Artėjantys rinkimai Armėnijoje lems šalies geopolitinę ateitį. Nepasitenkinimo ir nusivylimo ilgamete sąjungininke Rusija daug, o Europos lyderiai siūlo Jerevanui ekonominę naudą, bet įsipareigoti nenori. Todėl nors Vladimiras Putinas atvirai grasina armėnams, priežasčių jam baimintis kol kas nėra daug.
STRAIPSNIS TRUMPAI
- Rusija spaudžia Armėniją rinktis tarp Europos Sąjungos ir Eurazijos ekonominės sąjungos, grasindama „Ukrainos scenarijumi“ ir vykdydama dezinformacijos kampaniją prieš provakarietišką premjerą Nikolą Pašinianą.
- N. Pašinianas siekia šalies suartėjimo su Europos Sąjunga, nepaisydamas Rusijos spaudimo ir ekonominės priklausomybės, o artėjantys parlamento rinkimai laikomi balsavimu dėl šalies geopolitinės orientacijos.
- Europos Sąjunga, nors ir neturėdama aiškios Rytų politikos, stengiasi stiprinti Armėnijos suverenumą, siūlydama investicijas ir partnerystės susitarimus, tačiau negali pasiūlyti narystės, kuri užtikrintų visišką Armėnijos atsitraukimą nuo Rusijos.
- Armėnijos santykiai su Maskva yra sudėtingi dėl nepasitenkinimo Rusijos neveiksnumu Kalnų Karabacho konflikte, todėl Armėnija lėtai tolsta nuo Rusijos, ieškodama alternatyvų, tokių kaip Europos Sąjunga ir Kinija.
Apsispręsti liepė „kuo greičiau“
Gegužės 10 d. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas spaudos konferencijoje perspėjo Armėniją dėl jos stiprėjančio suartėjimo su Europos Sąjunga (ES), pareikšdamas, kad tai gali turėti „tam tikrų pasekmių“ ir net pasikartoti „Ukrainos scenarijus“, kai Rusija pradėjo karinę agresiją prieš provakarietišką politiką pasirinkusius ukrainiečius.
Anot V. Putino, Jerevanas privalo „kuo greičiau“ pasirinkti tarp ES ir Rusijos vadovaujamos Eurazijos ekonominės sąjungos (EES), tam esą net reikėtų surengti referendumą. Aršioji Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova aiškino, kad ES įtraukė Jerevaną į „antirusišką orbitą“, o propagandininkas Vladimiras Solovjovas ragino Rusiją išplėsti savo „specialiąją karinę operaciją“ į Armėniją.
Pagrindinis tokios politikos „kaltininkas“ Kremliaus akyse – Armėnijos premjeras Nikolas Pašinianas, pareigas einantis jau aštuonerius metus. Birželio 7-ąją šalyje vyks parlamento rinkimai, o jei juos laimės dabar opozicijoje esančios jėgos, šalies „nedelsiant laukia karas“ su Azerbaidžanu, teigia N. Pašinianas.
Šie rinkimai Armėnijoje suvokiami kaip balsavimas dėl šalies geopolitinės orientacijos. „Nors Pašiniano partija pirmauja apklausose, visa opozicija kartu yra bent tokia pati stipri, – LRT.lt teigia Berlyno Rytų Europos studijų centro direktorius Dmitris Stratievskis. – Kaimyninio Sakartvelo pavyzdys parodė, kaip greitai gali pasikeisti šalies politinė kryptis.“
Dabar Maskva bando savo įtaką išlaikyti paveikdama rinkimų baigtį. Tyrėjai nustatė didelę dezinformacijos kampaniją, kuria siekiama diskredituoti N. Pašinianą ir įbauginti visuomenę, kad provakarietiška politika atves prie karo su Rusija. Maskva taip pat finansuoja politines partijas, daro ekonominį spaudimą. Šalies Bažnyčios vadovai apkaltinti bandymu surengti valstybės perversmą. Pats V. Putinas apeliavo į armėnų rinkėjus teigdamas, kad „Armėnijos BVP užtikrina prekyba su Rusija“.
„Tai baimės kurstymas, – LRT.lt pabrėžia Suomijos tarptautinių santykių instituto vyresnysis tyrėjas Ryhoras Nizhnikau. – Jie taip elgėsi ir prieš rinkimus Moldovoje. Priemonės kiek skiriasi, jie elgiasi tiesmukiškiau, bet logika tokia pati. Jie siekia pasėti baimę visuomenėje.“
Gegužės 4 d. N. Pašinianas Jerevane priėmė Europos politinės bendrijos šalių vadovus, tarp jų ir Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį, bei pareiškė, kad „mes būtume laimingi, jei mus priimtų kaip valstybę narę“ į Europos Sąjungą. Kremliaus atstovas D. Peskovas netruko pareikšti, kad Rusija norėtų sulaukti paaiškinimų dėl „nenormalios“ padėties, kai V. Zelenskiui buvo „suteikta platforma visiškai antirusiškiems pasisakymams“.
Akivaizdu, kad į Jerevaną suvažiavę Europos vadovai taip pat stengėsi paveikti artėjančius rinkimus. Scenoje su N. Pašinianu pasirodęs Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas dainavo, kol Armėnijos premjeras grojo būgnais.
„Tai bandymas pagelbėti Pašinianui rinkimuose, taip buvo ir Moldovoje, – pabrėžė R. Nizhnikau. – Tai pirmieji iš tiesų geopolitiniai rinkimai Armėnijoje. Jie susiję ne tiek su įvykiais šalies viduje, kiek su geopolitine orientacija. ES savo standartais daro iš tiesų nemažai.“
Pavojingas balansavimas
Jerevano santykiai su Maskva jau ilgą laiką sudėtingi. 2024 m. vasarį Jerevanas įšaldė narystę Maskvos vadovaujamoje Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijoje (KSSO) dėl nepasitenkinimo rusų neveiksnumu per Azerbaidžano puolimą Kalnų Karabache. Gegužę N. Pašinianas pareiškė, kad Armėnija „Ukrainos klausimu nėra Rusijos sąjungininkė“ ir kad toliau siųs humanitarinę pagalbą Kyjivui.
„[Kalnų Karabacho] karas buvo paskutinis lašas, Armėnijos visuomenė yra labai nusivylusi Rusija ir nebeturi iliuzijų, – teigė R. Nizhnikau. – Armėnija yra demokratinė valstybė, todėl šalies visuomenei nepatinka idėja, kad Rusija nori parinkti, kas valdys Armėniją.“
Jo nuomone, visa tai prisidėjo prie Armėnijos visuomenės geopolitizacijos, o karas Ukrainoje dar labiau paskatino atsigręžimą į Europą, kuris dar neseniai buvo neįsivaizduojamas.
Gegužės 29 d. Kazachstane vyks EES viršūnių susitikimas, kuriame V. Putinas žada iškelti „Armėnijos statuso“ klausimą. N. Pašinianas jau paskelbė neketinantis dalyvauti, nors puikiai suvokia, kad Armėnija ekonomiškai tebėra labai priklausoma nuo Maskvos: Rusija yra strategiškai svarbių Armėnijos įmonių dalininkė, daug armėnų dirba Rusijoje, todėl pabrėžia, kad šalis liks EES nare.
„Armėnija labai lėtai tolsta nuo Rusijos. Bet tai balansavimo žaidimas, (...) jie puikiai žino savo šiandienines ribas. Jei galėtų, Pašinianas būtų proaktyvesnis ir kategoriškesnis, bet puikiai suvokia, kad pirmoji atsitraukimo nuo Rusijos taisyklė – elgtis atsargiai, nes proceso eiga priklausys ne tik nuo jo“, – pabrėžė R. Nizhnikau.
Ar Vakarams reikia Armėnijos?
ES Rytų politika, kurioje pirmuoju smuiku ilgą laiką griežė Lietuva, „išgyvena krizę, jos nebėra“, pabrėžė R. Nizhnikau. Šiandien Jerevanas neturi vienos ar grupės ES valstybių, aiškiai remiančių jo europines aspiracijas, o ir pačioje Europoje noro žengti toliau už partnerystės susitarimus – nedaug.
„Deja, Armėnija yra antraeilės svarbos klausimas. Jiems trūksta sąjungininkų ir advokatų ES viduje, – teigė R. Nizhnikau. – Todėl situacija abiem pusėms (ES ir Armėnijai – LRT.lt) yra akligatvis. Jie suvokia, kad Armėnijos balansavimas turi ribas, ir niekas nenori sukurti dar vienos krizės regione, į kurią tiesiogiai būtų įsitraukusi Rusija.“
Todėl Europa neturėtų stengtis „išplėšti Armėnijos iš Rusijos glėbio“, bet stengtis stiprinti jos suverenumą ekonomikoje, saugumo srityje, remiant su Azerbaidžanu sudaryto taikos susitarimo įgyvendinimą ir santykių su Turkija normalizavimą bei suteikiant aiškią eurointegracijos perspektyvą, LRT.lt sakė FIIA vyresnioji tyrėja Margarita Zavadskaya. Europos politinės bendrijos susitikimas Jerevane atnešė ir pirmuosius apčiuopiamus rezultatus – buvo pasirašytos sutartys partnerystės jungčių, saugumo ir gynybos srityse, ES pažadėjo 2,5 mlrd. eurų investicijas.
„Tai ne kosmetiniai pokyčiai, jie suteikia Pašinianui konkrečią alternatyvą Rusijos vadovaujamiems infrastruktūros, transporto, energetikos ir skaitmeninių ryšių projektams“, – sakė M. Zavadskaya.
Vis svarbesnį vaidmenį Armėnijoje ir visame Kaukazo regione ima vaidinti Kinija. Dar 2025 m. rugpjūtį Armėnija sudarė strateginės partnerystės susitarimą su Pekinu, kuris siūlo investicijas, transporto paslaugas, diplomatinę paramą ir dar vieną atsvarą.
„Bet Kinija nepakeičia Rusijos kaip Armėnijos saugumo užtikrintoja ir nesiūlo tokio institucinio kelio kaip ES“, – pabrėžė M. Zavadskaya.
Todėl labiausiai Armėnijai reikia konkrečių įsipareigojimų ir garantijų, o ne vien bendradarbiavimo ir asociacijos pažadų.
„Jai reikia užsienio politikos ir saugumo aljanso, tai reiškia, kad tik narystė ES ar NATO gali užtikrinti Armėnijos nusigręžimą nuo Maskvos be visų to pasekmių. Bet Vakarai to negali pasiūlyti, todėl Rusija visa tai vertina gana ramiai“, – pabrėžia R. Nizhnikau.
