Žurnalistų radarus informacija, kad Lietuvoje jau nuo sausio pradžios yra Didžiojoje Britanijoje paplitusi COVID-19 mutacija, pasiekė greičiau, nei tai pranešė Vyriausybė arba bent Sveikatos apsaugos ministerija (SAM).
Ši mutacija Didžiojoje Britanijoje ir Airijoje, ir dar ne vienoje šalyje drastiškai sukėlė COVID-19 sergamumo ir mirštamumo skaičius, tuo tarpu Lietuvos sveikatos apsaugos ministerija faktą, kad mutacija rasta Lietuvoje, pripažino tik atsakydama į primygtinį žurnalistų klausinėjimą.
SAM ir ministras Arūnas Dulkys visiškai nesivargino paskelbti ir žinios, kad pirmadienį dėl oro sąlygų į Lietuvą visą parą vėlavo atskristi „Pfizer“ ir „BioNTech“ vakcinų siunta. Kai užklausė žurnalistai, informacija buvo patvirtinta, bet kiek ir ko dar žurnalistai nesužino ir nepaklausia, o nei SAM, nei Vyriausybė nesiteikia apie tai pranešti?
Gal šių dalykų galima būtų ir nesureikšminti, jei ne tai, kad ir prieš porą savaičių, ir prieš savaitę ir dabar vyksta labai intensyvios diskusijos dėl karantino reikalavimų švelninimo. Naujos mutacijos ir beviltiškai užstrigęs vakcinavimo procesas – nuo mūsų visiškai nepriklausančios, bet yra tos aplinkybės, kurios bet kokį karantino švelninimą daro pavojingą. Arba labai laikiną.
Bet kol informacija apie mutaciją gulėjo Vyriausybės, ministerijos, o gal tik patarinėjančių ekspertų stalčiuose, buvo nuspręsta atverti slidinėjimo centrus. Slidininkams į parankę įsikibę smulkieji verslininkai ir grožio specialistai puoselėjo tokias pat viltis – pagaliau atsidaryti. Bet tada Vyriausybė netikėtai pareiškia, kad didesniam karantino priemonių švelninimui nepritaria ekspertai.
Tad visko buvo. Gedulingų žvakių deginimo prie Vyriausybės, smulkiųjų verslininkų grasinimų kreiptis į teismą, socdemų ir „valstiečių“ konkurencijos, kuris garsiau pasisakys, kad šitie apribojimai yra kvaili, nors nieko geresnio nei sugalvojo, nei galima sugalvoti šiomis aplinkybėmis - atvirkščiai, padarė viską, kad Lietuva įkristų į giliausią pandemijos duobę, ir naktinė Ingridos Šimonytės žinutė – atsiprašymas už nepagrįstai sukeltus lūkesčius ir apgailestavimą, kad apribojimus nukelti dar nesaugu.
Nebuvo vieno svarbiausio dalyko – atsakymo į klausimą, kodėl ekspertai rekomendavo Vyriausybei neatlaisvinti karantino. Kitaip tariant, labai aiškių ir, svarbiausia, viešų ekspertų argumentų, kodėl ir kaip.
Nebuvo vieno svarbiausio dalyko – atsakymo į klausimą, kodėl ekspertai rekomendavo Vyriausybei neatlaisvinti karantino. Kitaip tariant, labai aiškių ir, svarbiausia, viešų ekspertų argumentų, kodėl ir kaip. Lyg užtraukus užuolaidą visi jie staiga dingo iš viešosios erdvės. O jų juk yra net dvi grupės. Patariantys prezidentūrai. Ir patariantys Vyriausybei.
O jau stojus naujai, šiai, savaitei – viskas dar kitaip. Akivaizdžiai spaudžiama koalicijos partnerių, atakuojama opozicijos ir įvairių verslų lobistų, ir, kaip visada, pirmiau iššokus su pareiškimu prezidentūrai, I. Šimonytė šį pirmadienį pareiškia, kad nuo kitos savaitės planuojama leisti veikti kirpykloms, galbūt ir ne maisto parduotuvėms.
Tik tas atlaisvinimas su išlyga – ekspertai esą ir vėl pasisakė prieš. Tiesiog Vyriausybė prisiima politinę atsakomybę už rezultatus.
Reikia turbūt suprasti, kad ir prezidentūra su Gitanu Nausėda arba bent patarėjas Simonas Krėpšta, pirmadienį pasisakę apie karantino švelninimą, taip pat prisiima atsakomybę. Nes turbūt ir juos konsultavo patariantys ekspertai.
Ar tikrai? Sunku pasakyti, nes paskutinis ekspertų susitikimas prezidentūroje, apie kurį skelbiama interneto svetainėje, įvyko sausio 19 d. Apie sausio 29 d. ekspertų pasitarimą pas patarėją S. Krėpštą nėra nei žinios, nei informacijos, apie ką.
Tai jei ekspertai yra prieš, o politikai – už, kaip visuomenei suprasti, kokia yra reali situacija ir kuo yra iš tikrųjų rizikuojama, nuo pirmadienio švelninant karantino sąlygas? Ir kodėl ekspertai tokie kategoriški?
Vienas iš nepriklausomos ekspertų tarybos narių Mindaugas Stankūnas, patariantis ir Vyriausybei, ir prezidentui, šiek tiek pats ironizuoja, kad taip dosniai, kai koronaviruso skaičiai kilo į viršų, dalijęsi patarimais, raginimais, pamokymais, šiomis dienomis ekspertai yra tapę mistine šešėlinė institucija. Šiuose pastebėjimuose yra racijos, nes ekspertų pozicija nėra nei pristatoma, nei paaiškinama.
Ekspertų pozicijai netgi trūksta skaidrumo, nes kartais sunku suprasti, pavyzdžiui, prezidentūros sprendimų bei komentarų santykį su ekspertų patarimais. Jei S. Krėpšta pirmadienį pasisakė už karantino švelninimą, kas prezidentui patarė, jei paskutinis oficialiai skelbiamas posėdis vyko sausio 19 d., o žinomas, bet neskelbiamas ir neoficialus – po dešimties dienų?
Ir kiek ekspertų tose grupėse yra dėl to, kad jiems realiai rūpi, kaip Lietuva ir jos žmonės išgyvens pandemiją, o kiek jų ten tęsia galios žaidimus tarp Kauno ir Vilniaus ir bando užsitikrinti ilgalaikę įtaką.
Žinoma, labai norint, galima bent kažkiek sužinoti, apie ką ekspertai diskutuoja, mat kai kurie Vyriausybei patariantys specialistai yra aktyvūs socialinių tinklų dalyviai. Tačiau Vyriausybės ekspertų grupės vadovai – profesoriai Ramunė Kalėdienė ir Laimonas Griškevičius facebooke nerašinėja, emocijomis nesidalija, nors kada jie pasirodė kokioje nors spaudos konferencijose jau sunku ir prisiminti.
Bet kitą sykį gali tekti patirti rimtesnių pasekmių, nes nėra jokių prielaidų viltis, kad nekils trečioji banga, o naujajai Vyriausybei dirbant jau trečias mėnuo lieka vis mažiau argumentų, kodėl tai, kas vyksta dabar, yra vis dar anos, Sauliaus Skvernelio ir Aurelijaus Verygos valdžios palikimas.
Skaitant samprotavimus bent tų, kurie dalijasi informacija, įspūdis nepilnas.
Štai po anos savaitės ekspertų posėdžio, kai karantino apribojimų daug kam tikintis ir be galo laukiant nors dalinių suvaržymų panaikinimo, M. Stankūnas pasidalijo emocija, kad posėdis buvo labai sunkus ir labai karštas. Kad pandemijos suvaldymo skaičiai labai jautrūs, kad viskas gali staigiai pasikeisti.
Na gerai, bent tiek. Bet jei karštas buvo posėdis, tai, vadinasi, kažkurie ekspertų argumentai, duomenys jį šitaip įkaitino.
Kitas Tarybos narys Vaidotas Zemlys-Belevičius meta akmenėlį į žiniasklaidos darbą, girdi, keista, bet žiniasklaida esą visiškai nesidomėjo vakarykščiu posėdžiu, kur buvo kalbama ir apie karantino švelninimus, ir apie naująją vakciną. Atsakomybės jis už komunikaciją neprisiimantis, bet tarsi pasiteisindamas kitame savo facebooko įraše rašo nemanantis, jog ekspertų tarybos posėdžiai yra slapti, tad galįs parašyti, kas buvo svarstoma ir apie ką vyko diskusijos.
Gal posėdžiai ir neslapti, nes pagaliau kažkas susiprotėjo paviešinti ekspertų grupės prie Vyriausybės protokolus, bet jau ne tik įdomu, o ir svarbu būtų sužinoti, kada ekspertai posėdžiavo ir darsyk rekomendavo Vyriausybei neatlaisvinti karantino, kai pirmadienį, tai yra vasario 8 d., ir prezidentūra, ir jau I. Šimonytė prakalbo apie laisvinamą karantiną, tačiau prisiimant visą politinę atsakomybę?
Ir kada ekspertų žodis lemiamas, o kada – tik patariamas?
Ir jei lemiamas, kaip aną savaitę, kodėl?
Patiems ekspertams greičiausiai dėl to nei šilta, nei šalta, kas apie juos galvojama, nes jų tiesioginis darbas yra visiškai kitas ir kitur. Ir dalyvauja jie ekspertų grupėse vedami skirtingų motyvų. Labiausiai tai turi rūpėti pačiai Vyriausybei, ypač I. Šimonytei ir A. Dulkiui. Nes dėl ekspertų sprendimų paspęstų spąstų šįkart kilo tik šaršalas. Tiesa, stiprokas, bet dar kontroliuojamas.
Bet kitą sykį gali tekti patirti rimtesnių pasekmių, nes nėra jokių prielaidų viltis, kad nekils trečioji banga, o naujajai Vyriausybei dirbant jau trečias mėnuo lieka vis mažiau argumentų, kodėl tai, kas vyksta dabar, yra vis dar anos, Sauliaus Skvernelio ir Aurelijaus Verygos valdžios palikimas.
