Nuomonės

2021.08.04 20:00

Donatas Palavenis. Pokyčio technologijų diegimas Rusijos kariuomenėje

Donatas Palavenis, Baltijos pažangių technologijų instituto jaunesnysis mokslo darbuotojas, LRT.lt2021.08.04 20:00

Liepos 19 d. Rusijos Federacijos Gynybos ministerija pranešė apie sėkmingą viršgarsinės „Cirkonio“ raketos (rus. Циркон) testavimą ją paleidžiant nuo laivo. Pasak pranešimo spaudai, raketa sunaikino taikinį, išsidėsčiusį už 350 km. Tai buvo penktasis sėkmingas „Cirkonio“ raketos bandymas ją paleisti nuo „Admirolo Gorškovo“ fregatos. Šis įvykis galbūt nesulauktų daugiau atgarsių, jei ne viena detalė – minėtos ginkluotės veikimas pagrįstas pokyčio technologijomis (angl. disruptive technology).

Šiame straipsnyje panagrinėsime, kaip sekasi Rusijai vystyti ir diegti pokyčio technologijas kariuomenės ginkluotėje.

Pokyčio technologijomis laikomos tos, kurios tiek kardinaliai, tiek iš dalies gali pakeisti nusistovėjusias technologijas ar vykdomas funkcijas. Klasikiniai pokyčio technologijų pavyzdžiai galėtų būti šviesos lempa, lazeris, elektroninis skaičiuotuvas. Kariniame sektoriuje – kulkosvaidis, radaras, palydovinė navigacijos sistema, lėktuvas. Kad būtų paprasčiau pristatyti Rusijos įdirbį pokyčio technologijų srityse, jas išskaidysime atskiromis sritimis pagal panaudojimą: dirbtinis intelektas, autonominės ginklų sistemos, viršgarsiniai ginklai, kryptiniai energijos ginklai, bio bei kvantinės technologijos. Pradžioje trumpai pažvelgsime, kaip Rusijoje organizuojama mokslinė tiriamoji veikla pokyčio technologijų srityse.

Minėtų technologijų tyrimai atliekami dviejose technoparkų principu veikiančiose institucijose –Perspektyvių tyrimų fonde (rus. Фонд перспективных исследований) ir „Eroje“. Pirmoji institucija užsiima civilinės ir dvejopos paskirties technologijų plėtra, o „Era“ – tik karinės paskirties technologijų plėtra. Kartais kai kurie projektai yra vystomi abiejų institucijų. Šių institucijų veikimo formai įtaką padarė JAV Gynybos pažangiųjų tyrimų projektų agentūros (angl. DARPA) veikimo principai bei JAV Silicio slėnio sėkmės istorija.

Rusija taip pat tiria, kaip naujoviškas dirbtinis intelektas naudojamas nuotoliniam stebėjimui ir elektroninei kovai, o tai gali sumažinti oponento galimybes efektyviai komunikuoti ir naviguoti mūšio lauke.

Būtina paminėti, kad „Era“ yra finansuojama Rusijos gynybos ministerijos. „Era“ buvo kuriama siekiant sutrumpinti laiką nuo mokslinių atradimų iki karinių ginklų ir įrangos sukūrimo, parengti pažangias personalo mokymo programas gynybos pramonės įmonėms ir karinių tyrimų institutams bei išugdyti reikiamos kvalifikacijos personalą.

„Eros“ vizija – tapti mokslo, švietimo ir pramonės organizacijų sąveikos modeliu, kuris burtų apie 2000 karo mokslininkų. „Eros“ technopolis – tai 18 laboratorijų, inžinerijos centrų ir atvirų erdvių derinys, jame įdiegta pažangiausia įranga, specialiai sukurta bendradarbiavimo erdvė perspektyviems karo mokslininkams ir akademinės bendruomenės nariams. Pagrindinės Rusijos gynybos pramonės korporacijos, tokios kaip „Kalašnikov“ ir „Sukoi“, šio technopolio rėmuose bendradarbiauja su privačiomis įmonėmis ir tyrimų grupėmis.

