Politologas apie Maskvos paradą be pompastikos: Putinas iš tiesų bijo

Šiais metais tradicinis Gegužės 9-osios paradas Maskvos Raudonojoje aikštėje pirmą kartą nuo plataus masto karo Ukrainoje pradžios vyks be karinės technikos. Rusijos gynybos ministerija tokį sprendimą paaiškino „dabartine operatyvine situacija“. Vėliau Rusijos prezidento spaudos sekretorius Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad technika nebus naudojama dėl „terorizmo grėsmės“ iš Ukrainos pusės. Politologas Janas Matvejevas LRT.lt pakomentavo priežastis, lėmusias sprendimą atšaukti kadaise itin pompastišką renginį. 

Šią publikaciją galite skaityti ir rusų kalba.

– Kaip žinome, šiemet Gegužės 9-osios paradas Maskvoje pirmą kartą nuo karo Ukrainoje pradžios vyks be karinės technikos. Šiame kontekste matėme Rusijos gynybos ministerijos pareiškimą, kuriame teigiama, kad tai susiję su dabartine operatyvine situacija. Taip pat matėme Vladimiro Putino spaudos sekretoriaus D. Peskovo pareiškimą, kuriame jis teigė, kad tokį sprendimą lėmė grėsmės iš Ukrainos pusės. Kaip manote, kokia yra pagrindinė priežastis – kodėl parade nebus karinės technikos?

– Manau, kad yra dvi pagrindinės priežastys. Pirma, V. Putinas iš tiesų bijo. Man atrodo, kad, prasidėjus karui Irane ir Irano lyderiui žuvus per oro antskrydį, jis ėmė kur kas labiau bijoti bet kokio jam nepalankaus įvykių posūkio. Ir apskritai man atrodo, kad šie įvykiai jį labai paveikė.

Bet tai, žinoma, nėra svarbiausia. Svarbiausia, ko gero, vis dėlto yra Ukrainos dronų smūgiai į įvairius karinius ir infrastruktūros objektus. O V. Putinas, kaip paranojiškas diktatorius, gali rimtai baimintis, kad dronas smogs jam pačiam arba į paradą.

Anksčiau to nebuvo. Ir nėra jokių objektyvių priežasčių manyti, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos rimtai ketina pulti Gegužės 9-osios paradą. Vis dėlto kalbant apie diktatorių nereikia ieškoti racionalumo. Panašu, kad jis tikrai labai bijo.

Antrasis aspektas (apie jį kalbama ne taip dažnai, bet aš irgi pritariu šiai versijai) – valdžia nenori rengti pernelyg pompastiško, pernelyg iškilmingo parado dėl šiuo metu Rusijoje tvyrančio nepasitenkinimo, tam tikrų kasdienių dalykų, pavyzdžiui, interneto blokavimo, ir, žinoma, karo, nuo kurio, be abejo, visi jau pavargo. Net ir uolūs V. Putino ir karo šalininkai yra nepatenkinti tuo, kad karas V. Putinui klostosi katastrofiškai.

Šių aplinkybių fone didelis paradas, Kremliaus nuomone, tikriausiai atrodytų kaip pasityčiojimas iš susiklosčiusios situacijos. Todėl buvo nuspręsta viską supaprastinti. Paradas bus sutrumpintas ir pakankamai kuklus, kad nesupykdytų Kremliaus rėmėjų, kariškių ir pan., kita vertus, pakankamai lankstus, kad kilus kokiai nors hipotetinei grėsmei, kurios bijo V. Putinas, būtų galima viską greitai nutraukti. Ir apskritai jis praeitų daug greičiau, tiesiog būtų trumpesnis, atitinkamai ir atakos tikimybė būtų mažesnė.

Net ir uolūs V. Putino ir karo šalininkai yra nepatenkinti tuo, kad karas V. Putinui klostosi katastrofiškai.

– O jei atmestume grėsmę iš Ukrainos pusės, ar dabartinė padėtis fronte apskritai leistų Rusijai surengti paradą su karine technika? Kitaip tariant, ar pastebimas technikos trūkumas?

– Ne, tai tikrai neturi jokios įtakos, nes, pirma, paraduose paprastai naudojama nedaug technikos. O ir Rusijos kariuomenei jos visiškai pakanka.

Jei labai norėtų, jie galėtų netgi permesti kažkiek technikos paradui iš fronto, nes šiuo metu technika karo veiksmuose naudojama itin retai ir tik nedidelis jos kiekis.

Atitinkamai tikriausiai būtų galima kalbėti apie priešlėktuvinių kompleksų trūkumą. Bet vėlgi, visada yra keletas priešlėktuvinės gynybos įrenginių, kuriuos būtų galima atvežti ir parodyti, nepadarant žalos, tarkime, bendrai priešlėktuvinei gynybai, kuri, kaip žinoma, šiuo metu Rusijos kariuomenės pozicijose yra labai silpna.

Be to, yra raketų paleidimo įrenginių, tų pačių kompleksų „Jars“, kurie fronte visiškai nenaudojami. Yra įvairių naujų transporto priemonių, pavyzdžiui, „Bumerangas“ ar garsioji „Armata“. Jei norėtųsi, jas būtų galima „pravežti“, nes jos karo veiksmuose nedalyvauja. Praėjusiais metais važiavo sunkvežimiai su dronais. Dronų taip pat yra daug. Jei dešimt dronų važiuotų Raudonąja aikšte, kariuomenė dėl to niekaip nenukentėtų. Todėl manau, kad jei reikėtų, technikos, žinoma, būtų galima surasti, ją pastatytų, atvežtų ir ji važiuotų.

– Manau, niekam ne paslaptis, kad Kremliui ir pačiam V. Putinui paradas visada buvo savotiška Rusijos kariuomenės galios vitrina. Ar tai, ką matome šiais metais, galima pavadinti smūgiu V. Putino reputacijai?

– Taip, be jokios abejonės. Man atrodo, kad stengiamasi išvengti didžiausio smūgio. Kitaip tariant, idealiu atveju jie tikriausiai norėtų atšaukti paradą – taip V. Putinas jo bijo. Matyti, kad pasirengimas paradui visiškai nenušviečiamas žiniasklaidoje. Be to, jo formato sutrumpinimas rodo, kad Kremlius labai norėtų jo iš viso nerengti.

Tačiau visi supranta, kad parado atšaukimas būtų didžiulis smūgis jų pačių sukurtai propagandos sistemai. Juk paradas naudojamas ne tik kaip galios demonstravimas, bet, ko gero, pirmiausia kaip tam tikras labai didelio masto propagandos renginys. Ne kaip gedulo paradas, ne kaip renginys, skirtas pagerbti vadinamojo Didžiojo Tėvynės karo aukoms ir didvyriams, o būtent kaip propagandos įrankis. Visus praeities įvykius V. Putinas naudoja kaip tam tikrą dekoraciją, kad pasirodytų, kad „pademonstruotų savo galią“ priešams Vakaruose ir pan. Ir kartu parodytų savo rėmėjams, kad štai, žiūrėkite, mes tokie galingi, mes tokie stiprūs, mes svarbiausi.

Dėl to juk į paradą kviečiami įvairių valstybių vadovai.

Be abejo, jeigu Kremlius būtų visiškai atsisakęs parado, tai nebūtų likę nepastebėta. Nes, tiesą sakant, žmonės jau pripratę, kad paradas yra svarbu, vadinasi, jis turi būti didelis. Ir bet kokios jo modifikacijos, pokyčiai visada yra pastebimi, apie juos visada kalbama, į juos visada reaguojama. Todėl matome, kaip Kremlius tiesiog bando sumažinti propagandos poveikį ir kartu bent iš dalies patenkinti su V. Putino baimėmis susijusius poreikius, bet ir per daug sau nepakenkti.

Parado atšaukimas būtų didžiulis smūgis jų pačių sukurtai propagandos sistemai.

– Kaip žinome, Rusijos gynybos ministerija vienašališkai paskelbė paliaubas Pergalės dienos proga, kurios turėtų galioti gegužės 8–9 d. Paskui matėme Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio atsakomąjį pasiūlymą paskelbti tylos režimą fronte, kuris turėjo įsigalioti naktį iš gegužės 5-osios į 6-ąją. Jūsų nuomone, ar tai veikia?

– Ne, bet V. Zelenskis iš tiesų elgiasi pakankamai protingai. Jis pasakė, kad jei tikrai norite paliaubų, tai, žinoma, reikia galvoti apie žmones, apie žmonių gyvybes, o ne apie tai, kaip užtikrinti ugnies nutraukimą tik per paradą ar kokį kitą propagandinį renginį.

Iš esmės jis, paskelbdamas savą paliaubų režimą, tam tikra prasme pateikė ultimatumą. Tokiu būdu jis pasakė: „Jei jūs pulsite, mes atsakysime tuo pačiu.“ Atitinkamai jis faktiškai atleido Ukrainą nuo įsipareigojimo laikytis gegužės 9 d. paliaubų, nes Rusija jau nesilaikė gegužės 5 d. paliaubų – tai patvirtina aiškūs įrodymai.

Kaip viskas klostysis toliau, nežinau. Ar Ukrainos kariuomenė ryšis surengti kokius nors smūgius? Žinoma, nekalbame apie smūgius paradui, kalbame apie išpuolius prieš karinius taikinius, infrastruktūros objektus, pavyzdžiui, naftos perdirbimo gamyklas.

Ar jie nuspręs tai daryti gegužės 9 d., ar ne, nežinau. Pažiūrėsime. Žinoma, praktiškai nėra jokios prasmės smogti kokiems nors taikiniams būtent gegužės 9-ąją. Kariniu požiūriu tą pačią naftos perdirbimo gamyklą galima pulti bet kurią dieną. Taigi, galbūt Ukrainos ginkluotosios pajėgos ir nepuls, tiesiog nenorėdamos dar labiau išprovokuoti tokio maniako kaip V. Putinas. Žinoma, iš tam tikros moralinės perspektyvos matome, kaip Rusija tiesiog nesilaiko paliaubų, bet čia taip pat reikia būti tam tikra prasme pragmatiškiems.

– Kas, jūsų nuomone, trukdo V. Putinui laikytis susitarimo dėl ugnies nutraukimo? Atrodytų, jūs laikotės mūsų sąlygų, mes laikomės jūsų sąlygų ir ramiai surengiame Gegužės 9-osios paradą.

– V. Putinui juk reikia ne tik ramiai surengti Gegužės 9-osios paradą. V. Putinui reikia provokuoti. V. Putinas nori parodyti: štai, žiūrėkite, Ukraina tęsia karą, ukrainiečiai – teroristai ir pan.

Į šį naratyvą labai lengvai įsilieja visi paliaubų pažeidimai. Galiu jums užtikrintai pasakyti, kad net jei V. Zelenskis įsakytų visoms Ukrainos pajėgoms, tiek, tarkime, užsiimančioms tolimaisiais smūgiais, tiek esančioms fronte, nepulti, nevykdyti karo veiksmų, apskritai nieko nedaryti ir laikytis tylos režimo, manote, kad Rusijos gynybos ministerijos atstovai nepasirodytų ir nepasakytų, kad ukrainiečiai pažeidė šį režimą? Taip, žinoma, jie pasirodytų ir pasakytų lygiai taip pat, kaip jau yra buvę daug kartų anksčiau. Ir net jei iš tikrųjų iš Ukrainos pusės nebūtų paleistas nė vienas šūvis, jie vis tiek pasirodytų ir pasakytų, kad ukrainiečiai pažeidė paliaubas.

Todėl susitarimų požiūriu visa tai apskritai neturi jokios prasmės. Ir, žinoma, V. Putinas tai skelbia propagandos tikslais, norėdamas savo rėmėjams parodyti: „Žiūrėkite, aš imuosi veiksmų, kad viskas būtų gerai, taikiai, nes Gegužės 9-oji yra svarbi diena“ ir pan. Be to, jis apie tai būtinai pranešė ir Donaldui Trumpui, kad parodytų, jog siekia taikos, jog reikia tęsti taikos procesą.

Tam tikra prasme jie, matyt, tikisi, kad rimtų smūgių nebus. Kitaip tariant, visiškai aišku, kad V. Putino nejaudina kariniai veiksmai gegužės 9 d., tarkim, prie Mažosios Tokmačkos. Jis nenori, kad skraidytų dronai, galbūt net ne per paradą ir ne virš Maskvos, jis nenori, kad vėl degtų, tarkim, Tuapsės naftos perdirbimo gamykla, kad internete plistų nuotraukos, kaip ten viskas vyksta. Todėl jie ir sugalvojo savo paliaubas, sugalvojo savo grasinimus smogti Kyjivui, nors Rusijos pajėgos ir taip nuolat atakuoja Kyjivą.

– Jūs minėjote, kad, jei nebus laikomasi paliaubų, V. Zelenskis pažadėjo Rusijai atsakyti tuo pačiu. Ar Rusijoje tokios grėsmės vertinamos rimtai ir ar jos iš viso vertinamos? Ir kaip, jūsų nuomone, Maskva ruošiasi iškilmėms kariniu požiūriu?

– Nežinau, kiek rimtai jie tai vertina, nes nebendrauju su Rusijos generolais, todėl nesu informuotas. Manau, kad apskritai kariškiai šių paliaubų nelaiko rimtomis. Tikriausiai gegužės 9 d. Rusija nenaudos tolimųjų smūgių, kad vėliau propagandos tikslais galėtų pasakyti: „Žiūrėkite, mes nešaudėme.“ O kariai, manau, į tai apskritai nekreipia dėmesio. Ir ten, fronte, kaip vyko kovos, taip, greičiausiai, ir vyks.

O kalbant apie tai, kaip ruošiasi Maskva, manau, kad praktiškai niekaip ypatingai nesiruošia. Greičiausiai buvo išdėstyta keletas kulkosvaidininkų ant Kremliaus bokštų, dar, tikriausiai, kur nors yra kokių nors būrių, gal buvo sustiprintas apsaugos nuo dronų lygis Maskvoje. Bet to negalima pavadinti rimtu pasiruošimu. Apskritai panašu, kad kliaujamasi priešlėktuvine gynyba, kuri ir taip jau dislokuota aplink Maskvą. Jos yra gana daug.

Ten, fronte, kaip vyko kovos, taip, greičiausiai, ir vyks.

– Ar Rusijos turima priešlėktuvinė gynyba gali užtikrinti visišką saugumą sostinės oro erdvėje?

– Ne. Manau, kad karo sąlygomis iš esmės negalima teigti, jog kokia nors priešlėktuvinė gynyba gali užtikrinti visišką saugumą. Tiesiog toks yra karo dėsnis. Visada pasitaiko klaidų, visada kažkas kažką praleidžia, visada kur nors pritrūksta raketų. Priešlėktuvinė gynyba praleidžia raketas, numuštos raketos krinta, sprogsta, kartais net nepažeistos raketos pasiekia tikslą – tai matėme per neseniai įvykusį Irano apšaudymą. O štai vos prieš keletą dienų ukrainiečių dronas pasiekė didelį pastatą Mosfilmovskajos gatvėje netoli Vorobjovy gory rajono Maskvoje. Vadinasi, jis įveikė Maskvą juosiančias pagrindines Rusijos oro gynybos užtvaras – jos labiau Maskvos apylinkėse, prie Maskvos ribos. Taigi, jei praskrido vienas dronas, teoriškai jų gali praskristi ir daugiau.

Tekstą parengė A. Dvojeglazovas