Nuomonės

2021.06.05 19:52

Vaiva Rykštaitė. Tikrovės alkis grožio industrijoje: ar kada nors leisime sau pasenti?

Vaiva Rykštaitė, rašytoja, LRT.lt2021.06.05 19:52

Nežinau, ko labiau bijau: fiziškai pasenti ar niekada nepasenti, bet tapti ištinusia ir niekada nesiraukšlėjančia ankstesnės savęs versija. Plastinės operacijos – jautri tema. Iš esmės esu už pasirinkimo laisvę, vaidinasi, panorėjęs ir sau tai finansiškai leisti galintis žmogus turi teisę tapti panašiu į tigrą, driežą ar lėlę Barbę (čia vardiju garsiausius realius pavyzdžius).

Puiku, jei plastikos chirurgams pakeitus veidą asmuo nuo to taps laimingesnis – pasauliui reikia daugiau laimingų žmonių. Nesakau, kad ir pati ko nors „nepasidarysiu“ – nežinau, kaip metams bėgant priimsiu kūno pokyčius. Tačiau kartu negaliu apsimesti nepastebinti pastarojo meto tendencijos, kada kai kurie žmonės nesensta – jie tiesiog keistai tinsta, pamažu didina veido apimtis ir šitaip kone visiškai išvengia senatvinių raukšlių. Ryškus to pavyzdys – prieš savaitę vykusi serialo „Draugai“ aktorių susitikimo transliacija. Garsenybėms įžengus į studiją pirmiausia į akis krito nenatūralūs jų veidai. Bandžiau dėmesį nukreipti kitur – į aktorių žodžius, emocijas ir nuoširdžiai prisipažįstu – nepavyko. Nenatūraliai išformuoti veidai gumines kaukes priminė ne man vienai – po premjeros internete atsirado memų, kuriuose originalus šou pavadinimas „Friends Reunion“ pervadintas į „Botox Reunion“.

Labiau nei jauninančių veido procedūrų nesėkmės mane jaudina klausimas: kodėl nenorima senti? Turbūt giliausias, esmingas šios baimės paaiškinimas glūdi būties laikinumo ir mirties baimėje. Besikeičiantis, glembantis kūnas yra aiškus priminimas, kad laikas tiksi pabaigos link (jis visada tiksi tik į tą pusę, bet jaunystėje tuo tiesiog palaimingai netikima). Tačiau šiandien noriu užgriebti ir kitą, paviršutiniškesnę, bet ne mažiau stiprią visuomenės baimę – tikro kūno fobiją apskritai. Kūno su visomis odos tekstūromis, plaukeliais, mimikomis, apgamais, strazdanomis, pigmentinėmis dėmėmis, randais, poromis, spuogeliais ir netikėtai paraudusiais skruostais (kaip žavinga!).

Tačiau kartu negaliu apsimesti nepastebinti pastarojo meto tendencijos, kada kai kurie žmonės nesensta – jie tiesiog keistai tinsta, pamažu didina veido apimtis ir šitaip kone visiškai išvengia senatvinių raukšlių.

2012 m. Izraelis tapo pirmąja valstybe pasaulyje, ėmusia kontroliuoti modelių nuotraukų retušavimą žurnaluose. 2017 m. panašių priemonių imtasi Prancūzijoje, kur kiekviena retušuota nuotrauka turi būti pažymima atitinkamu ženklu. Šitaip siekiama padėti žmonėms atskirti realybę nuo žurnaluose reprezentuojamos neįmanomos tobulybės, kur net pačių gražiausių pasaulio modelių kūnai yra suliekninami, išlyginami, šitaip sukeliami nerealistiškų standartų lūkesčiai skaitytojams. Deja, tai tik išimtys iš taisyklės, jų paiso daugelis grožio industrijos kūrėjų.

Taisyklė paprasta: grožis turi būti lyg renesanso Madona – nepriekaištingas, sapniškas, glotnus, paryškinantis privalumus ir nutylintis biologinę prigimtį. Žurnaluose glamžytis gali tik jo puslapiai ir jokiu būdu ne modelių drabužiai ar oda. Nenuostabu, kad šis standartas persimetė ir į socialinius tinklus, kur net visus šiuolaikinio grožio standartus atitinkančios moterys noriai naudoja pačius tirščiausius filtrus. Dabar vienu mygtuko paspaudimu ekrane išsyk galima susimažinti nosį, pasididinti akis, išlyginti odą, pasidaryti profesionalų makiažą, net kambario spalvas paversti madingesnėmis. Nepradėsiu apie televiziją, kur bet kokios profesijos, lyties ir amžiaus žmonės net atėję duoti trumpučio interviu per žinias aptepami storu grimo sluoksniu – „kad veidas neblizgėtų ir neraustų“.

Tokiu būdu televizijai, žurnalams ir socialiniams tinklams lyg susitarus berodant tik glotniausias garsenybių puses, yra iškreipiamas pasaulio vaizdas, o to pasekmė – iškreiptas kūno vertinimas. Netikėtai paauglės ir senos moterys atsiduria tame pačiame laive, ant kurio didelėmis raidėmis parašyta: NEPAKANKAMA. Nepakankamai arba pernelyg liekna, nepakankamai glotni (iš tiesų realybėje turbūt apskritai neegzistuoja žmogaus kūnas, nuo galvos iki pėdų tolygios odos tekstūros ir spalvos), nepakankamai jauna, nepakankamai pasiekusi.

Nuojauta kužda, kad ši tendencija negali tęstis amžinai. Jau kurį laiką egzistuoja jos atsvara – kūno pozityvumo judėjimas. Prieš keletą metų kūno pozityvumas didžia dalimi buvo susijęs su sveiku KMI, o dabar ši sąvoka įgauna vis platesnę reikšmę. Daugėja moterų, ne tik kalbančių apie meilę savo kūnui, bet ir demonstruojančių viską kaip yra: strijas, celiulitą, spuogus, raukšles. Pastebiu, kad mane labiausiai žavi ne stebuklingai pasenstančios šešiasdešimtmetės, bet garsenybės, nebijančios prieš kameras pasirodyti tikros, – be filtrų, grimo ir su visais savo metais paakiuose.

Labiau nei jauninančių veido procedūrų nesėkmės mane jaudina klausimas: kodėl nenorima senti?

Pavyzdžiui, serialo „Tarnaitės pasakojimas“ žvaigždė Elisabeth Moss dažnai atsisako makiažo, norėdama vaizdiniui suteikti kuo daugiau tikrumo, natūralumo. Neseniai skaičiau spaudos pranešimą apie Kate Winslet, ji nesutiko, kad sekso scenoje būtų sumažintas jos pilvukas. Žmonės trokšta atrodyti kaip garsenybės be veido porų, tačiau vis dėlto stipriausią emocinį ryšį užmezga būtent su netobulomis viešomis moterimis. Ryšys yra svarbiau už įvaizdį, originalas dažniausiai vertingesnis už reprodukciją. Todėl drįstu prognozuoti, kad tikrumo alkis ir tendencija tik stiprės. Ir galiausiai tūkstančiams mergaičių pasitelkus plastinę chirurgiją ir įsigijus vienodas mažas noseles, kiek per dideles lūpas ir keratinu ištiesintus plaukus, iš minios išsiskirs ir ją į priekį ves susivėlusios charizmatiškos kumpanosės ir moterys, savo senatvę dėvinčios lyg karūną, nes sugebėjo priimti tai, kas neišvengiama.

Nesmerkiu jokių žmogaus pastangų būti gražesniam, nei jokių tam pasirinktų priemonių. Tik pastebiu, kad kai kurios pastangos veda prie nuobodaus suvienodėjimo, ir jei tas vienodumas kam nors suteikia laimės, kaip jau sakiau, puiku. Tačiau viliuosi, kad ekologijos ir natūralumo mada pamažu užims ne tik maisto produktų, bet ir grožio industrijos lentynas. Ir gal netrukus kai kurie žurnalų puslapiai bus žymimi ženkliuku „natūralus grožis“ su tokiu pat pasididžiavimu, su kokiu majonezo gamintojai ant pakuotės praneša: „Be konservantų!“ Kaip manote, ar tai realu?

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt