„Laiko nesustabdysi ir neatsuksi atgal, laikas visagalis“, – Luko ir maestro Virgilijaus Noreikos hito žodžiai šiandien, kai koronavirusas plinta žaibiškai, o į naująją Vyriausybę Lietuva juda sraigės žingsniu, skaudžiai primena, kiek neatitaisomų praradimų neša paikoms ambicijoms ir asmeniškumams ištaškytas laikas.
Naujos Vyriausybės vis dar nėra. Senoji Vyriausybė aiškiai rodo, kad ji nebenori dirbti. Premjeras penktadieniais ima tėvadienius. Sveikatos apsaugos ministras penktadieniais seka pasakas mažiemus, kad nuo trečiadienio jis uždarys visas krautuves, todėl žmonės suplūsta į jas savaitgalį, taip dar pagreitindami koronaviruso plitimą.
Abu tie nueinantys veikėjai sabotuoja prezidento susitikimus su ekspertais, mat sekmadienis ponams. Galų gale, užuot rūpinęsi, kaip saugoti žmones, pavargę laikinieji ministrai tarp automobilių įveda penkiskart didesnį privalomą atstumą nei tarp žmonių. Turbūt, kad ratai, o ypač audinės, neapsikrėstų virusu.
Galų gale, užuot rūpinęsi, kaip saugoti žmones, pavargę laikinieji ministrai tarp automobilių įveda penkiskart didesnį privalomą atstumą nei tarp žmonių. Turbūt, kad ratai, o ypač audinės, neapsikrėstų virusu.
Ar Lietuva jau galėjo turėti naują Vyriausybę? Ne tik galėjo. Privalėjo. Ingridos Šimonytės Vyriausybė galėjo dirbti jau savaitę, ir tai mažų mažiausiai.
Kodėl naujos Vyriausybės vis dar nėra? Todėl, kad Lietuva turi savanaudišką prezidentą, kuris asmenines ambicijas kelia aukščiau valstybės. Prezidentas, užuot pagreitintai susitikęs su kandidatais į ministrus, visaip tempė gumą, kad kasdien galėtų per televiziją pasirodyti ir papasakoti, kokie visi tie naujieji ministrai nepatyrę ir nieko nemokantys.
Bet prezidentas juk nepažeidė Konstitucijos jam suteiktų terminų? Tai tiesa, nepažeidė. Tačiau konstitucinis terminas „per 15 dienų“ nereiškia, kad šalies vadovas tiek laiko ir privalo tempti gumą. Juolab tai daryti neregėto pandemijos piko metu.
Skvernelio Vyriausybė prieš ketverius metus buvo patvirtinta per 5 dienas nuo ministrų sąrašo pateikimo prezidentei. Algirdo Butkevičiaus kabinetas – per 9-ias, Andriaus Kubiliaus – per 7-ias.
Prezidentas, užuot pagreitintai susitikęs su kandidatais į ministrus, visaip tempė gumą, kad kasdien galėtų per televiziją pasirodyti ir papasakoti, kokie visi tie naujieji ministrai nepatyrę ir nieko nemokantys.
I. Šimonytės Vyriausybė patvirtinta praėjus 19-ai dienų nuo jos ministrų sąrašo paskelbimo. Net imant tik juridinius terminus, prezidentas sugaišo 13 dienų. Tai 8-iom dienom daugiau, nei sugaišo Dalia Grybauskaitė, tvirtindama „valstiečių“ kabinetą. O juk tada nebuvo nei pandemijos, nei krizės.
Ką šiuo metu valstybei reiškia 8 dienos?
Jei skaičiuotume pagal antradienio statistiką, tai dar 288 nuo koronaviruso mirę žmonės. Taip pat dar 15 ar net 24 tūkst. užsikrėtusiųjų pavojingu gyvybei virusu.
Kraupūs skaičiai. Net ir žinant, kad naujoji Vyriausybė neturi stebuklingos burtų lazdelės, kad tą kraupų mirties karavaną sustabdytų, teks pripažinti, kad prezidentinis gumos tempimas valdžios perdavimo metu mirties karuselę tik dar labiau įsuko.
Laiko nesustabdysi ir neatsuksi atgal. Laikas pandemijos metu – kaip niekada visagalis. Tik tak, tik tak – po pusantro mirusio žmogaus per valandą.
Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ.
