Kasdien pasaulyje yra išgeriama apie 2 milijardus kavos puodelių. Tačiau tai tik vienas iš daugelio kofeino turinčių produktų. Kofeinas aptinkamas net ir kavoje, iš kurios esą jis yra pašalintas, primena Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LMSU) Visuomenės sveikatos fakulteto lektorius dr. Tomas Vaičiūnas. Kadangi į tokį gėrimą vaikas neretai dar ir prisiberia cukraus, mokslininkas rekomenduoja tėvams gerai pagalvoti prieš perkant „nukavintą“ kavą savo mažiesiems.
Ilgiausiai trunkantis ir priklausomybę galintis sukelti eksperimentas
„Kofeino vartojimas greičiausiai yra vienas iš ilgiausiai trunkančių, išsamiausių ir nekontroliuojamų eksperimentų su narkotinėmis medžiagomis, kokius tik kada nors yra atlikusi žmonija, savo apimtimi ir trukme galintis konkuruoti nebent su alkoholio vartojimo eksperimentu“, – savo knygoje „Kodėl mes miegame?“ rašo mokslininkas Matthew Walkeris.
Vienas pagrindinių visų smegenis veikiančių medžiagų bruožų yra tai, kad jos gali sukelti priklausomybę. Pasak visuomenės sveikatos eksperto dr. T. Vaičiūno, tai būdinga ir kofeinui, o ar tam tikru laipsniu tapsime nuo jo priklausomi, lemia keletas veiksnių.
Pirmiausia – individo elgsena – ar jis pasirenka vartoti kavą, ar ne. Antra – išgeriamas kofeino turinčių gėrimų kiekis. Trečia – kiti per dieną suvartojami kofeino turintys maisto produktai.
„Priklausomybė formuojasi ne tik nuo pačios kavos, mes savo aplinkoje – maisto grandinėje ir gėrimuose – turime kofeino turinčių produktų, kurie per parą suvartoto kofeino kiekį labai išdidina, ir tada atsiranda didesnė tikimybė formuotis priklausomybei nuo kofeino turinčių produktų, taip pat ir kavos“, – sako T. Vaičiūnas.
Kofeinas konkuruoja su mieguistumą lemiančia molekule
Kofeinas nėra dirbtinai laboratorijoje sukurta molekulė, tai – milijonus metų trukusios augalų evoliucijos rezultatas. Didelės dozės kofeino kai kurių rūšių sėklose ir lapuose yra pražūtingos vabzdžiams, o mažos kitų augalų nektare padeda vabzdžiams prisiminti gėles.
Žmogaus organizme kofeinas veikia kaip mūsų centrinės nervų sistemos stimuliatorius.
Mūsų smegenyse yra adenozinu vadinamas neurotransmiteris (nervinių ląstelių komunikacinė molekulė). Jam prisijungus prie specialių neuronuose esančių receptorių, tampame mieguisti.
Kofeino molekulės yra labai panašios į adenozino, tad jos gali jungtis prie tų pačių receptorių kaip ir miegą sukeliančios molekulės. Tačiau, priešingai nei adenozinas, kofeinas nesukelia mieguistumo, tad jaučiamės aktyvesni.
Kaip kofeinas veiks, priklauso nuo suvartojamų antioksidantų, genetikos ir dozės
Knygoje „Kodėl mes miegame?“ M. Walkeris rašo, kad net ir po 5–6 val. žmogaus organizme vis dar lieka apie 50 proc. kofeino. Tačiau tai tik suvidurkinti duomenys. Juk kiekvienas esame patyrę, kad tuo pačiu metu vakare su draugu išgėrus kavos jis užmiega lengvai, o jūs – ne.
Dr. T. Vaičiūnas pasakoja, kad yra daug tai aiškinančių teorijų.
