aferisto Celofano, už kurio nugaros trys teistumai, sprendimams kurstyti mažiau atsargius, bet daugiau agresyvius sekėjus, pačiam liekant už kadro, turėjo jo pasisakymo išvakarėse pradėtos pareigūnų operacijos. Kai vienas, antras, dvidešimtas veikėjas, kurie tikrai tikrai nemėtė akmenų prie Seimo rūmų ir nekurstė kitų tai daryti, vienas po kito keliavo į areštinę.

Tokie jie. Naujojo sukilimo lyderiai. Drąsūs savų būryje, kai kursto kitus sviesti akmenis, ir bailūs po vieną, kai ateina laikas tuos akmenis susirinkti.

„Jeigu atvažiuos kratos daryti, aš jos nebijau, nežinau, ką tikisi rasti, nei maišų, nei lazdų pas mane nėra“, – interneto vartotojams dėstė Celofanas, bet balsas nebuvo toks tvirtas.

O kai pareigūnų vizitas tapo liūdna realybe, drąsusis minios vedlys suokė esąs beveik diplomatas ir beveik neliečiamas. O jo artimiausia „knygnešių“ svita tučtuojau gerbėjams prakalbo apie pinigus, kuriuos šie turėtų nedelsdami aukoti Celofanui gelbėti. Pervesdami žaibiškai savo paslaugas pasiūliusiai šviežiai įkurtai įmonėlei „Bobikas“. Žinote, Bobikas toks mielas rusiškas šunelis, ne koks lietuviškas Brisius.

Tokie jie, drąsūs veikti už kitų nugarų. Kaip ir tie politikai, kurių geromis intencijomis, regis, vis dar tiki Lietuvos šeimų sąjūdžio (LŠS) vadovas Raimondas Grinevičius, nors ir bandantis atsiriboti nuo celofaninių knygnešių.

Kokios partijos palaiko LŠS? R. Grinevičius, iš esmės doras regiono vaikas, nemoka meluoti ir nemoka pasakyti, kad ne, jie visiškai savarankiški ir laisvi visuotinės laisvės daryti kvailystes skelbėjai. Todėl dūsauja ir vis dėlto sako, kad LŠS rėmėjos – opozicinės partijos. Dar / arba – neparlamentinės. „Įvardinti nebūtina“, – pagaliau pademonstruoja tvirtybę („draugų aš neišduosiu“).

Įvardyti nebūtina, nes visos jos – kaip ant delno. Darbo partija, kurios lyderis Viktoras Uspaskichas, draugauti su minia paleidęs Mindaugą Puidoką ir Aidą Gedvilą, pats iš to semia naudą. Net ne politinę – kas jam ta politika, laisvalaikio žaidimėliai. Ne politinę. Kur kas geriau apčiuopiamą finansiniu pavidalu. Viktoras kelis kartus per savaitę pasakoja, kad tik nuolankios avelės (besmegenė minia) „pasirašys“ ant siaubingųjų skiepų. Protingi žmonės, tokie kaip jis, išliks dėl stipraus imuniteto, o imunitetą sustiprins jo užkrautas stebuklingas vanduo.

„Labai dėkoju už puikų vandenį, sukurtą žmonėms, ir visiems rekomenduočiau pagerti profilaktiškai, pati gėriau, ir dar pagerčiau, tad gerb. Viktorui padėka už rūpestį žmonėmis, jų gerove!“ – atitaria minia. Pensininkams, kurie visai jau nepasiturintys, Viktoras žada stebuklingo vandens parūpinti nemokamai. Kaip parūpino šio bei to rugpjūčio 10 d. mitingui. Dėl to, kuo tai baigėsi, jis niekuo dėtas.

„Valstiečiai“ – tiems tai veikiausiai svarbu politinė nauda, nes kitaip išnaudotų Naisių piliakalnį ir jo rasų galias, greičiausiai irgi stiprinančias imunitetą. O dabar kaip kokie konservatoriai tik burnoja, kad lyg Rusijoje „demokratijos trokštantiems žmonėms tik prasitarus apie ketinimus taikiai protestuoti prieš diktatūrą, valdžia nedelsiant griebiasi represijų ir demonstruoja galią, siekdama atgrasyti žmones nuo mitingų“. Ir kaip kokie konservatoriai neduoda už veltui nieko. Bet dividendų, akivaizdu, laukia.

Socdemai – tie kol kas išnaudoja tik savo naują pirmininkę, kuri išnaudoja savo kaip visų mažutėlių gynėjos įvaizdį. Šiaip socdemai tyli. O su tyliu pritarimu neretai vyksta negeri dalykai.

Dar – neparlamentiniai dariniai. Nesisteminiai veikėjai, taip ir sapnuojantys, kaip vėl tampa sistemos dalimi. Petras Gražulis (pastarąją savaitę dingęs iš eterio. Tfu tfu, kad tik nebūtų kokia bėda ištikusi, nes net paties taip reklamuotame mitinge praėjusį penktadienį nei pasirodė, nei sveikinimą nusiuntė).

Ir visų bendras taikinys, tie keli tūkstančiai žmonių, taip lengvai patikinčių ir švęstu vandeniu, ir „čipus“ pernešančiomis vakcinomis, ir net tuo, kad jų naivumu besinaudojantys politikai ir paribių veikėjai turi teisingų intencijų. Vargšai mažutėliai. Kurie ir vėl įsivaizduoja, kad šį kartą savo lyderiais pasirinko drąsius kovotojus prieš sistemą.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt