Nuomonės

2021.02.27 18:53

Vaiva Rykštaitė. Medikamentinis abortas – kam versti moterį rinktis tai, ko ji nenori?

Vaiva Rykštaitė, rašytoja, LRT.lt2021.02.27 18:53

„Nuostaba“ – per švelnus žodis, siekiant apibūdinti jausmus, sužinojus, kad Lietuvoje moterims iki šiol neprieinamas medikamentinis abortas. Kita vertus, „šokas“ skambėtų perdėm dramatiškai, ypač atsižvelgiant į mūsų šalyje esančias spragas žmogaus teisių srityje.

Žinau, kokia jautri abortų tema, ir šįkart, užuot kvietusi svarstyti apskritai už ar prieš, kviečiu tiesiog įsigilinti į esamą situaciją: abortai Lietuvoje legalūs, tačiau jį atlikti įmanoma tik chirurginiu būdu. O pasaulyje jau dešimtmečius egzistuoja medikamentinio aborto praktika, tačiau Lietuvoje šių vaistų neįmanoma gauti legaliai. Kodėl tai svarbu?

Į pastarąjį klausimą pamėginsiu atsakyti kaip dviejų vaikų mama, neseniai svarsčiusi teorinę aborto galimybę. Trečio vaiko dabar neturėtume galimybių auginti. Be kita ko, teisintis irgi nėra reikalo. Kiekviena šeima pati sprendžia, kas jai geriausia; būtent tai ir įtvirtina „pro choice“ – „už laisvą pasirinkimą“ abortų karuose pasisakantis frontas. Asmeniška yra politiška, todėl sakau tiesiai: esu už pasirinkimą, bet pati turbūt nesirinkčiau chirurginio aborto. Man tai skamba kaip per didelė intervencija, mane gąsdina metaliniai įrankiai ir operacinės.

Tačiau žinau, kad neplanuoto nėštumo atveju rinkčiausi medikamentinį abortą, kuris suveikia išgėrus dvi tabletes – pirma reikia išgerti medikamentą „Mifepristone“, o po kiek laiko (įvairiuose šaltiniuose nurodomas skirtingas laiko tarpas) – „Misoprostol“. Šių piliulių duetas sukelia persileidimą, kurį pasirinkusi moteris tai gali patirti namų aplinkoje ir komforte, laukdama apsikamšiusi pagalvėmis ir žiūrėdama filmus. Šitai aš žinojau seniai, šitai buvo mano planas A, kai šiemet daugiau nei penkias dienas vėlavo mėnesinės. Nėra žodžių apibūdinti palengvėjimui, kad plano A apskritai neprireikė – buvo ciklo sutrikimas, ir tiek. Tačiau tuo metu dar nežinojau, kad gali būti ir taip: šalyje, kur legalizuoti abortai, moterys verčiamos tai patirti išimtinai chirurginiu būdu. Toks pasirinkimo ribojimas yra nelogiškas ir iš esmės ideologinis.

Asmeniška yra politiška, todėl sakau tiesiai: esu už pasirinkimą, bet pati turbūt nesirinkčiau chirurginio aborto. Man tai skamba kaip per didelė intervencija, mane gąsdina metaliniai įrankiai ir operacinės.

Medikamentinis abortas rodosi praktiškesnė ir paprastesnė procedūra – nereikia registruotis chirurginei procedūrai, nereikia narkozės. Man asmeniškai (o tai tikrai labai asmeniška ir subjektyvu) medikamentinis abortas rodosi ir mažiau traumuojanti patirtis. Galima numanyti, kad medikamentinio aborto nebuvimo Lietuvoje tikslas yra priversti moterį apsigalvoti. Mat yra tokia visuotinė idėja, kad nė viena moteris nesigaili pasirinkusi gimdyti, o gailisi tik tos, kurios pasirenka abortą. Kad motinystė – kiekvienos moters prigimtis. Biologiškai tai tiesa, bet psichologiškai – toli gražu. Kitaip kodėl Lietuvoje vis dar yra vaikų namų? Rašydama šį tekstą laukiu į svečius ateisiančios draugės, kuri savo trejų metukų dukrelę atidavė auginti vyro tėvams – biologinė mama neturi tam laiko, nejaučia poreikio vaiką auginti pati. Jos nesmerkiu, tik sakau, kad ne kiekviena gimdymą pasirinkusi moteris pajunta motinystės instinktą. Dar blogiau, jei gimdyti moteris yra verčiama arba ribojamas jos pasirinkimas.

Kadangi jau turiu du vaikus ir žinau, kokius jausmus man sukelia motinystė, chirurginį abortą rinkčiausi tik labai sudėtingu atveju. Ar medikamentinio aborto nebuvimas priverstų mane apsigalvoti? Gali būti. Tačiau ar toks yra tikslas – priversti moterį rinktis tai, ko ji pati nenori, nes už ją geriau žino… Kas?

Medikamentinis abortas veiksmingiausias, kai nėštumas yra ankstyviausios stadijos, t. y. iki aštuonių savaičių. Medikamentinis abortas suteikia veiksnumo ir sąmoningumo jausmą tokį būdą besirenkančiai moteriai – jausčiausi daug geriau, jei pati turėčiau išgerti medikamentus ir viską išgyvendama savo kūne, nei šį veiksmą atiduodama kitų kontrolei. Ir mediko nedalyvavimas (išskyrus recepto išrašymą) man čia taip pat rodosi teigiamai simbolinis, ypač turint omeny, kad ginekologai dažnai nėra entuziastingai nusiteikę chirurginių abortų klausimu.

Lietuvoje šiuo metu įregistruotas tik „Mifepristone“, o „Misoprostol“ – ne, todėl legalus medikamentinis abortas – neįmanomas. Ar dėl to, kaip ir aš, chirurginio aborto prisibijančios moterys renkasi gimdyti? Ne. Tačiau dėl to klesti nelegali prekyba šiais vaistais interneto forumuose. Dar norisi priminti statistiką: šalyse, kur abortai apskritai draudžiami, abortų skaičius nesumažėja, bet padidėja moterų mirčių skaičius dėl nelegaliai atliktų abortų. Taip buvo ir bus visada, nes moterys galvoja ir renkasi pačios, kad ir kaip kažkam tai nepatiktų.

Populiariausi