Nuomonės

2020.08.02 07:50

Vilniaus žydų legenda, atgimusi Kristinos Sabaliauskaitės knygose

Žydų kultūros paveldo kelio asociacija, LRT.lt2020.08.02 07:50

Apie 18 a. vidurį tarp Vilniaus žydų pasklido legenda apie prozelitą grafą Valentiną Potockį, priėmusį judaizmą ir dėl to nukankintą. 19 a. šią istoriją savo „Vilniaus istorijoje“ išpopuliarino žymusis rašytojas Juozapas Ignotas Kraševskis (Józef Ignacy Kraszewski; 1812–1887).

Jo papasakotas siužetas, skirtas krikščioniškai auditorijai, kiek skiriasi nuo tarp žydų paplitusios pasakojimo versijos, tačiau esminis motyvas liko tas pats – tragiškai susiklosčiusi kilmingojo lemtis, kuris vardan tikėjimo, krikščioniškos visuomenės laikomo klaidingu, išsižadėjo turtų, socialinio statuso ir kilmės teikiamų privilegijų.

Kraševskio istorijoje pasakojama apie tai, kaip grafas Valentinas Potockis kartu su bičiuliu Zaremba keliaudamas po Europą vienoje Paryžiaus užeigoje sutiko senuką, palinkusį prie Talmudo. Susidomėję bičiuliai panoro išmokti hebrajų kalbą bei daugiau sužinoti apie žydų religiją, ir, jei būsią įtikinti krikščionybės klaidingumu, prisiekė atsiversi į judaizmą.

Galiausiai Valentinas Potockis atsidūrė Amsterdame ir tesėdamas sau ir bičiuliui duotą priesaiką, priėmė judaizmą ir gavo Abraomo ben Abraomo vardą. Valentino Potockio ir Zarembos keliai prasilenkė, tačiau sužinojęs apie bičiulio atsivertimą, Zaremba paliko Vilnių ir su žmona ir sūnumi išvyko į Amsterdamą kur priėmę judaizmą veikiausiai patraukė į Jeruzalę.

Tuo tarpu Abraomas ben Abraomas, priešingai, grįžo į Vilnių, tačiau čia buvo įskųstas dėl atsimetimo nuo krikščionybės. Dvasininkams nepavyko įkalbėti paklydėlio grįžti į katalikybę ir šis buvo nuteistas myriop sudeginant. Egzekucija įvykdyta 1764 m. (anot kito šaltinio – 1719 m.) Gedimino kalno papėdėje.

Žydas Elizaras Ziskesas, apsimetęs krikščionimi, sugebėjo surinkti atsivertėlio pelenus bei nesudegusį pirštą, kurie buvo palaidoti Šnipiškių žydų kapinėse, vėliau perkelti į Sudervės žydų kapines (Sudervės g. 28).

Legenda ne tik paplito visoje Rytų Europos žydų diasporoje kaip pasididžiavimo savo tikėjimu ženklas. Ger Cedek (hebr. גר צדק), teisuolis prozelitas, buvo palaidotas šalia iškiliojo Vilniaus Gaono Elijahu ir viešai gerbiamas minint jo mirties dieną.

Ši legenda gyva ir iki šiol. Jos motyvų galima rasti ir šiuolaikinėje lietuvių literatūroje, pvz. populiariojoje Kristinos Sabaliauskaitės trilogijos Silva Rerum trečioje dalyje.

--

Žydų kultūros paveldo kelio asociacija

Tekstai publikuojami bendradarbiaujant su Vilniaus universiteto Istorijos fakultetu ir Žydų kultūros paveldo kelio asociacija. Jie skirti paminėti 2020-uosius metus, kurie Lietuvos Respublikos Seimo yra paskelbti Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų istorijos metais. Daugiau istorijų apie Lietuvos žydų istoriją, kultūrą ir paveldą galima rasti programėlėje Discover Jewish Lithuania

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.