Mažų mažiausiai paradoksalu yra antraštėje teigti, esą „klimato kaita – ne vaikiškas užsiėmimas”, tokiu būdu tarsi sakant, kad pirmiausia reikėtų žvelgti į suaugusiuosius, tačiau jau pirmąja esė pastraipa sunaikinti bet kokį pasitikėjimo jais daigą.
Savo esė jūs pradedate primindamas viešuomenei prieš dešimtmetį įvykusį Climategate skandalą, kuomet buvo nutekinta daugybė elektroninių laiškų, kuriuos skaitant paaiškėjo, jog mokslininkai klastojo duomenis taip, kad šie patvirtintų klimato kaitos egzistavimą. Tai neabejotinai apsukrus žingsnis, nes tokie ir panašūs teiginiai žadina skaitytojo nepasitikėjimą, o abejojančiai publikai daug lengviau ką nors įteigti. Žinoma, galėčiau pateikti daugybę įrodymų, liudijančių apie stambių naftos įmonių pastangas klastoti duomenis klimato kaitos tema, tačiau tokiu būdu sutikčiau žaisti pagal jūsų primestas taisykles, kurių esmė yra tiesiog drabstytis purvu ir vieniems kitus kaltinti užuot ieškojus tiesos.
Taip pat skaitykite
Tad vietoje to, atkreipsiu dėmesį, kad nuo pat pradžių skaitytojo žvilgsnį jūs kreipiate visai ne į gamtos problemas, bet į žmones. Pirmiausia pamėginote įteigti mintį, esą mokslininkais pasitikėti negalima, jie gali meluoti. Ko gero ne vienam skaitytojui natūraliai kilo mintis, jog jei tai tiesa, tuomet vienintelė pasaulio viltis – jaunoji karta.
Ir čia iš tiesų prakalbote apie šešiolikmetę aktyvistę Gretą Thunberg, kuri įkūnija šią viltį. Tačiau savo dėmesį telkiate ne į nuoširdžias mergaitės pastangas žadinti sąmoningumą klimato kaitos klausimais, bet pasistengėte bet kokia kaina paneigti jos rodomų gestų nuoširdumą (kuriuo, beje, nesuabejojo nė pats popiežius). Ir jei iš tiesų galime sutikti, kad vairuoti elektromobilį ar dvi savaites plaukti saulės baterijomis varoma jachta į JAV dar nereiškia visiškai nekenkti aplinkai, bet akcentuodamas tai, pro pirštus praleidžiate esmę – tai yra pastangas keistis. Ieškoti sprendimo šioje nepavydėtinoje situacijoje, kurioje atsidūrė pasaulis ir gyvu pavyzdžiu (!) bandyti įkvėpti kitus.
Siūlote aktyvistams pasivaikščioti po vėjo jėgainių ar saulės baterijų laukus ir pamatyti, kad ne viskas rožėmis klota. Aš jums siūlau užsukti į anglies kasyklą ar pakvėpuoti automobilio išmetamosiomis dujomis. Nėra lengvo kelio – bet yra teisingas. Kurį rinksitės?
Stengdamasis būti nuoseklus ir atviras, nepraleisiu negirdomis ir paminėsiu jūsų kritiką dviem pilotams, grįžusiems iš JAV komerciniu reisu, bei vaikams, kuriems iš tiesų greičiausiai labiau už gamtą rūpėjo laisvadienis. Tai skaitant man vis dėlto kyla klausimas, kodėl jums šie dalykai tokie svarbūs ir kodėl taip skubiai juos tapatinate su Gretos Thunberg asmenybe ir judėjimu? Dar pridėsiu ir jūsų kritiką Lietuvos aktyvistams dėl žinių stygiaus bei, mano manymu, absurdišką teiginį, esą žmogus, kuris kalba apie atsinaujinančią energetiką, yra nesąmoningas šiose srityse veikiančių įmonių lobistas. Vienintelis įtikinamas atsakymas į minėtą klausimą galėtų būti jūsų nenumaldomas siekis bet kokia kaina įrodyti įgimtą žmogaus pragmatizmą, asmens siekį bet kokiose situacijose išspausti asmeninės naudos, dėl ko bet kokia kova su klimato kaita esą yra tiesiog bergždžia ir pasmerkta, nes šią neišvengiamai nustelbs „kovotojų” egoizmas.
Nesutinku su tuo ir manau, kad net pragmatiškumą ir politinių reitingų medžioklę galima išnaudoti teigiamiems poslinkiams visuomenėse kurti. Minėdamas Vokietijos pavyzdį teigiate, kad žmonėms socialinės problemos yra svarbesnės už klimato kaitą.
Bet tai tiesa tik tol, kol kas nors nepaprašo paneigti, jog klimato kaitos sukelti potvyniai, miškų gaisrai ir kitos stichinės nelaimės nepaliečia to paties žmogaus, jo socialinės aplinkos. Tai nepaneigiama, ypač kraštuose, kurie jau dabar kenčia padarinius su visomis jų baisybėmis. Šie žmonės sutiks už jūsų minimus skrydžius mokėti daugiau, ar rečiau atostogauti užsienyje, jei kas nors jiems pažadėtų, kad tai nepasikartos ir jie bei jų šeimos bus saugios. Kai kuriuose kraštuose šio pažado duoti jau niekas nebegali. Vokietijoje, o taip pat ir Lietuvoje, tam dar yra laiko. Jūs tokius pažadus netiesiogiai vadinate populizmu. Galime šiuos žmones kaltinti ir nepasitikėti, bet galime paremti ir prisidėti.
Siūlote aktyvistams pasivaikščioti po vėjo jėgainių ar saulės baterijų laukus ir pamatyti, kad ne viskas rožėmis klota. Aš jums siūlau užsukti į anglies kasyklą ar pakvėpuoti automobilio išmetamosiomis dujomis. Nėra lengvo kelio – bet yra teisingas. Kurį rinksitės?
Linas Ikanevičius yra akyvus pilietis, tinklaraštininkas.
