Nauji tyrimai atskleidė, kad prieš apgyvendindami pasaulį šiuolaikiniai žmonės dar daug kartų buvo išnykę. Be to, išsiaiškinta, kad išliko tik tie žmonės, kurie kryžminosi su neandertaliečiais, nors pastarieji ilgą laiką buvo laikomi rūšimi, kurią sėkmingai nustelbėme palikę Afriką, skelbia BBC.
Ilgą laiką vienintelės išlikusios žmonių rūšies evoliuciją bandyta aiškintis tik stebint prieš šimtus tūkstančių metų gyvenusių mūsų protėvių suakmenėjusių palaikų formas ir aiškinantis, kaip laikui bėgant nežymiai keitėsi jų anatomija. Iš senųjų laikų mus pasiekusi tyrimų medžiaga negausi, žmonių palaikai dažnai būna pažeisti. Tačiau gebėjimas išgauti ir perskaityti genetinį kodą iš daugiatūkstantmečių kaulų praskleidė mūsų paslaptingos praeities šydą. Fosilijose esanti DNR pasakoja apie individus, jų tarpusavio giminystės ryšius ir migracijos modelius.
Atliekant DNR tyrimus pirmą kartą nustatytas trumpas laikotarpis prieš 48 000 metų, kai Afriką palikę Homo sapiens susimaišė su neandertaliečiais, o po to išplito po visą pasaulį. Iš tiesų Homo sapiens iš Afrikos žemyno išplito dar anksčiau, tačiau nauji tyrimai rodo, kad šios populiacijos, nesikryžminusios su neandertaliečiais, neišgyveno.
Be to, paaiškėjo, kad net ir po sėkmingo kryžminimosi su neandertaliečiais Europos populiacija susidūrė su tam tikromis kliūtimis. Pirmieji šiuolaikiniai žmonės, kurie susimaišė su neandertaliečiais ir gyveno kartu su jais, Europoje visiškai išnyko prieš 40 000 metų, tačiau iki to laiko jų palikuonys jau buvo spėję išplisti po pasaulį. Šių pionierių protėviai galiausiai grįžo į Europą ir ją apgyvendino.
Vokietijoje įsikūrusio Maxo Plancko evoliucinės biologijos instituto profesorius Johannesas Krause „BBC News“ sakė, kad dabar šiuolaikinių žmonių istoriją teks rašyti iš naujo.„Prieš 60 000 metų iš Afrikos iškeliavusius, į visas ekosistemas išplitusius ir sėkmingiausiu žinduoliu planetoje tapusius šiuolaikinius žmones laikome didžiule sėkmės istorija, – sakė jis. – Tačiau pačioje pradžioje mums taip gerai nesisekė – daug kartų buvome išnykę.“
Žurnale „Science“ paskelbtas atskiras DNR tyrimas rodo, kad šiuolaikiniai žmonės iš neandertaliečių perėmė kai kuriuos svarbius genetinius bruožus, galbūt suteikusius jiems evoliucinį pranašumą. Vienas iš jų susijęs su žmonių imunine sistema. Iš Afrikos atsikraustę žmonės buvo labai imlūs naujoms ligoms, su kuriomis niekada nebuvo susidūrę. Kryžminimasis su neandertaliečiais suteikė jų palikuonims apsaugą.
„Galbūt neandertaliečių DNR, suteikusi mums geresnius prisitaikymo gebėjimus už Afrikos ribų, prisidėjo prie sėkmingo mūsų paplitimo, – svarstė tyrime nedalyvavęs profesorius Chrisas Stringeris iš Gamtos istorijos muziejaus Londone. – Mes evoliucionavome Afrikoje, o neandertaliečiai evoliucionavo už Afrikos ribų.“
