Nuomonės

2019.12.18 11:57

Ramūnas Bogdanas. Britai atsisakė siūlomo socializmo

Ramūnas Bogdanas, apžvalgininkas2019.12.18 11:57

Nesilaikydamas įprastos tvarkos per rinkimus, Borisas Johnsonas nepasiruošė atsistatydinimo kalbos. Skirtingai, nei Lietuvoje, rinkimus pralaimėjusios partijos lyderis automatiškai traukiasi iš posto. B. Johnsonas buvo toks tikras dėl konservatorių  pergalės, kad blogam variantui net nesiruošė. Ir jis pasirodė teisus.

Rinkimų sistema Jungtinėje Karalystėje

Priešrinkiminės apklausos rodė, kad tarp rinkėjų didžiausią palaikymą tebeturi valdantys toriai, tačiau visada sunku prognozuoti, kaip palaikymas atsispindės rinkimų rezultatuose.

JK veikia mažoritarinė vieno turo sistema. Į parlamentą renkama 650 apygardų, ir patenka kandidatas, surinkęs daugiausiai balsų. Dešimtą vakaro balsavimas baigiasi, ir greitai paaiškėja visi naujo parlamento nariai.

Nuo „Brexito“ referendumo per ketverius pastaruosius metus įvyko treji rinkimai. Visus laimėjo konservatoriai, bet jėgų santykis neleido pajudėti iš aklavietės. 2015 už torius balsavo 37 proc rinkėjų, ir jie gavo 51 proc. parlamento daugumą. Pačioje torių daugumoje išsiskyrė priešingos nuomonės ir bendro sutarimo nepavyko pasiekti.

Matydama paaugusį torių populiarumą, Theresa May ryžosi priešlaikiniams rinkimams, kad pajudėtų iš aklavietės. 2017 toriai surinko išties daugiau balsų, 43 proc. Tačiau jie pasiskirstė taip, kad penkiais procentais išaugęs palaikymas sumažino laimėtų apygardų skaičių iki 49 proc., ir parlamente nebeliko net trapios daugumos.

Konservatoriai įsiklausė į rinkėjų lūkesčius

Paveldėjęs tokius pakibusius Bendruomenių rūmus, B. Johnsonas ryžosi rinkimams, kai jo su ES suderėtas „Brexito“ planas nesurinko reikiamo įstatymų leidėjų palaikymo. Šį kartą toriai atsigriebė su kaupu. Jų gretos padidėjo net 47 parlamentarais. Dabar net nedidelės maištininkų grupelės partijos viduje netrukdys B. Johnsonui gauti palaikymą savo planams.

Sėkmė atėjo, nes konservatoriai atsižvelgė į rinkėjų lūkesčius. 64 proc. rinkėjų svarbiausias klausimas buvo „Brexitas“. B. Johnsonas atsakė trumpai: „Įvykdykime Brexitą!“ Iš tikrųjų klausimas sudėtingesnis, ir laukia ilgos sunkios derybos su ES, ypač ruošiant prekybos sutartį, bet žmonėms užteko pažado, kad baigsis į neviltį varantis trypinėjimas.

Nacionalinės sveikatos apsaugos (NHS) reformą svarbiausiu klausimu laiko 40 proc. rinkėjų. Iškart po pergalės B. Johnsonas patvirtino, kad NHS papildomai skiriama 34 mlrd. svarų.

Trečioje vietoje atsidūrė nusikalstamumo problema, kurią į pirmą vietą kėlė 28 proc. rinkėjų. Toriai pažadėjo griežtinti bausmes teroristams.

Tik ketvirta – penkta vietomis dalinasi ekonominiai ir socialiniai klausimai. Konservatoriai mokesčių keisti nesiruošia, tačiau žada indeksuoti pensijas ir paleisti 20 mlrd. svarų vertės gyvenamųjų namų renovacijos programą.

Revoliucija, kurios nereikia

Tuo tarpu Jeremy Corbynas nusprendė akcentuoti ekonominius klausimus. Rinkimams buvo parengtas 100 puslapių manifestas, kuriuo britams pasiūlyta kurti socializmą, o rinkos kapitalizmas keliaus į istorijos sąvartyną.

Gražiausia dovana rinkėjams – perėjimas prie keturių dienų darbo savaitės ir kiekvienam garantuotas nemokamas plačiaujuostis internetas. Vien interneto dovanojimo kaina būtų 100–160 mlrd. svarų. Lėšų būtų gauta padidinus pelno mokestį nuo 19 proc. iki 21 proc., o stambioms korporacijoms – iki 26 proc. Mokesčių didinimas su „Brexito“ nepatogumais ne vieną jų išvarytų iš šalies, mažėtų darbo vietų.

Mokesčių augimas paliestų tuos, kurie per metus uždirba virš 80 000 svarų. Pasirodo, tokių yra tik 3 proc., ir pasakiškoms dalyboms lėšų jie nesuneštų.

J. Corbyno leiboristai užsimojo nacionalizuoti geležinkelius, energetiką, vandens tiekimą, paštą. Rinkos kapitalizmui pribaigti bus įkurtas 400 mlrd. svarų Nacionalinės Transformacijos fondas. Jis spręs, kur ir kiek investuoti.

Laimėję rinkimus leiboristai norėjo nuleisti rinkimų amžiaus kartelę iki 16 metų. Turbūt ten tikėjosi daugiau palaikymo savo raudonosioms idėjoms.

Bet sprendė suaugę britai, ir jie pasakė: ačiū, jūsų socializmo, kuris sugriautų valstybę, mums nereikia. Leiboristai prarado net 59 vietas parlamente. Prieš juos balsavo net Šiaurėje, Vidurio Anglijoje, Velse, kur jie tradiciškai visada laimėdavo.

Marksistas J. Corbynas neprisipažįsta padaręs klaidų, bet pažadėjo daugiau nebevadovauti jokiai rinkimų kompanijai. Sutriuškintų leiboristų stovykloje prasideda kova dėl pirmininko posto. Rinkėjai aiškiai davė suprasti, kad kairuoliški nukrypimai nepriimtini, ir verčiau „Brexitas“ nei socializmas. Leiboristams reikės rasti labiau centristinį lyderį, kad jais vėl patikėtų.

Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ.

Populiariausi