Nuomonės

2019.09.23 17:53

Ramūnas Bogdanas. Klimato kaita – ne vaikiškas užsiėmimas

Ramūnas Bogdanas, apžvalgininkas2019.09.23 17:53

Labiausiai politizuotas gamtos mokslas yra klimatologija. Tai vienintelis mokslas, kurio aukščiausiu tiesos organu skelbiamas politinis darinys – Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija (IPPC), veikianti JT rėmuose. Jos rengiami raportai yra žodis, kuriuo praktiškai privalo tikėti visų JT priklausančių valstybių vadovai.

Prieš dešimtmetį šią biurokratinę organizaciją supurtė Climategate vardą gavęs skandalas, kai Wikileaks paskelbė daugybę elektroninių laiškų tarp raportą ruošiančių mokslininkų. Iš susirašinėjimo matosi, kad mokslininkai klastojo duomenis arba juos nuslėpdavo, jei tyrimų rezultatai nepatvirtindavo pagrindinės tezės apie globalinį klimato atšilimą. Tačiau net šis skandalas Komisijos veiklos nenutraukė.

Dar viena nauja ikona

Ten, kur yra dideli pinigai, biurokratija padarys viską, kad tik juos įsisavintų. O klimato kaitos tema yra tiesiog milžiniški pinigai ir, priedo, milžiniška galia. Dabar savo svarbai įtvirtinti pradedami pasitelkti vaikai. Ikona padaryta mergaitė Greta Thunberg keliauja tarsi tiesos žodžio nešėja per pasaulį ir per straipsnių antraštes, o kiti vaikai kviečiami sekti.

Pirma jos pasaulio gelbėjimo kelionė buvo į Lenkiją su tėčio elektromobiliu. Bet Lenkijoje absoliuti dauguma elektros gaminam šiluminėse elektrinėse, ir jos kūrenamos anglimi. Greta kovoja prieš tą kūrenimą, bet važiuoja naudodamasi juo.

Rugpjūtį į JAV Gretą nuplukdė Monako princo anūkas su ypatinga saulės baterijos varoma jachta. Kelionė truko dvi savaites, be dušo ir su kibiru vietoj tualeto. Atseit, labai žalia kelionė. Bet korpusas pagamintas iš moderniausių plastmasių – chemijos pramonės šedevras. Laivo kaina yra 5 mln. eurų. Greta nepataria, ką daryti tiems, kurių neplukdo princai ir kurie neturi mėnesio vien tik persikėlimui pirmyn atgal.

Ši ekologinės kelionės akcija pasirodė dar labiau veidmainiška, kai paaiškėjo, jog du įgulos nariai, turintys parvaryti jachtą atgal į Europą, skrenda per Atlantą komerciniu reisu, per žingsnelį savo išmetamomis dujomis artinančiu globalinę klimato krizę (dėl to pati Greta neskrido).

Kaip prisipažįsta pati mergaitė, iki pakildama kovai prieš klimato kaitą ji buvo užsidariusi, lindėdavo namie, neturėjo draugų. Socializuotis jai trukdė Aspergerio sindromas (autizmo rūšis), diagnozuotas vaikystėje. Tapusi judėjimo prieš globalų atšilimą veidu, ji sakosi suradusi prasmę.

Ši ekologinės kelionės akcija pasirodė dar labiau veidmainiška, kai paaiškėjo, jog du įgulos nariai, turintys parvaryti jachtą atgal į Europą, skrenda per Atlantą komerciniu reisu, per žingsnelį savo išmetamomis dujomis artinančiu globalinę klimato krizę (dėl to pati Greta neskrido).

Penkiolikmetė Greta praleidžia šiuos mokslo metus, kad išgelbėtų pasaulį. Visi vaikai buvo pakviesti neiti į pamokas praėjusį penktadienį, rugsėjo 22 d., kad paremtų Komisijos veiklą. Sunku paskaičiuoti, kiek iš jų naudojosi proga turėti laisvą dieną, kiek iš jų ėjo kaip į socialinį renginį su draugais, ir keliems iš jų tikrai rūpi klimato kaitos problema.

Reikia žinių, o ne baimės

Pasiklausęs jaunųjų renginio aktyvistų Lietuvoje, stebiuosi, kaip paviršutiniškai jie žino klausimą, dėl kurio eina mitinguoti. Vienam norėtųsi, kad vaikai daugiau naudotųsi elektriniais paspirtukais – esą bus ekologiška. Važiuoti paspirtuku, kuriuo nereikia spirtis. O kodėl ne dviračiu, kurį reikia minti, ar tikru paspirtuku? Ar jis pagalvoja, kiek priteršė pasaulyje to elektrinio paspirtuko gamyba, ypač jei jis „made in China“? Kokiu būdu pagaminta elektra, kuria pakrautas akumuliatorius?

Kita jaunoji aktyvistė teigia, kad Lietuvai reikia daugiau atsinaujinančios energetikos, nesąmoningai tapdama saulės energijos baterijų gamintojų ar vėjo jėgainių statytojų lobiste.