Remiantis oficialiais duomenimis, su „Era“ jau bendradarbiauja 257 organizacijos, iš kurių 80 proc. yra Rusijos gynybos pramonės įmonės, o likusios – mokslo ir ne pelno siekiančios organizacijos. „Eros“ technopolis yra išsidėstęs 17 ha plote Juodosios jūros pakrantėje, Anapos kurorte, turi 1400 apartamentų, organizacija įtraukta į JAV sankcijų sąrašą. Prioritetinės „Eros“ mokslinių tyrimų ir plėtros sritys: dirbtinis intelektas, mažieji kosmoso palydovai, robotika, automatizuotos valdymo ir IT sistemos, modelių atpažinimas, informacijos saugumas, hidrometeorologinė parama, energijos tiekimas, nanotechnologijos ir bioinžinerija. Kiti technopolio plėtros prioritetai yra ginkluotės kūrimas, kurios veikimas pagrįstas elektromagnetiniu, radiologiniu, genetiniu, geofizikiniu ir sutelktos energijos principu.

Dirbtinis intelektas

Rusijos įdirbis dirbtinio intelekto srityje gerokai atsilieka nuo JAV ir Kinijos Liaudies Respublikos. Siekdama panaikinti šią spragą, Rusija paskelbė nacionalinę strategiją, kurioje yra 5 ir 10 m. planai, numatantys pagerinti situaciją šioje srityje, taip pat pokyčius švietimo, teisinio reguliavimo srityse. Rusijos kariuomenė tiria dirbtinio intelekto programų praktinį pritaikomumą, daug dėmesio skiria pusiau autonominėms ir autonominėms karinėms transporto priemonėms.

Rusija sukūrė kovos modulį bepilotėms antžeminėms transporto priemonėms, galinčioms atpažinti taikinį autonomiškai ir, galbūt, užsiimti jo naikinimu. Be to, Rusijos kariuomenė planuoja integruoti dirbtinį intelektą į nepilotuojamas oro, jūrų ir povandenines transporto priemones ir plėtoja minėtų platformų spiečiaus veikimo programas.

Žvelgiant į projektus galima pastebėti, kad populiariausia robotizavimo sritis – sausumos transporto priemonės.

Rusija taip pat tiria, kaip naujoviškas dirbtinis intelektas naudojamas nuotoliniam stebėjimui ir elektroninei kovai, o tai gali sumažinti oponento galimybes efektyviai komunikuoti ir naviguoti mūšio lauke. Rusija plačiai naudojo dirbtinio intelekto technologijas vidaus propagandai ir stebėjimui, taip pat informacinėms operacijoms, nukreiptoms prieš JAV ir jos sąjungininkus.

Autonominės ginklų sistemos

Š. m. gegužės mėn. Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu pareiškė, kad Rusija pradeda masinę karinių robotų gamybą. Ministras taip pat akcentavo, kad dalis robotų bus autonominiai. Žvelgiant į projektus galima pastebėti, kad populiariausia robotizavimo sritis – sausumos transporto priemonės. Čia reikėtų išskirti „Uran“ serijos robotus, kurie buvo bandomi kovinėmis sąlygomis Sirijoje. Žinomiausi iš jų „Uran-6“ – daugiausia skirtas minoms šalinti bei „Uran-9“, skirtas vykdyti kovos funkcijoms mūšio lauke greta pėstininkų kovos mašinų ir tankų.

„Udar“ atakos robotas sukurtas panaudojant BMP-3 važiuoklę ir gali būti valdomas nuotoliniu būdu arba veikti autonomiškai. Antruoju atveju valdymo sistema pagal duomenis, gautus iš jutiklių, sukuria 3D reljefo žemėlapį, apskaičiuoja optimalų maršrutą, vertindama kovos misijos parametrus.

Robotas „Marker“ yra vertinamas daugiau kaip platforma, skirta tyrinėti naujoms karinėms robotikos technologijoms. Nepriklausomai nuo to, robotas gali būti ginkluojamas įvairios modifikacijos ginkluote, taip pat ir bepiločiais „kamikadzės“ orlaiviais.

„Nerekhta“ – ginkluota nepilotuojama antžeminė transporto priemonė, sverianti 700 kg. Priklausomai nuo įdiegtų sistemų, robotas gali patruliuoti vietovėje, žvalgyti, nustatyti priešo artilerijos pozicijas ir vykdyti sužeistųjų evakuaciją.

Šarvuota bepilotė vikšrinė transporto priemonė „Soratnik“ skirta žvalgybai, duomenų retransliavimui, patruliavimui, teritorijų bei svarbių objektų apsaugai bei išminavimui. „Soratnik“ veikia trimis valdymo režimais, transporto priemonės svoris neviršija 7 tonų, o maksimalus greitis 40 km/val. Naudojant nuotolinį valdymą, transporto priemonės nuo valdymo punkto gali būti maksimaliai nutolus iki 10 km.

Tuo tarpu oro grupėje tyrėjai išskiria keletą sistemų. „Zala Lancet“ – nauja, tiksli ir išbandyta bepiločio orlaivio bazės pagrindu sukurta ginklų sistema. Tai yra protingas daugiafunkcis ginklas, galintis autonomiškai surasti ir sunaikinti taikinį. Sistemos veikimo nuotolis iki 40 km, o leistina kilimo masė yra 12 kg. „Kub-Bla“ – mažasis bepilotis „kamikadze“ tipo orlaivis, gebantis savarankiškai aptikti ir naikinti taikinius. Šio bepiločio maksimalus greitis – 130 km/val., sprogstamasis užtaisas – 3 kg, o tykojimo laikas gali trukti iki 6 valandų. Papildomai yra vykdomi projektai siekiant pritaikyti dirbtinio intelekto teikiamas galimybes ir tobulinti dabartines ginkluotės sistemas.

Jūrinėse sistemose būtų galima išskirti „3M55 Oniks“ sparnuotųjų raketų, skirtų naikinti laivus, atliekamus tobulinimo darbus – dirbtinio intelekto bei „Poseidon“. „Poseidon“ – branduoliniu kuru varoma nepilotuojama povandeninė transporto priemonė, galinti nešti tiek įprastas, tiek branduolines galvutes ir naikinti priešo infrastruktūros objektus, lėktuvnešių grupes ir kitus taikinius.

Viršgarsiniai ginklai

Viršgarsiniai ginklai skrenda mažiausiai 5 Machų greičiu arba 5 kartus didesniu greičiu nei garso greitis. Yra dvi viršgarsinių ginklų kategorijos: pirmoji, kai viršgarsinio sklandymo priemonė yra nešama raketos nešėjos ir per skrydį atsikabina nuo nešėjos, antroji, kai pati raketa yra viršgarsinė ir ją visą skrydžio laiką varo greitaeigiai varikliai. Priešingai nei balistinės raketos, kurios taip pat skrieja viršgarsiniu greičiu, viršgarsiniai ginklai nesilaiko parabolinės balistinės trajektorijos ir gali laisvai manevruoti pakeliui į taikinį, tokiu būdu sunkiau panaudoti gynybines priemones.

Viešai yra pateikiama labai mažai informacijos apie tai, kaip Rusija gali panaudoti šiuo metu kuriamas biotechnologijas karinio ar nacionalinio saugumo kontekste.

Rusija šiuo metu turi dvi ir vysto dar vieną viršgarsinių ginklų tipą, kuris gali nešti ir branduolinius užtaisus: „Avangardas“, „Durklas“ ir „3M22 Cirkonis“. „Avangardas“ yra viršgarsinio sklandymo priemonė, paleidžiama nuo balistinės raketos, pvz., „SS-19 Stileto“, „SS-9 Scarp“, „SS-X-29 Sarmat“. Rusijos naujienų šaltinių teigimu, „Avangardas“ pradėjo kovinį budėjimą 2019 m. gruodžio mėn. 2017 m. gruodžio mėn. Rusijos kariuomenės arsenalą papildė ore paleidžiama viršgarsinė raketa „Durklas“. „Durklas“ gali būti paleidžiamas nuo bombonešio „TU-22“ arba naikintuvo „MIG-31“. Tuo tarpu „Cirkonis“ yra nuo laivo paleidžiama viršgarsinė sparnuotoji raketa, kuri gali pradėti veikti jau 2023 m. Šiuo metu, kaip ir buvo minėta straipsnio pradžioje, yra vykdomi minėtos raketos bandymai.

Kryptinės energijos ginklai

Kryptinės energijos ginklai naudoja koncentruotą elektromagnetinę energiją, o ne kinetinę energiją siekiant sugadinti, išjungti ar sunaikinti priešiškų pajėgų techniką, įrenginius ir personalą. Kryptinės energijos ginklai yra pranašesni palyginti su standartiniais dėl mažų šūvio sąnaudų bei beveik neriboto kiekio „šovinių“. Kryptinės energijos ginklus sausumos pajėgos gali naudoti trumpo nuotolio oro gynyboje, veiksmingai apsiginti nuo salvinės raketų ugnies ar bepiločių sistemų spiečiaus.

Didelio galingumo mikrobangų ginklai, laikomi kryptinės energijos ginklų pogrupiu, galėtų būti naudojami kaip elektronikos, ryšių sistemų ir savadarbių sprogstamųjų įtaisų išjungimo priemonė arba kaip nemirtina „šilumos spindulių“ sistema miniai valdyti. Oficialūs šaltiniai teigia, kad 2018 m. gruodžio mėn. Rusija priėmė į ginkluotę „Peresvet“ – antžeminę kryptinės energijos ginklų sistemą.

Tikėtina, kad „Peresvet“ gali trikdyti pasaulinės padėties nustatymo sistemos (GPS), ryšių signalus, gali vykdyti bepiločių sistemų neutralizavimo ir priešpalydovinės kovos misijas. Būtina paminėti, kad Rusijoje yra siekiama sukurti ore galinčią veikti lazerinę sistemą „Sokol-Ešelon“ ir tobulinti jau veikiančią antžeminę stacionarią lazerinę sistemą „Kalina“. Abiejų sistemų tikslas – trikdyti palydovų vykdomas funkcijas.

Biotechnologijos

Viešai yra pateikiama labai mažai informacijos apie tai, kaip Rusija gali panaudoti šiuo metu kuriamas biotechnologijas karinio ar nacionalinio saugumo kontekste. Rusijos specialiųjų tarnybų pademonstruotas ryžtas siekiant pašalinti ar įbauginti buvusį dvejopą agentą Jungtinėje Karalystėje bei Rusijos opozicijos lyderį naudojant kovinę nervus paralyžiuojančią medžiagą „Novičiok“ parodo, jog sprendimai gali būti priimti panaudoti ir kitas išlikusias arsenale biologines bei chemines kovines medžiagas.

Primename, kad Sovietų Sąjungoje buvo vykdoma biologinių ginklų programa „Biopreparat“, kurioje darbavosi virš 30 000 darbuotojų. Patys žinomiausi išdirbti preparatai: juodligė, ebola, Marburgo virusas, maras, Q karštligė, Junino virusas bei raupai.

Kvantinės technologijos

Šią minutę kvantinė technologija dar nėra pasiekusi brandos, tačiau manoma, jog ji gali turėti reikšmingos įtakos karinių ryšių, šifravimo ir slaptųjų technologijų ateičiai. Manoma, kad Rusija atsilieka 5–10 m. nuo JAV ir Kinijos kvantų pritaikymo kompiuterinėje srityje, tad siekdama paskatinti progresą šioje srityje jau 2019 m. paskelbė planus per ateinančius 5 m. į kvantinius tyrimus investuoti 790 mln. USD ir priėmė 5 m. Rusijos kvantinių technologijų gaires. Būtina paminėti, kad dar nėra kalbama apie konkrečius projektus, kurie galėtų būti pritaikomi Rusijos kariuomenėje.

Vietoje išvadų

Rusija nori neatsilikti nuo Vakarų pasaulio – siekia perkelti pokyčio technologijų siūlomus sprendimus į karines pajėgas. Inovacijų centrų koncepcijos diegimas, kur dalis iniciatyvos ateina iš privataus sektoriaus, tikėtina duos teigiamą postūmį šioje kryptyje. Atsižvelgiant į ribotą išteklių skaičių, tikėtina, kad Rusija vystys tik tas technologijas, kurios duoda didžiausią naudą, bei per jas bus pasiektas žymus kokybinis šuolis tobulinant nacionalines ginkluotąsias pajėgas. Į kai kurias pokyčio technologijas žiūrima rezervuotai, tad nenuostabu, kad ne visos iš jų sulaukia tinkamo dėmesio. Be to, turimas strateginės ginkluotės kiekis leidžia kai kuriais atvejais jaustis patogiai, tad vėlgi nėra skubos investuoti į novatoriškus technologinius sprendinius.

Nėra net menkiausių abejonių, kad artėjančių Rusijos pratybų „Zapad 2021“ fone pamatysime bent keletą iš ankščiau minėtų ginkluotės elementų, veikiančių išvien su kariais, kai atliekamos pavestos užduotys.

Daugeliu atveju tai bus dar viena proga išbandyti ir vėliau tobulinti vystomą karinę techniką, kartu nusiųsti žinutę Vakarų pasauliui apie pasirengimą vystyti pokyčio technologijomis paremtas karines priemones. Šis ginkluotės demonstravimas bus puiki reklama ir būsimiems rusiškos karinės technikos pirkėjams. Primename, kad pagal 2021 m. Stokholmo tarptautinio taikos tyrimų instituto duomenis Rusijos ginkluotės eksportas 2020 m. užėmė 20 proc. pasaulinės ginklų tiekimo rinkos.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.