„Viena yra ta, kad asmenims, kurių kasdieniame mitybos racione yra daug polifenolių, beta gliukanų ir fitosterolių, t. y. antioksidantų, tonizuojantis kofeino poveikis yra šiek tiek mažesnis, – sako LSMU lektorius. – Lygiai taip pat yra teorija, sakanti ir grindžianti, kad tai yra genetinio šarmo komponentė, ir genetiškai mes atitinkamai reaguojame.“
Visgi ekspertas neabejoja – ne mažiau svarbi yra ir suvartojamo kofeino turinčio produkto dozė.
„Tiek tyrimai, kuriuos man teko atrasti, tiek naujausia analizė, jei neklystu, 2022 m. liepą pasirodė, atskleidė paprastą dalyką: kad net ir tiems asmenims, kuriems subjektyviai atrodė, kad kofeinas jų netonizuoja, padidinus dozę pasirodė, kad tonizuoja gana neblogai“, – teigia jis.
Maksimali kavos dozė sveikiems žmonėms – 4 puodeliai
Skirtingais skaičiavimais, žmonėms siūloma neviršyti 3, 5 ar net 7 puodelių kavos per dieną. Visgi T. Vaičiūnas sveikiems žmonėms siūlo išgerti ne daugiau kaip 4 puodelius šio gėrimo.
„Tai, kiek rekomenduojama suvartoti puodelių per dieną, atsirado iš poveikio organizmui tyrimų, o jie rodo, kad jei turime palyginti sveiką asmenį, neturintį kardiovaskuliarinių sutrikimų, insulino rezistencijos, II tipo diabeto, išreikštų virškinamojo trakto sutrikimų, rekomenduojama maksimali kavos dozė turėtų būti neviršijanti 4 puodelių per parą“, – teigia mokslininkas.
Tačiau LSMU lektorius primena, kad dar nėra žinomas tikslus kofeino poveikis vaisiaus vystymuisi, tad besilaukiančioms mamos rekomenduojama apriboti kofeino suvartojimą iki 200 mg per parą (JAV maisto ir vaistų administracijos duomenimis, viename kavos puodelyje gali būti iki 100 mg kofeino).
Kavoje be kofeino – iki 15–30 proc. kofeino
Dažnai, norėdami pasimėgauti kavos gėrimo ritualu be kofeino poveikio, renkamės kavą be kofeino. Mokslininkas M. Walkeris savo knygoje primena, kad tokiame gėrime vis tiek dar gali būti likę iki 15–30 proc. kofeino.
Jam pritaria ir LSMU Visuomenės sveikatos fakulteto lektorius dr. T. Vaičiūnas.
„Tai, be abejo, yra tiesa. Žinoma, tai priklauso nuo technologijos, kuri yra pritaikyta [kofeinui iš kavos pašalinti], tačiau kofeino likučių vis tiek lieka.
Lygiai ta pati tikimybė yra kofeino rasti kakavoje. Joje likučių bus mažiau nei kavoje be kofeino, bet tikimybė išlieka“, – sako ekspertas.
Siekiant atitolinti priklausomybės formavimąsi ir išvengti mažą organizmą žymiai stipriau veikiančio tonizuojančio kofeino poveikio, įprastos kavos vaikams gerti nėra rekomenduojama. Tačiau kyla klausimas, ar vaikai galėtų retkarčiais pasimėgauti „nukavinta“ kava?
Dr. T. Vaičiūno nuomone, kava be kofeino reikėtų nepiktnaudžiauti tiek dėl kofeino likučių ir kitų gėrime esančių cheminių medžiagų poveikio sveikatai, tiek dėl su kava be kofeino sietino elgesio.
„Pagalvokime, ar vaikas, net ir gerdamas kavą be kofeino, jaustų tą patį pasimėgavimą kaip ir suaugęs – veikiausiai ne. Tada mes arba pats vaikas į tą kavą prisideda labai daug cukraus ir tada turime dvigubą neigiamą efektą.
Tas pats, beje, galioja ir kakavai. Jei mes pagamintume 70–80 proc. kakavą, tai retas kuris vaikas su pasimėgavimu ją ragautų, nes ji būtų karti. Tuomet ir vėl yra pridedama labai daug cukraus.
