Nuomonės

2020.04.03 08:44

Andrius Bielskis. Apie politinę nepagarbą

Andrius Bielskis 2020.04.03 08:44

Koronaviruso kontekste labai įdomu stebėti, kaip radikaliai skiriasi Europos visuomenių reakcija į jų vyriausybių tvarkymąsi su šia pandemija.

Suprantama, kad skirtingose Europos visuomenėse yra skirtinga politinė kultūra. Lietuvoje dažnai kalbama apie pasitikėjimo valdžios institucijomis stoką. Šios diskusijos dažniausiai baigiasi kaltinimais valdžiai. Juose, žinoma, yra daug tiesos. Juk pasitikėjimas, tarkime, Seimu pirmiausiai priklauso nuo to, kaip elgiasi šiai institucijai atstovaujantys žmonės.

Visgi ne tik nuo institucijų priklauso, koks yra visuomenės požiūris į jas. Pandemijos išplitimas suteikia unikalią galimybę stebėti, kaip skirtingos politinės bendruomenės skirtingai reaguoja į tą pačią krizę. Iš tiesų dauguma Europos valstybių susiduria su labai panašiais iššūkiais ir sunkumais. Tai pastebėsime sekdami Britanijos, Airijos, Švedijos, Italijos ir kitų kraštų žiniasklaidą.

Ne tik Lietuvos vyriausybė pavėlavo įsigyti reagentus, daug kur sveikatos darbuotojams trūksta apsaugos priemonių, visur yra užsikrėtusių medikų, o testavimas prieinamas tikrai ne visiems viruso simptomus patiriantiems žmonėms. Pavyzdžiui, Britanijoje tik šios savaitės viduryje buvo įrengti pirmi mobilūs patikros punktai, prie kurių nusidriekė milžiniškos medikų eilės.

Tačiau visuomenės reakcijos yra labai skirtingos. Lietuvoje ne tik žiniasklaida, ne tik opozicija, ne tik dalis medikų, bet ir daugelis eilinių piliečių puolė kaltinti ministrą ir Vyriausybę dėl nesugebėjimo valdyti situacijos. Žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose skambėjo griežčiausios nuomonės: sveikatos ministras yra ciniškas melagis, populistas, nevykėlis, autokratas, o vyriausybė nesugeba susitvarkyti su pandemija, jos veiksmai pavėluoti. Radikaliausios jų reikalavo ministro galvos, o buvusi prezidentė poną Verygą, išvadino, tiesa, netiesiogiai, asilu.

Neketinu ginti sveikatos ministro ir Vyriausybės. Klaidų, matyt, iš tikrųjų būta. Tačiau kur kas įdomiau yra tai, jog kitų šalių visuomenių reakcija (pavyzdžiui, Britanijoje ar Švedijoje) buvo ir yra kur kas santūresnė, o jų žiniasklaida rodo daugiau pagarbos Vyriausybėms ir jų daromoms klaidoms. Tokiu būdu pastebimas keistas paradoksas: minėtų šalių Vyriausybės, atrodo, kur kas prasčiau tvarkosi su virusu, bet visuomenė ir žiniasklaida demonstruoja didesnę pagarbą daromiems sprendimams ir klaidoms.

Kaip paaiškinti šį paradoksą? Lietuvoje yra ne tik itin žemas pasitikėjimas valstybinėmis institucijomis, bet matome ir milžinišką nepagarbą. Tokia nepagarba nieko bendro neturi su kritika ir autoritarizmo baime. Svarbu skirti politinę instituciją ir šią instituciją užimantį asmenį, kuris klysta. Keikdami asmenį, mes neišvengiamai keikiame instituciją, o tai kenkia demokratijai. Juk demokratijoje piliečiai ne tik valdo vieni kitus pakaitomis, bet institucijos yra sukurtos piliečių ir jų labui.

Galbūt šią nepagarbą lėmė mūsų krašto istoriniai ypatumai. Baudžiava, carinės Rusijos ir Sovietinio režimo priespauda prisidėjo prie mūsų nepasitikėjimo valdžios institucijomis. Visgi po Nepriklausomybės atkūrimo ir demokratinės valstybės įtvirtinimo šią kultūrą reikia keisti. Tikėkimės, kad anksčiau ar vėliau tai mums pavyks.

Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ.