NATO sąjungininkai ir gynybos pareigūnai penktadienį neslėpė, kad yra suglumę dėl JAV prezidento Donaldo Trumpo pranešimo, jog jis nusiųs 5 tūkst. JAV karių į Lenkiją, nors vos prieš kelias savaites įsakė išvesti iš Europos tiek pat karių.
Visiškas nuomonės pasikeitimas įvyko po kelių savaičių, per kurias D. Trumpas ir jo administracija vis kalbėjo apie tai, kad mažins, o ne didins JAV karinį buvimą Europoje.
Pirminis D. Trumpo įsakymas sukėlė sumaištį tarp karinių vadų, o sąjungininkus, kurie ir taip abejojo JAV įsipareigojimu Europos saugumui, privertė svarstyti, kokias pajėgas, pasitraukus JAV kariams, jiems gali tekti dislokuoti NATO rytiniame flange, kuris ribojasi su Rusija ir Ukraina.
D. Trumpo administracija anksčiau šį mėnesį pareiškė, kad savo pajėgų Europoje skaičių mažina maždaug 5 tūkst. karių, o JAV pareigūnai patvirtino, kad apie 4 tūkst. karių nebebus dislokuojami Lenkijoje.
Taip pat buvo sustabdytas JAV karių, apmokytų leisti tolimojo nuotolio raketas, siuntimas į Vokietiją.
Tačiau ketvirtadienį D. Trumpas savo socialiniame tinkle „Truth Social“ pranešė, kad nusiųs „dar 5 tūkst. karių į Lenkiją“. Savo įraše jis paminėjo tvirtus ryšius su Lenkijos prezidentu Karoliu Nawrockiu, kurį D. Trumpas parėmė per pernai vykusius rinkimus.
„Tai tikrai glumina ir ne visada lengva susigaudyti“, – penktadienį žurnalistams sakė Švedijos užsienio reikalų ministrė Maria Malmer Stenergard, kurios šalyje buvo surengtas jos NATO kolegų, įskaitant JAV valstybės sekretorių Marco Rubio, susitikimas.
Nyderlandų ir Norvegijos ministrai į naujausią D. Trumpo žingsnį reagavo optimistiškai, kaip ir Latvijos užsienio reikalų ministrė Baiba Bražė, kuri sakė, jog sąjungininkai žinojo, kad JAV pajėgų „pozicija buvo persvarstoma, o dabar pozicijos pokyčių nėra“.
„Kol kas“, – pridūrė ji.
JAV gynybos pareigūnai taip pat neslėpė esantys sumišę.
„Mes ką tik praleidome beveik dvi savaites reaguodami į pirmąjį pranešimą. Mes taip pat nežinome, ką tai reiškia“, – sakė vienas iš dviejų pareigūnų, kurie kalbėjo anonimiškai, kad galėtų aptarti opius karinius klausimus.
Tačiau M. Rubio prieš susitikimą nesureikšmino šio klausimo.
Jis sakė, kad „Jungtinės Valstijos ir toliau turi pasaulinių įsipareigojimų, kuriuos privalo vykdyti dislokuodamos savo pajėgas, ir tai nuolat reikalauja iš naujo įvertinti, kur siunčiame karius“.
Tačiau po susitikimo M. Rubio pabrėžė, jog „Aljanse yra puikiai suprantama, kad JAV karių buvimas Europoje bus koreguojamas“.
„Tas darbas jau vykdomas ir jis atliekamas bendradarbiaujant su mūsų sąjungininkais“, – sakė jis žurnalistams.
„Nesakau, kad jie bus tuo sužavėti, bet jie tikrai apie tai žino“, – pabrėžė M. Rubio.
JAV diplomatijos vadovas užsiminė, kad Vašingtonas netrukus taip pat paskelbs, jog mažina karių, kuriuos skiria NATO pasitelkti ekstremalių situacijų atveju, skaičių.
D. Trumpo pirminis pareiškimas, kad jis išves pajėgas, nuskambėjo jam supykus dėl Vokietijos kanclerio Friedricho Merzo išsakytos nuomonės, kad Irano vadovybė žemina Jungtines Valstijas prie derybų stalo, ir pažertos kritikos dėl, jo teigimu, strategijos tame kare nebuvimo.
D. Trumpas žurnalistams tuomet pareiškė, kad JAV išves daugiau nei 5 tūkst. karių, ir taip pat paskelbė apie naujus muitus Europos automobiliams. Vokietija yra didžiausia Europos žemyno automobilių gamintoja.
M. Rubio tvirtino, kad D. Trumpo sprendimas dėl pajėgų išvedimo nėra bausmė.
„Tai nėra baudžiamasis dalykas, tai tiesiog nuolatinis procesas“, – sakė jis.
Susitikimuose su Europos partneriais M. Rubio dažnai pasiūlydavo ne tokią priešišką JAV poziciją, tačiau jis praleido praėjusį NATO užsienio reikalų ministrų susitikimą gruodžio mėnesį.
Europoje dislokuota apie 80 tūkst. JAV karių, o Pentagonas yra įpareigotas žemyne išlaikyti ne mažiau kaip 76 tūkst. karių bei svarbią karinę techniką, nebent būtų pasikonsultuota su NATO sąjungininkais ir nuspręsta, kad toks karių išvedimas atitinka JAV interesus.
Išvedus 5 tūkst. karių, jų skaičius galėtų nukristi žemiau šios ribos.
Tačiau naujausias D. Trumpo įrašas socialiniame tinkle rodytų, kad karių skaičius Europoje nesikeis.
Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis palankiai įvertino sprendimą nusiųsti daugiau pajėgų į jo šalį.
„Noriu padėkoti prezidentui Trumpui už jo pranešimą, kad rotacija, amerikiečių karių buvimas Lenkijoje bus išlaikytas daugmaž ankstesnio lygio“, – žurnalistams prieš derybas Švedijoje su NATO kolegomis sakė jis.
NATO generalinis sekretorius Markas Rutte taip pat palankiai įvertino šį žingsnį.
Ketvirtadienį, prieš D. Trumpui vėl pasisakant socialiniame tinkle „Truth Social“, M. Rutte pabrėžė, kad Europai svarbu rūpintis savo pačios saugumu.
„Mes turime nustatytą tvarką. Tai įprasta praktika“, – sakė jis žurnalistams.
NATO penktadienio susitikimas Helsingborge organizuotas siekiant pasirengti liepos mėnesį Turkijoje vyksiančiam D. Trumpo ir jo kolegų aukščiausiojo lygio susitikimui.