Tad kai mes šnekame apie tai, ar vaikai turėtų gerti kavą su iš dalies pašalintu kofeinu, dėl paminėtų priežasčių rekomenduojama mažinti arba išvis jos nevartoti“, – sako visuomenės sveikatos ekspertas.
Gydo ar kenkia?
Yra daug kavos poveikį sveikatai bandančių išsiaiškinti tyrimų. Vieni mokslininkai siekia įrodyti, kad kava tam tikras ligas (pvz., Alzheimerį) gydo arba mažina jų (širdies smūgio, diabeto, kepenų vėžio) pasireiškimo tikimybę, o kiti – kad kaip tik jas lemia.
„Naujausia Harvardo universiteto atlikta veikiausiai 34 tyrimų sisteminė analizė, kur visos nuomonės buvo sudėtos į vieną ir sveriamas teigiamas bei neigiamas [kavos] poveikis, parodė, kad saikingas [kavos] vartojimas (3–4 puodeliai) gali turėti teigiamą poveikį sveikatai.
Manoma, kad pagrindinis mechanizmas yra dvejopas: pirma, pati kava ir kofeinas stimuliuoja energijos apykaitą ir metabolinius procesus, antra – polifenoliai ir fitosteroliai (antioksidantai – LRT), esantys kavoje, gali prisidėti prie to teigiamo poveikio – tam tikrų ligų riziką mažinančio poveikio“, – teigia dr. T. Vaičiūnas.
Tačiau, ieškant kavos puodelyje galimo potencialaus rizikos mažinimo faktoriaus susirgti tam tikra liga, ekspertas skatina pagalvoti apie tai, kad per dieną vartojame ne tik kavą, be kita ko, teigiamą poveikį darančių junginių koncentracija kavoje yra itin maža.
Ar įmanoma netoleruoti kavos?
Visuomenėje ir socialinėje erdvėje galima išgirsti žmones sakant, esą jie netoleruoja tam tikrų maisto produktų. Vieniems tai – sveikatos problema, kitiems – mada. Pasak dr. T. Vaičiūno, mes kartais maišome alergijas ir netoleravimą.
Alergija – tai imuninės sistemos reakcija į tam tikrus maiste esančius baltymus, o maisto produktų netoleravimas dažniausiai susijęs su virškinamojo trakto negebėjimu suvirškinti specifinio maisto ar jo sudedamųjų dalių.
Taigi, ar galime netoleruoti kavos? LSMU lektoriaus teigimu – taip.
„Pavyzdžiui, jūsų virškinamasis traktas nepakelia koncentruotos kavos ir jūs jaučiate nemalonius pojūčius, gali pakilti kraujospūdis. Tai įprastai vyksta dėl dviejų priežasčių.
Visų pirma, gal žmogus dėl savo turimų lėtinių ligų ar kitų sveikatos sutrikimų sunkiai pakelia tonizuojantį kavos poveikį. Ir antra – kavoje esantis kafestolis ir dar du cheminiai junginiai gali pakelti kraujospūdį ir blogąjį cholesterolį“, – sako ekspertas.
To, kad žmogus sunkiai pakelia tonizuojantį energijos poveikį, pakeisti, pasak visuomenės sveikatos specialisto, nelabai įmanoma, tad tokiais atvejais geriau rinktis kavą be kofeino arba išvis mažinti kavos vartojimą.
Visgi, tiems, kurie netoleruoja kavoje esančios cheminės medžiagos – kafestolio, dr. T. Vaičiūnas siūlo paprastą sprendimą – kavą filtruoti.
„Paprastai mūsų kava yra grubaus malimo ir nusėda miltelinio pobūdžio frakcija. Pastarojoje ir slepiasi kafestolis bei aplink jį esantys du junginiai, kurie pasižymi cholesterolio ir kraujospūdžio kėlimo efektu. Todėl, jei mes kavą prasifiltruojame arba geriame freshpresso tipo kavą, mažiname smulkiosios frakcijos patekimo galimybę į skystį, taip pat ir neigiamą galimą efektą“, – sako LMSU Visuomenės sveikatos fakulteto lektorius dr. Tomas Vaičiūnas.
