Balandžio 6-ą sukaks penki mėnesiai, kai buvo įvestas antrasis karantinas. Tą pačią dieną bus minimos prezidento Rolando Pakso apkaltos metinės. Apkalta truko beveik tiek pat, ir tai, kas tada dėjosi. O juk veikė restoranai ir kavinės, žmonės laisvai ėjo į krepšinį, teatrą, keliavo.
M.A.M.A. apdovanojimai parodė, kad visuomenės susitarimas, kuriuo tik ir gali būti grįstas tokio masto karantinas laisvoje šalyje, braška per siūles.
Viena vertus, draudimai irgi turi galiojimo laiką. Šuo ir kariamas pripranta. Du kartus tuo pačiu – kad ligoninės bus pergrūstos ir plaučių ventiliavimo aparatų vėl pritrūks, gali paveikti drausmingiausius piliečius, bet trijų milijonų nebepaimsi.
Kuo spyruoklė labiau prispausta, tuo stipriau žiebia atgal. Uždaryti namuose, o daugumos lietuvių būstai neturi nė 80 kvadratų, žmonės tampa itin jautrūs neteisybėms ir valdžios absurdams.
Vieni gali „Žalgirio“ arenoje kelias valandas tuntais glėbesčiuotis, bet policija, net matydama tai per televiziją, nieko nedaro. Kitą rytą ta pati policija gaudo ir baudžia važiuojančius aplankyti senos mamos, gyvenančios vos už 20 km, tik kitoje savivaldybėje.
Gal teoriškai ir teisinga, kad iš Mosėdžio draudžiama vykti į Salantus. O praktiškai, kokia to prasmė?
Valdžia kaip tas šuo ant šieno. Nei pati ėda, nei norintiems duoda. Žmonės ne akli. Tokie absurdai didina karantino apatiją, kerta per pasitikėjimą Vyriausybe. Susitarimas pakentėti darosi vis sunkiau įmanomas.
Lietuviškoje skiepijimo mašinerijoje pats velnias ragus nusilaužtų. Prezidentė Dalia Grybauskaitė paskiepyta tą dieną, kai jai sukako 65-eri. O praėjus mėnesiui, žmonės skundžiasi, kad Vilniaus Pašilaičių šeimos medicinos centre ar Kauno rajone net 70-mečiai skiepo dar negavo. Vienur jau skiepijami dėstytojai, kitur dar nepaskiepyti mokytojai.
Savaitgalį Vilniuje neatvyko skiepytis penktadalis užrašytųjų. Net 70 vakcinos dozių buvo sunaikinta. Kodėl dienos pabaigoje nepaskiepyti tų, kurie užsirašytų į gyvą atsarginių eilę, kaip tai darė vakcinaciją baigiantis Izraelis? Kodėl pirmadienį šaldytuvuose buvo net 20 000 „AstraZeneca“ skiepų?
Valdžia kaip tas šuo ant šieno. Nei pati ėda, nei norintiems duoda. Žmonės ne akli. Tokie absurdai didina karantino apatiją, kerta per pasitikėjimą Vyriausybe. Susitarimas pakentėti darosi vis sunkiau įmanomas.
Kovos su pandemija sistemoje – galybė tarnybų. Bet net ir po metų karo su virusu nė vienos iš jų niekas vis dar negali apkaltinti sistemiškumu. Neturėdama sistemos Vyriausybė priversta veikti iš inercijos, na „ura“. O gal pavyks?
Aiškinimai, kad Vyriausybė dirba tik šimtą dienų, teisingi, bet kam dabar ta tiesa rūpi? Ne iš Marso juk trys valdžios partijos atskrido. Jos visą laiką dirbo opozicijoje, matė, kas daroma blogai, turėjo laiko pasiruošti, kaip padaryti geriau. Apskritai sakyti galima, ką nori, bet apkalta visada skelbiama tai valdžiai, kuri yra, o ne tai, kuri buvo.
Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ
