Nuomonės

2020.12.13 14:09

Mozės de Jonge`ės istorija: kontroliavęs net pusę visos Klaipėdos jūrinės prekybos, tapo vienu iš žydų bendruomenės įkūrėjų

Žydų kultūros paveldo kelio asociacija2020.12.13 14:09

Ankstyvaisiais naujaisiais laikais žydai Prūsijos miestuose nebuvo itin pageidaujami. Išimtį sudarė vadinamieji privilegijuotieji žydai, jie gaudavo valdovo teisinę apsaugą, dažniausiai „uždirbdavę“ ją savo ekonominiais gabumais ir finansine įtaka. Tokį privilegijuotą žydą 17 a. antroje pusėje–18 a. pradžioje yra turėjusi ir Klaipėda.

De Jonge`ės šeima šiame mieste išplėtojo didžiulio masto prekybą. Čia, į Dangės (dab. Danės) krantus, prekių pilni de Jonge`ės laivai plaukė iš didžiųjų Europos uostų.

17 a. pirmoje pusėje pavieniai žydai lankydavosi Klaipėdos turguose, dalis jų galėjo būti apsigyvenę priemiesčiuose ir turėjo teisę apsistoti mieste nakčiai. Tiesa, tai nereiškė, kad Klaipėdoje jie buvo pageidaujami. Antai 1656 m. žydai skundėsi, kad Klaipėdos valsčiaus hauptmanas (viršininkas) Friedrichas von Götzenas, nepaisydamas valdovo leidimo jiems apsistoti mieste, reikalavo iš jų 6000 talerių. Kad pavienių žydų ir vietinių elito santykiai tuo metu buvo paremti finansiniais pagrindais, liudija ir Mozės de Jonge`ės istorija.

Mozė (Moshe Jacobson) de Jonge`ė iš pradžių buvo Amsterdamo pirklio Jakobo Rubino prekybos atstovas Klaipėdoje. 1664 m. jis tvirtino savo kliento interesams šiame mieste atstovavęs jau dešimt metų, taigi galėjo atsidurti Klaipėdoje apie 1654 m. Nežinoma, kuo tiksliai vertėsi de Jonge`ė tuo metu, bet daugelis tuometinio Klaipėdos elito narių jam prasiskolino – skolos sudarė 30 tūkst. guldenų sumą. Būtent todėl Klaipėdos magistratas pats kreipėsi į valdovą, kad šis suteiktų de Jonge`ei išskirtinį leidimą gyventi Klaipėdoje ir laisvai verstis prekyba visame krašte.

1664 m. suteikta privilegija, kuri vėliau, nepaisant nuolatinių Klaipėdos pirklių ir magistrato skundų, buvo nuolat atnaujinama, de Jonge`ei ir jo šeimai suteikė Brandenburgo ir Prūsijos valdovo teisinę globą, kurią vietoje turėjo užtikrinti valdovo atstovas pilyje – Klaipėdos valsčiaus hauptmanas.

Klaipėdoje de Jonge`ė gavo teisę turėti savo namus, sandėlius, laisvai prekiauti mieste ir visoje šalyje. Maža to, naujasis Brandenburgo ir Prūsijos valdovas Friedrichas III 1689 m. ne tik pratęsė de Jonge`ės privilegiją, bet ir pritaikė ją jo sūnui Jokūbui (Jacob). Iš esmės tai reiškė leidimą pastarajam kurti atskirą kompaniją.

Nors nuosavą komercinę veiklą Klaipėdoje de Jonge`ė pradėjo palyginti kukliai, kasmet jo indėlis miesto jūrinėje prekyboje darėsi vis pastebimesnis. Ilgainiui de Jonge`ės prekės ėmė sudaryti nuo 1/5 iki 3/4 visų atskirų rūšių jūros keliu per Klaipėdą gabenamų prekių, o 18 a. pr. jis jau kontroliavo net pusę visos Klaipėdos jūrinės prekybos.

De Jonge`ės kompanijos prekybos kontaktai siekė Prancūzijos uostus, Amsterdamą, Liubeką, Stokholmą, Gotlandą, Gdanską, Vilnių, Kauną, Gardiną. Ypač stiprias pozicijas jis buvo išsikovojęs druskos, vyno ir tabako prekyboje, faktiškai aprūpindamas Klaipėdos ir Žemaitijos rinką kolonijinėmis prekėmis. Mozės de Jonge`ės investicijomis Klaipėdoje buvo statomi nuosavi jo kompanijos laivai – manytina, tai vyko Dangės krantinėje, kur tuo metu buvo uostas. Šie laivai, spėjama, buvo skirti laivybai Kuršių mariose. Antai 1689 m. Klaipėdoje de Jonge`ė pastatė laivą „Churfürst zu Brandenburg“ (talpa 120 lastų).

Mozės sūnus Jokūbas iš pradžių išmoko vaistininko amato ir daug metų dirbo provizoriumi, taip pat Prūsijos dvaro vaistinėje Karaliaučiuje. Dar 1677 m. jis gavo valdovo monopolinę privilegiją turėti Klaipėdoje vaistinę. Bet Jokūbas taip pat vertėsi prekyba, o kai 1689 m. jo tėvui suteikta privilegija buvo išplėsta ir jam, įkūrė savo atskirą prekybos bendrovę. Ši bendrovė iki pat Jokūbo mirties 1706 m. palaikė kontaktus su Amsterdamo, Liubeko, kartais Gdansko uostais. Dažniausiai ji veikdavo savarankiškai, nors kartais abi bendrovės investavo kartu, pvz., 1697 m. statydamos laivą „Die Stadt Memel“.

Mozės de Jonge`ės bendrovės veikla Klaipėdoje truko iki 1712 m. Ją nutraukė, matyt, savininko senatvė, nes jau 1714 m. Mozė mirė. Po jo sūnaus Jokūbo mirties pastarojo bendrovės reikalais rūpinosi našlė Minkel Bendiks ir Izaokas Vulfas, kuris 1705 m. vedė Jokūbo dukrą Eigelę. De Jonge`ės šeimos versle Klaipėdoje taip pat dalyvavo Jokūbo sūnus Saliamonas, jis galiausiai perėmė vadovavimą bendrovei, tačiau 1722 m. bendrovė bankrutavo. Tuomet Saliamonas ir kiti šeimos nariai, nebegalėdami susimokėti už išskirtinę privilegiją, turėjo palikti šalį. Dalis šeimos apsigyveno Gargžduose, kita dalis – Palangoje.

Mozės de Jonge`ės veikla Klaipėdoje svarbi ne tik dėl šio miesto ekonominės reikšmės augimo, bet ir dėl to, kad ši šeima bene pirmoji sukūrė šiame mieste kažką panašaus į žydų bendruomenę. Mozė Klaipėdoje įsikūrė ne tik su savo, bet ir tarnų, rabino, šoicheto (jidiš; hebr. šochet – שוחט – ritualinis skerdikas), melamedo (hebr. melamed, מלמד, liet. mokytojas) bei savo kontoros tarnautojų ir samdinių šeimomis. Be to, gyvendamos Klaipėdoje, jos susilaukė palikuonių.

Manoma, kad savo būstinėje, kurios vieta nežinoma, Mozė de Jonge`ė įsirengė sinagogą, joje meldėsi ne tik pats, bet ir jo bendrovės tarnautojai. Be to, jo namuose apsistodavę žydai pirkliai iš įvairių Europos šalių taip pat galėjo čia melstis. Tokiu būdu Klaipėdoje formavosi judaistinės kultūros sklaidai svarbi terpė, o pats miestas iš eilinio uosto netrukus tapo pastebimu tarptautinės prekybos punktu bei traukos pirkliams žydams iš įvairių Europos regionų centru.

Tačiau Mozės de Jonge`ės atvejis iš esmės buvo išimtinis, mat valdovo privilegijų negavę žydai Klaipėdoje įsikurti negalėjo ir vėliau. Po de Jonge`ės šeimos dominavimo vietiniai pirkliai stengėsi nebeįsileisti žydų prekybininkų ir įvairiais būdais mėgino užkirsti kelią galimiems konkurentams. Nors būta ir palankesnių žydų pirkliams epizodų, žydų nuolatinis kūrimasis Klaipėdoje suaktyvėjo tik 19 a.

Teksto autoriai Vasilijus Safronovas ir Hektoras Vitkus

--

Žydų kultūros paveldo kelio asociacija

Tekstai publikuojami bendradarbiaujant su Vilniaus universiteto Istorijos fakultetu ir Žydų kultūros paveldo kelio asociacija. Jie skirti paminėti 2020-uosius metus, kurie Lietuvos Respublikos Seimo yra paskelbti Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų istorijos metais. Daugiau istorijų apie Lietuvos žydų istoriją, kultūrą ir paveldą galima rasti programėlėje Discover Jewish Lithuania

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt