Nepriklausomoje Lietuvoje dar niekada negimė tiek mažai vaikų, kiek jų gimė praėjusiais metais. Politikai tarsi triušius iš burtininko kepurės traukia idėjas, kaip skatinti gimstamumą: vieni siūlo pensijas, kiti – lengvatas, o treti organizuos diskotekas. Visgi ekspertai sako, kad pinigai gimstamumo nepadidins, o kai kurioms problemoms išspręsti reikia net kelių dešimtmečių.
Į rekordines žemumas kritęs gimstamumas tapo nemažu galvos skausmu. Kas padėtų paskatinti lietuvius susilaukti daugiau vaikų – neišspręstas klausimas. O idėjų yra įvairių.
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė neseniai prakalbo apie planus rengti diskotekas, nes esą ten žmonės susipažintų, pabendrautų ir tai galbūt padėtų didinti gimstamumą.
STRAIPSNIS TRUMPAI
- Gimstamumas Lietuvoje mažėja kasmet nuo 1990-ųjų.
- Bendrą gyventojų skaičių nuo kritimo gelbsti į Lietuvą atvykstantys migrantai.
- A. Bartkus nemano, kad didesnės išmokos galėtų paskatinti gimstamumą, nors sutinka, kad šeimų pajamos susilaukus vaiko neturėtų būti mažinamos.
- D. Jasilionis pabrėžia, kad dėl mažo gimstamumo Lietuvoje užprogramuota problema, kai tiek dabar trūksta, tiek ateityje trūks vaikų galinčių susilaukti mamų ir tėčių.
- Ekspertai siūlo plėsti paslaugų šeimoms prieinamumą, gerinti jų kokybę.
Kiti politikai kalba apie pinigines paskatas – nuo didesnių pensijų tiems, kurie užaugina tris ir daugiau vaikų, iki vaiko priežiūros išmokų grąžinimo į 2008-ųjų lygį.
Tačiau niekas negali pasakyti, ar kuri nors iš šių priemonių iš tikro galėtų paskatinti Lietuvos gyventojus ryžtis motinystei ir tėvystei.
Visgi sprendimo ieškoti reikia, mat demografijos prognozės dar prieš porą metų žadėjo, kad dabartinį gimstamumo lygį pasieksime tik po keliasdešimties metų. Statistika Lietuvai atrodo negailestinga – palyginti su 1990-aisiais, pernai šalyje gimė kone 40 tūkst. mažiau kūdikių.
Gyventojų skaičių gelbsti migracija
Trumpam grįžkime į 2024-uosius. Jų pradžioje Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Domantas Jasilionis pristatė Jungtinių Tautų parengtas demografijos prognozes. Tuomet kalbėta, kad Lietuvoje gimstančių kūdikių skaičius ir toliau mažės, o 2050-aisiais mūsų šalyje pasaulį išvys apie 21 tūkst. naujagimių.
Visgi realybė – niūresnė. Skaičiuojama, kad praėjusiais metais Lietuvoje gimė apie 17,5 tūkst. kūdikių. Tai reiškia, kad dabartinė situacija prieš kiek daugiau nei dvejus metus pristatytą prognozę lenkia dešimtmečiais.
Tiesa, kaip ir tuomet, taip ir dabar D. Jasilionis pabrėžia, kad tokios tarptautinės prognozės vadovaujasi globaliomis metodologijomis ir į nacionalinę šalių specifiką neatsižvelgia. Be to, kiekviena prognozė turi savo prielaidas ir paklaidas.
„Praeitų metų gruodį Valstybės duomenų agentūra pirmą sykį po ilgo laiko paskelbė naujas nacionalines prognozes, kuriose yra net 12 gyventojų skaičiaus pokyčio scenarijų, priklausomai nuo prielaidų, kaip keisis gimstamumas, mirtingumas ir neto migracija“, – portalui LRT.lt sakė D. Jasilionis.
Pasak profesoriaus, vidutinis labiausiai tikėtinas scenarijus rodo, kad 2050 metais bendras Lietuvos gyventojų skaičius sieks beveik 2,7 mln., o 2100-aisiais – 2,15 mln. Tai reiškia, kaip pabrėžė D. Jasilionis, kad apie tautos išnykimą ar vos milijoną siekiantį gyventojų skaičių kalbėti tikrai nereikia.
„Tai yra geresni gyventojų skaičiaus pokyčio scenarijai, nei prognozuota Jungtinių Tautų prognozėse, kurios yra ir buvo aptartos prieš porą metų“, – teigė jis.
Gyventojų skaičius Lietuvoje, kaip sakė profesorius, auga, tačiau ne gimstamumas tai lemia, o migracija:
„Šiuo metu vyrauja toks klaidingas naratyvas, įsigalėjęs ir politikoje, ir viešojoje erdvėje, kuris sieja demografiją ir gyventojų skaičiaus pokyčius, taip pat ir darbingo amžiaus skaičiaus pokyčius, išimtinai su gimstamumu. Į šiuos pastarųjų metų pokyčius ir jų specifiką neatsižvelgia tarptautinių organizacijų prognozės.“
Iš tikrųjų, kaip sakė profesorius, gimimų skaičius šiuo metu nėra pagrindinis veiksnys, kuris lemtų gyventojų skaičiaus pokyčius. Pagrindinis tai lemiantis veiksnys – migracija.
„Iki 2018 metų, buvo neigiama neto migracija, todėl tai irgi didele dalimi lėmė gyventojų skaičiaus mažėjimą. Taigi, migracija yra pagrindinis šiuo metu gyventojų skaičiaus variklis“, – kalbėjo profesorius.
Taip pat skaitykite
Diskotekos idėją vadina vulgaria
Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto docentas Algirdas Bartkus kalbėjo, kad gimstamumo diskusijoje finansinės paskatos nuolat minimos dėl to, kad tai yra vienintelis dalykas, kuriuo valstybė turi teisę operuoti kalbėdama apie skatinimą susilaukti vaikų.
„Neseniai ministrės minėta idėja apie didelių šokių padarymą Lietuvoje, kad tai padėtų žmonėms susipažinti, kad tų šokių ar to renginio metu galėtų jauni žmonės susipažinti ir tada tas gimstamumas padidėtų. Tai yra šiek tiek vulgarus dalykas, mano vertinimu. Tai jau kalba eina apie žmogaus, individo pasirinkimą“, – sakė A. Bartkus.
Jis pabrėžė, kad kalbant apie gimstamumą reikia nepamiršti, kad žmogus nėra valstybės nuosavybė ir visi esame laisvi savo gyvenimus dėlioti taip, kaip norime. Todėl, pasak jo, reikia gerbti žmonių sprendimus, pavyzdžiui, tiesiog neturėti vaikų.
„Nereikia perlenkti lazdų ir pradėti kritikuoti už tai, kad jis tų vaikų neturi. Net jei jis biologiškai gali turėti vaikų, bet jų neturi, tai yra jo asmeninis apsisprendimas“, – pabrėžė docentas.
Pasak jo, kalbant apie gimstamumo didinimą, reikia suprasti, kad žmonės turi karjeras, turi planų, kurie taptų sunkiau įgyvendinami, jei šeimoje augtų vaikas. Todėl dažnas žmogus pirmiausia renkasi įgyvendinti savo planus, o po to susilaukti atžalų.
„Žmonės neturi jaustis kaip atpirkimo ožiai dėl to, kad nesusilaukė vaikų, nes turėjo kitokių interesų. Jiems nereikia, kad kažkas organizuotų šokius, nereikia visko suvulgarinti. <...>
Vaiko auginimas yra džiaugsmas ir žmogui reikia tai suprasti, jis turi atrasti motyvą, kad irgi to nori. Turi pradėti keistis gyvensena, ir jūs pinigais to gyvensenos pokyčio nenusipirksite“, – aiškino A. Bartkus.
Apie ministrės idėją surengti diskoteką paklaustas D. Jasilionis sakė, kad galima fantazuoti apie įvairias netradicines priemones, visgi pirmiausia orientuotis reikėtų į mokslinius duomenis ir gerąsias kitų šalių praktikas.
„Tam yra moksliniai tyrimai, tiek tarptautiniai, tiek Lietuvos, kurie gali atsakyti į klausimus, kokios yra problemos, kokie yra lūkesčiai, kokie yra sprendimai.
Pavyzdžiui, kiek jaunosios kartos norėtų turėti vaikų, koks yra tas idealus šeimos dydis. Mokslas vis dėlto gali pateikti orientyrus ir investicijų kryptis. Po to galima galvoti ir apie alternatyvias bei netradicines priemones“, – kalbėjo D. Jasilionis.
Sprendimui reikia dešimtmečių
Nors migracija ir didina bendrą gyventojų skaičių Lietuvoje, tai toli gražu nereiškia, kad nereikia ieškoti sprendimų gimstamumui didinti. Visgi kai kurios problemos reikalauja sprendimų, kurių rezultatus pamatyti prireiks dešimtmečių.
Kaip portalui LRT.lt sakė D. Jasilionis, gimstančiųjų skaičius mažėja ir toliau mažės dėl to, kad paprasčiausiai trūksta vaikus gimdyti galinčių moterų.
„Atsiranda paradoksas – net jeigu mes padidinsime gimstamumą, vidutinį skaičių vaikų, kurį pagimdo reproduktyvaus amžiaus moteris, pats absoliutus gimusių skaičius iš viso žymiai nepadidės. Net jei vidurkis, kuris, remiantis 2024 m. duomenimis, buvo 1,1 vaiko, padidės iki 1,5 vaiko ar daugiau, jis nesugeneruos daugiau gimusiųjų.
Taip pat skaitykite
Galbūt padidės iki 20 tūkst., bet tai nebus kažkoks gimusiųjų skaičiaus proveržis. Žinoma, tai nereiškia, kad nereikia nieko daryti. Reikia, žinoma, skatinti vaikų gimdymą optimaliomis priemonėmis, bet tai duos efektą tik po kelių dešimtmečių“, – aiškino profesorius.
Kodėl sumažėjo gimdančių moterų skaičius? Pirmiausia, pasak D. Jasilionio, nemažas skaičius potencialių mamų praeityje emigravo. Antra, mažėjantis gimstamumas reiškia, kad gimsta mažiau mergaičių, kurios ateityje galėtų tapti mamomis. Žinoma, mažiau gimsta ir tėčiais galinčių tapti berniukų.
„Tas skaičius sumažėjo drastiškai. Mes 1990 metais galinčių gimdyti moterų turėjome per 900 tūkst., 2025-ais metais jų sumažėjo trečdaliu – iki 600 tūkst.
Todėl natūralu, kad turime mažesnį gimusių skaičių šiandien. Tai yra ne vien todėl, kad nenorima gimdyti vaikų, bet ir todėl, kad mes turime mažiau potencialių mamų ir potencialių tėvų taip pat“, – sakė D. Jasilionis.
Ar yra sprendimų, kurie gimstamumo statistiką pagerintų iškart? To paklaustas profesorius ironizavo, kad norint staigaus efekto, reikėtų įsivežti potencialių mamų, kurios per porą metų pastotų ir pagimdytų vaikų.
Ar padės daugiau pinigų?
Kalbant apie tai, kas paskatintų šeimas susilaukti vaikų, dažniausiai minimos finansinės paskatos: didesnės vienkartinės išmokos gimus vaikui, didesnės pensijos tris ir daugiau vaikų užauginusiems, didesni vaiko pinigai, didesnės vaiko priežiūros išmokos ir t. t. Vis dėlto, pasak LRT.lt pašnekovų, ne finansai lemia sprendimą gimdyti vaikus.
„Esmė, kas veikia, tai yra ne tiesioginės išmokos ir vaiko priežiūros atostogų ilgumas, bet paslaugos šeimoms, visų pirma lopšeliai-darželiai. Pavyzdžiui, lopšeliams Lietuva turi dar investuoti, kurti tinklą ugdymo ir bendrai paslaugų šeimoms, jos gali būti daugialypės“, – teigė profesorius D. Jasilionis.
Taip pat skaitykite
D. Jasilionis taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuva, palyginti su kitomis Europos Sąjungos šalimis, išsiskiria moterų, įgijusių aukštąjį išsilavinimą, skaičiumi. Tai lemia, kad kol moteris studijuoja, o vėliau kuria savo karjerą, ji gali atidėti sprendimą susilaukti vaikų. Jų susilaukus, kyla iššūkių dėl šeimos ir karjeros derinimo.
„Vėlgi yra daug kampų, kaip valstybė galėtų prisidėti per įvairias priemones. Kai kurios priemonės ir dabar puikiai veikia, pavyzdžiui, mamadieniai, tėvadieniai. <...> Tarptautinė patirtis (pvz., Lenkijos) rodo, kad visiškai neefektyvios yra tiesioginės išmokos“, – sakė profesorius.
Jis priminė politikų svarstymus apie tai, kad 2007–2008 metais, kai vaiko priežiūros išmokos buvo didesnės, esą efektas gimstamumui buvo teigiamas. Visgi realybė kitokia. „Bet jei mes pasižiūrėtume dinamiką gimusių skaičiaus, pamatysime, kad to efekto išvis nematyti, nors išmokos ir vaiko priežiūros atostogos buvo labai dosnios“, – sakė D. Jasilionis.
Taip pat skaitykite
A. Bartkus, nors ir sutiko, kad sumažinant vieno iš tėvų pajamas vaiko priežiūros atostogų metu, šeimos yra tarsi skriaudžiamos už tai, kad susilaukė vaiko, visgi, kaip ir D. Jasilionis teigė, kad net ir šimtaprocentinės išmokos didelio poveikio gimstamumui neturėtų.
„Jeigu mes pasiūlysime didesnes motinystės išmokas, tai tie, kas yra apsisprendę auginti vaikus, be abejonės, džiaugsis. Tai yra gerai, didesnės išmokos yra gerai. Bet ar tai paskatins papildomai žmones gimdyti vaikus? Vieną kitą gal ir paskatins. Bet manau, pagrindinis dalykas yra anapus pinigų“, – kalbėjo A. Bartkus.
„Daugelis mano, kad su gimstamumu viskas yra labai paprasta: duodame pinigų jaunoms šeimoms, ir tai politikų naiviai suvokiama kaip valstybės būdas nusipirkti vaikų ir kartu išspręsti demografines problemas.
Taip pat skaitykite
Tai visiškai klaidinga. Tai rodo ir aplinkinės šalys, ypač Lenkija, kurioje gimstamumas išlieka žemesnis ar toks pat kaip Lietuvoje nepaisant dosnių išmokų. Jeigu mes pasiremsime tomis tiesioginėmis išmokomis, tai bus tiesiog išmesti valstybės pinigai“, – pridūrė D. Jasilionis.
Tiesa, pasak jo, nemaža problema Lietuvoje išlieka lyčių lygybės klausimas. Instituciniame lygyje, kaip kalbėjo D. Jasilionis, tai atrodo gražiai, tačiau šeimų lygyje vis dar matyti, kad dauguma atsakomybių, kalbant apie vaikų auginimą, krenta ant moterų pečių.
„Tas disbalansas šeimų lygyje taip pat veikia neigiamai“, – teigė D. Jasilionis.
Tiesa, apibendrindamas jis teigė, kad nėra universalaus gimstamumo skatinimo recepto. Kaip kalbėjo profesorius, tarptautinė patirtis rodo, kad prioritetas turi būti paslaugos šeimoms auginančioms vaikus, tokios kaip lopšelių ir darželių plėtra bei kitos paslaugos, palengvinančios vaiko auginimo ir darbo, karjeros derinimą.