Ar ji norės kada pasivaikščioti po gigantiškų vėjo jėgainių parką? – juk taip ekologiška. Iš tolo tie sudygę Lietuvoje parkai atrodo kaip paveikslas iš futuristinės niūrios ateities. Iš arti jie yra gyvybės netekę plotai: nė vienas paukštelis ten nečiulba. Net kurmiai nuo vibracijos išsilaksto.

O ten, kur išstatomos juodos saulės baterijų eilės – ne tik pasivaikščioti, bet ir akį paganyti žalumoje nebegali. Gražūs kadaise žolėti šlaitai nukloti tamsiomis blizgiomis plokštėmis.

Labai gerai, kad jaunimas nebijo išeiti į viešumą su savo nuomone. Iš jų susikurs pilietinė visuomenė, kurios nepašokdinsi. Tačiau nėra gerai, kai politikai naudojasi jaunatvišku entuziazmu, kad didintų savo populiarumą, vietoj to, kad rūpintųsi moksleivių švietimu, jų gaunamų žinių kokybe.

Ne tiek daug yra lietuviškos žemės, kad vardan brangios elektros gaminimo ją reiktų nusėti vėjo jėgainėmis, uždengti saulės baterijomis ar užtvindyti patvenktomis upėmis.

Aš suprantu ir pritariu moksleivių norui gyventi švariau, bet nereikia suplakti į vieną dviejų skirtingų dalykų: klimato kaitos ir teršimo. Klimato kaitos problemas palikite spręsti mokslininkams, o teršimui būkime nepakantūs.

Labai gerai, kad jaunimas nebijo išeiti į viešumą su savo nuomone. Iš jų susikurs pilietinė visuomenė, kurios nepašokdinsi.

Tačiau nėra gerai, kai politikai naudojasi jaunatvišku entuziazmu, kad didintų savo populiarumą, vietoj to, kad rūpintųsi moksleivių švietimu, jų gaunamų žinių kokybe. Vyresniųjų pareiga yra paruošti jaunesniuosius atsakingai perimti valstybės vairą. Kurstyti vaikišką baimę dėl žūvančio pasaulio yra žingsnis priešinga kryptimi.

Ką atneš Vokietijai žaliosios iniciatyvos?

Europoje žaliųjų judėjimas didžiausią politinį palaikymą turi Vokietijoje. Per paskutinius rinkimus į Europos parlamentą Vokietijos Žaliųjų partija užėmė antrą vietą. Tuoj pat konservatoriai ir socdemai griebėsi ekologinės temos, kaip rūpinčios visuomenei ir galinčios pakelti jų reitingus. Angelos Merkel vyriausybė ėmėsi rašyti programą, kaip pereiti prie atsinaujinančios energetikos.

Klaidingas mąstymas, kad klimato kaita žmonėms labiau rūpi už socialines problemas, gali labai pakeisti politinį Vokietijos kraštovaizdį. Vokiečiai rinkėjai turbūt jaučiasi pakankamai prisidėję prie pasaulio gelbėjimo pabalsuodami už Žaliuosius, ir kasdienybėje elgiasi kitaip.

Žalios idėjos gražios bei įkvepiančios tik popieriuje. Kas trečios vėjo jėgainės statyba Vokietijoje susiduria su vietos gamtosaugininkų pasipriešinimu. O kas bus, kai užsidarys pigūs skrydžiai ir išbrangs atostogos šiltuose kraštuose? Kai dėl pakeltų transporto mokesčių darysis brangu turėti automobilį atokiose vietovėse, kur nėra visuomeninio transporto? Atsinaujinanti energetika įstumtų į skurdą ištisas socialines grupes ir žlugdytų vokiško verslo konkurencingumą.

Nežinia, kaip suktis krikdemui Saksonijos ministrui prezidentui. Jo žemėje nuo seno kasama anglis, tai svarbus vietinių pragyvenimo šaltinis. Kas liks iš krikdemų Saksonijoje, kai federalinė vyriausybė imsis įgyvendinti programą iki 2038 m. atsisakyti anglies pramonės? O kas bus krikdemų tvirtovėje Bavarijoje, kada žali reikalavimai ims gniuždyti šios žemės pasididžiavimą BMW?

Vienintelė didesnė partija, atvirai nesutinkanti su gąsdinimu dėl artėjančios globalios klimato krizės, yra „Alternatyva Vokietijai“. Jie vieninteliai kreipia dėmesį į socialines pasekmes dėl ekologinės energetikos prioriteto.

O kas bus krikdemų tvirtovėje Bavarijoje, kada žali reikalavimai ims gniuždyti šios žemės pasididžiavimą BMW?

Nuo 19 a. pabaigos kairieji visų blogybių šaltiniu skelbė pridėtinę vertę, kurią nusavina kapitalistas.

20 a. antroje pusėje senąjį baubą pakeitė kitas – kapitalistai kaitina pasaulį ir stumia jį į tvaną.

Ar tik nebus Vokietijoje taip, kad kairuoliškas fanatizmas paradoksaliai išstums į favoritų gretas dešiniuosius populistus? Amerikoje panašų reiškinį matėme, kai B. Obamos neryžtingumas ir kalbėjimas be veiksmingo tęsinio išstūmė į prezidentus nerimstantį narcizą, kuris nuolat veikia, – kad galėtų grožėtis savo veiksmais.

Komentaras skambėjo per LRT radiją.