Lietuva įžengė į antruosius pandemijos metus. Tūkstančiai mirusių, milijardiniai ekonominiai nuostoliai, nedarbas, medikų nuovargis, nutrūkę natūralūs socialiniai ryšiai ir neatpažįstamai pasikeitęs visų žmonių gyvenimas. Ir galo tam dar nematyti.
Pandemija ir karantinas parodė, kokie iš tikrųjų esam kaip tauta, bendruomenė. Neliko iliuzijų. Per tuos metus visas durnumas išplaukė į paviršių.
Pandemijos ir karantino scenoje – ne gydytojai ir slaugytojos, ne savanoriai ir ne mokslininkai, per rekordiškai trumpą laiką sugebėję sukurti vakcinas prieš mirtiną virusą.
Nors kartais scenoje jie ir pasirodo, bet, regis, tik tam, kad širstanti minia juos užmėtytų akmenimis. Karantino scenoje sklaidosi minios žmogus. M. Bulgakovo pimpianosis Šarikovas poroje su Žemaitės pimpianosiu Vingių Jonu.
Minios žmogus visada teisus. Jis geriau už medicinos šviesulius išmano gydymą, žino, kad kaukės nepadeda, o tik kenkia, ir karantinas reikalingas ne pandemijai suvaldyti, o tik juos, vingius-šarikovus, apgauti sumaniusiai valdžiai.
Minios žmogus visada teisus. Jis geriau už medicinos šviesulius išmano gydymą, žino, kad kaukės nepadeda, o tik kenkia, ir karantinas reikalingas ne pandemijai suvaldyti, o tik juos, vingius-šarikovus, apgauti sumaniusiai valdžiai.
Vingis-Šarikovas bijo testų. Bijo termometro, kuris jį sučipuos. Nenešioja kaukės, nes jį dusina. Skundžiasi gydytojai, kad tai skiepas jį apkrėtęs koronavirusu, o gavęs atsakymą, kad net mažos dalies viruso tame skiepe nėra, tik genetinis kodas, išpučia akis ir bazarina, kad tada jį bus užkrėtę alergija. Dar šaukia gvoltų, kad skiepas pakeis jo DNR.
Būtų tikrai gražus perversmas žmonijos istorijoje, jei būtų galima tą buką Vingių Jono-Šarikovo DNR pakeisti kokio Ensteino ar bent Juozo Erlicko DNR, bet kad neįmanoma.
Mokslas ir medicina gali greitai rasti būdų nugalėti virusą, bet jie yra bejėgiai prieš durnius. O ypač prieš durnių minią, kuri demonstruoja savo teises aktyviai platinti virusą ir užkrėtinėti visus aplinkui.
Zirziantis, amžinai neišsimiegojęs suaugęs vaikas sklaidosi, kad jam nepatogu, jis nori saldainio, ir visi, pradedant portalų reporteriais ir baigiant premjere, bijo jam pasakyti: patylėk mulki, čia žmonės realiai miršta, gydytojai po skafandrais vos kojas pavelka, o tu dėl kaukės ciongą keli.
Europos Vyriausybės viena po kitos stabdo skiepijimą „AstraZeneca“ vakcina ne todėl, kad tas skiepas keltų kokį nors realų pavojų, o tik dėl viso pikto. Prieš žmonių kvailumą net absoliutūs viduramžių monarchai nuleisdavo rankas, ką čia demokratinės Vyriausybės.
Kvailio geriau neerzinti. Kvailiui reikia duoti kelią. Tai ir duodam. Vyriausybė bijo net užsiminti apie privalomą kelionėms skiepų pasą, apie tai, kad turėję pirmumo teisę skiepytis mokytojai ir medikai, to nepadarę, neteks teisės dirbti, nes, o Dieve, ką tada Vingis-Šarikovas pasakys?
Zirziantis, amžinai neišsimiegojęs suaugęs vaikas sklaidosi, kad jam nepatogu, jis nori saldainio, ir visi, pradedant portalų reporteriais ir baigiant premjere, bijo jam pasakyti: patylėk mulki, čia žmonės realiai miršta, gydytojai po skafandrais vos kojas pavelka, o tu dėl kaukės ciongą keli.
Kodėl ne tik Lietuva – visos Vakarų demokratijos – užleido sceną durniams? Todėl, kad zirziančių balsų daugiau. Dėl koronaviruso Lietuvoje mirė 6 908 žmonės. Tai kraupus skaičius. Bet zirziančių ir nepatenkintų yra šimtąkart daugiau nei mirštančių ir sunkiai sirgusių. Socialines madas šiandien diktuoja Jonas Vingis-Šarikovas.
Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ
