Krizės geriausiai leidžia patikrinti, ar politikas yra lyderis, ar tik tokiu apsimeta. Dar geriau krizės leidžia įvertinti ir politikų kompetencijas. Ne paslaptis ir tai, kad politikai įvairioms krizėms turi ruoštis ne tada, kai krizė prasideda, o gerokai iki jos.
Tačiau, panašu, kad toks reiškinys kaip galimų krizių numatymas ir pasiruošimas jas bent kiek amortizuoti, nelabai egzistuoja. Taip, COVID-19 pandemija buvo visiems šokas. Visos šalys nežinojo, kaip tvarkytis. Tačiau migrantų srautai nejaugi naujiena? Lietuva nelegalius migrantus jau matė dar praėjusiame šimtmetyje, vos tik atgavus nepriklausomybę. Matėme situaciją ir jau būdami Europos Sąjungos nariais. Tačiau numojome ranka, nes problema gi tada buvo ne mūsų, tegul Italija, Graikija, Vokietija ir kitos šalys tvarkosi pačios.
O skandalingi faktai dėl neveikiančios rentgeno sistemos, dėka ko, ta pati cigarečių kontrabanda iš Baltarusijos tiesiog plūdo? Tas pats Muitinės departamentas kiek laiko neturėjo nuolatinio vadovo? Beveik trejus metus!
Dar iki šios naujos krizės pradžios, buvęs premjeras Saulius Skvernelis šių metų gegužę pripažino, jog įranga pasenusi ir moderniomis technologijomis siena nėra apsaugota, kaip kad galėtų būti. Ir taip kalba buvęs premjeras, kurio valdymo metu pareigūnai ne rentgenu tikrina vagonus, o strypais paiešką atlieka? Ką pasakytų apie tai ir dar vienas buvęs premjeras Algirdas Butkevičius? O ką pasakytų dabartiniai valdantieji? Iš jų stiprios kritikos dėl to kažkaip nesigirdėjo jiems dar būnant opozicijoje.
O ką pasiūlytų Vilija Blinkevičiūtė, kuri, atrodo, tuoj taps etaloniniu pavyzdžiu, kaip numatyti įvykius, kurie jau įvyko ir kaip kritikuoti nesugebant pateikti nė vieno siūlymo problemai spręsti. „Darbiečiai“ be dalijimosi dar 2016 m. rinkimų plakatais prieš pabėgėlius, daugiau nieko negali. Ramūnas Karbauskis, apskritai, kalba taip, tarsi praėjusioje kadencijoje tikrai ne jis valdžioje buvo. O pateikiami siūlymai net nėra siūlymai. Ir logika, kad buvo galima pasiruošti tam per du mėnesius, prieš tai dešimtmečiais neskiriant tam pakankamai dėmesio, tiesiog užmuša. Ir kad jo valdymo metu nesugebant spręsti sienos skylių problemų rėmėme A. Lukašenkos režimą, tai nieko tokio. Ir buvo visiems nieko tokio, nes problemos ne tos, su kuriomis užsidirbsi daug politinės karmos taškų.
Beje, COVID-19 krizė irgi dar nesibaigė. Tiksliau, turime antivakcinacijos krizę. Kada girdėjome politikos lyderius raginant žmones skiepytis? Taip skambiai anonsavęs 70 proc. pasiskiepijimo lygį, vienas kažko pritilo. Socialdemokratams turbūt irgi geriau patylėti, nes gi tarp rinkėjų gali būti ir prieš vakcinaciją nusiteikusių, tai geriau jau tegul pirmininkė toliau žada dideles pensijas, kainų reguliavimus ir tiesiog rožinį rytojų. Su „darbiečiais“ viskas aišku, nes ten prieš partijos pirmininką nepapūsi. „Valstiečiai“ irgi turi partijos pirmininką, kuris savo rankomis antivakseriams tiesia raudoną kilimą į Seimą, ir apie kurio, beje, pasiskiepijimą niekam nieko neteko ir girdėti. O valdantieji kaip neturėjo vakcinacijos kampanijos, taip ir neturi.
Dvi krizės. Vienai tiesiog nesugebėjome pasiruošti ir su beveik nusikalstamu aplaidumu sudarėme puikias galimybes išbujoti, kas rodo tiesiog kompetencijų ir lyderystės stoką. Kitai, kuriai buvo daug sunkiau pasiruošti, vis dėlto net ir dabar nesugebama nei susitelkti, nei ieškoti bendro vardiklio. O kam? Kilus dar vienai bangai juk bus galima reitingus pasigerinti.
Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ
