„AstraZeneca“ vakciną jau galima pamiršti. Suskiepyti likučius tiems, kas nori, ir dėti tašką. Po politmedicininės pasiutpolkės Europoje, o dabar ir Lietuvoje, nepasitikėjimas ja tik didės.
Sveikatos ministras Arūnas Dulkys kartu su visom agentūrom ir toliau gali kiek tik nori kartoti, esą jokių įrodymų apie jos žalą nėra. Nepadės.
Negali padėti po to, kai rytą ministras praneša apie jos saugumą ir žada pats ja pasiskiepyti, nors tuo metu bemaž dvi dešimtys Europos valstybių yra sustabdžiusios vakcinavimą, o tos pačios dienos vakarą prie jų jungiasi ir Lietuva.
Vakcinos stabdymas, tegu ir laikinas, bus suprastas kaip įrodymas, kad skeptikai buvo teisūs, o politikai nežino, ką daro. Mintis, kad kažkas čia gali būti ne taip, ir toliau nuodys nepatiklias ar analizuoti duomenis tinginčias smegenis.
Galim kaltinti blogą komunikaciją, aplinkybes, nedorą konkurenciją, bet esmė nesikeičia. Ši vakcina prarado pasitikėjimą. Ir nėra daug prasmės švaistyti energiją jam atkurti, nes dabar jau ne tai yra didžiausia potenciali bėda. Dabar reikėtų galvoti, ką dar gali sunaikinti ši ristis pradėjusi sniego gniūžtė ir kaip to išvengti.
Nepasitikėjimas – įdomus reiškinys: kartą užgimęs pradeda plisti be logikos ir tikrų priežasčių, bandydamas sugraužti ir po ranka pasitaikiusias kitas aukas.
Vakcinacijos procesas gal dar ir nėra visiškai demoralizuotas, bet įgyja tokių požymių. Ir ne tik dėl ministro A. Dulkio išskirtinio pasirodymo šią savaitę.
Vienur skiepijami sulaukę 65-ių metų, kitur skiepo nesulaukia 80-mečiai. Vienoms savivaldybėms stinga skiepų, kitos kaupia atsargas.
Pasirodo, Lietuva vargsta ne tik skaičiuodama mirusius nuo COVID-19, šimtus milijonų į informacines sistemas investavusi valstybė nesugeba suderinti žmonių skaičiaus konkrečioje vietoje ir vakcinų kiekio tai vietai. O Vilnius, panašu, yra ne viena, o mažiausiai kelios savivaldybės, tarp kurių atsirado ir ypatinga, kur bilietą į laisvę, anksčiau nei kiti, gauna ypatingi žmonės. Ir ne „AstraZeneca“.
Ką reiškia ketinimai be eilės paskiepyti politikus ir kitus žymius žmones, kai tik bus gaunami kiek didesni kiekiai vakcinos?
Reiktų tikėti, kad tai būtų pavyzdys abejojantiems skiepų nauda, bet labai panašu į landą politinei viršūnei. Kurti elitinius pavyzdžius derėtų tada, kai vakcinos daugiau nei norinčiųjų skiepytis. Kol kas yra priešingai. Tad moraliau būtų, jei tie įžymūs žmonės vakcinuotųsi tada, kai ateis jų eilė.
Savo eilės laukti žadėjęs prezidentas Gitanas Nausėda pakeitė nuomonę – pirmadienį skiepysis smūgį žemiau juostos gavusia „AstraZeneca“. Jeigu tokiu būdu reabilituoti ją bandys prezidentas, premjerė ir dar keletas ryškiausių politžvaigždžių, tai būtų adekvačios pastangos gelbėti padėtį.
Jeigu į šį kryptį keičiantį „AstraZenecos“ traukinį pirmumo tvarka bandys įšokti ir ministrai, Seimas, jų padėjėjai, patarėjai, po to visos ministerijos su visais aparatais, tarnybom ir žinybom, tada jau turėsim dar vieną progą prisiminti „kiaulių ūkį“, lygius ir lygesnius.
Bendroje eilėje laukti sunku. Gal todėl jau senokai brandinamas planas greičiau paskiepyti svarbius, o po to numesti vakcinacijos logistiką ant žmonių pečių. Ketinimai prasidėjus masinei vakcinacijai įpareigoti žmones registruotis skiepui savarankiškai, gali užkurti tikrą pragarą.
Mūsų valstybės elektroninės sistemos kartais sustoja lietui palijus. Ko tikėtis, kai starto dieną užplūs tūkstančiai prisijungimų? Nebent dar vieno korupcijos židinuko, kai tos vietos bus gal parduodamos, o gal nematoma ranka surašys tuos, kas nusipelnė gyventi greičiau.
Toks scenarijus galutinai demoralizuotų šį reikalą ir taptų paskutiniu skambučiu ministrui A. Dulkiui. O gal ir visai Vyriausybei.
Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ
