Lietuvių mitybos įpročiai keičiasi – daugiau nei trečdalis jų per pastaruosius trejus metus sumažino arba bandė sumažinti mėsos suvartojimą. Tokią tendenciją rodo naujausia „Vilmorus“ atlikta apklausa. LRT RADIJO kalbintas organizacijos „Gyvi gali“ bendraįkūrėjas Tomas Byčkovas sako, jog lietuvių suvalgomos mėsos kiekis vis dar gerokai viršija Europos vidurkį. Visgi požiūris į augalinį maistą akivaizdžiai kinta – tiek iš vartotojų, tiek iš verslo perspektyvos.
– Teigiate, kad tokio plataus masto tyrimo rezultatai apie augalinę mitybą Lietuvoje dar nebuvo viešinami. Kodėl reikalinga tokia apklausa?
– Ji reikalinga, nes, na, keičiasi situacija. Matome, kad yra tam tikrų pavojų mūsų planetai, ir mėsos vartojimas stipriai prisideda prie šitų problemų.
– Rezultatai rodo, kad lietuviai mažina mėsos vartojimą, na, o jei ne visiškai atsisako mėsos, ieško kitų alternatyvų. Kaip jūs tai vertinate?
– Labai pozityviai. Panašu, kad žmonės gauna daugiau informacijos apie gyvulininkystės įtaką planetai ir žmonėms rūpi – rūpi jų aplinka, rūpi jų pačių sveikata, nes per didelis mėsos vartojimas yra kenksmingas ir sveikatai.
– Kokie dar aspektai gali lemti tą pokytį?
– Žmonės taip pat ir etine prasme susidomi apie gyvūnus, kad iš tikrųjų fermos yra gana žiaurios, kad ten gyvūnai yra laikomi dideliais kiekiais, žiauriomis sąlygomis. Ir žmonėms tas irgi pradeda rūpėti. Tai jeigu galima mažinti tą gyvūnų kančią, tai, manau, žmonės irgi į tai atkreipia dėmesį ir mažina mėsos vartojimą.
– Ar pastebite, kiek tam įtakos turi tam tikri socialiniai aspektai, pavyzdžiui, išaugusios kainos?
– Tai žinoma. Kadangi mėsos kaina ir didėja, ir didės ateityje, reikia ieškoti alternatyvių būdų, iš kur gauti tų maistinių medžiagų. Gali pasirodyti, kad jeigu sumažini mėsos valgymą, tai valgai tik grikius, kažkokias pakepintas daržoves ir pomidorus. Iš tikrųjų taip nėra. Maisto pramonė irgi reaguoja, gamina naujus gaminius, produktus, kurie yra iš augalų arba, pavyzdžiui, iš fermentacijos ir savo skoniu, savo išvaizda, savo pojūčiu burnoje ir maistine sudėtimi nesiskiria nuo mėsos. Technologija vystosi ir ji atpigs tiek, kad (augalinis maistas – LRT.lt) bus pigesnis nei mėsa.
– Pastebima, kad ir europiečiai mažina savo mėsos ir gyvulinės kilmės produktų suvartojimą. Kaip Lietuva atrodo tokiame kontekste?
– Naujausi duomenys rodo, kad vienas lietuvis per metus vidutiniškai suvalgo virš 90 kg mėsos. Na, o Europos vidurkis yra mažesnis – apie 70 kg. Tai lietuviai vis dar daug tos mėsos suvartoja, bet čia galima paaiškinti. Pastaraisiais dešimtmečiais ekonomika augo ir yra pastebima – jeigu žmonės gauna daugiau pinigų, mėsos vartojimas pradeda didėti.
– Apklausoje vertinote ir tai, kokie veiksniai lemia palankų požiūrį į augalinę mitybą – tai amžius, lytis, pajamos. Koks yra tas vidutinis žmogus, palankiai vertinantis tokią mitybą?
– Tai būtų jaunesnio amžiaus moteris, gaunanti aukštesnes pajamas. Akivaizdžiai matosi, kad ši grupė žmonių labiau atsižvelgia į tai, ką vartoja. Bet, manau, po truputį keisis ir kitų žmonių grupių požiūris.
– Apklausoje įdomu tai, kaip žmonės vertina terminus. Pavyzdžiui, žodis „augalinis“ yra patrauklesnis nei „veganiškas“, nors produkto turinys nesiskiria. Kodėl taip yra?
– Gali būti, kad „veganizmas“ turi tam tikrą konotaciją, kažkokią filosofiją, požiūrį, moralizavimą. Na, jis turi savyje kažkokią reikšmę, kuri ne visiems gali tikti. O „augalinis“ yra toks bendras, (...) neutralesnis, paprastesnis ir labiau suprantamas žmonėms.
– Prieš kelerius metus reikėjo pakeisti produktų pavadinimus – nebuvo galima sakyti „migdolų pienas“, reikėjo sakyti „migdolų gėrimas“ tam, kad tai nebūtų sąsaja vartotojui su gyvulinės kilmės produktais. Kiek tai galėjo pakenkti ar pagelbėti šių produktų vartojimui?
– Tai žinoma, kad pakenkė. (...) Pas mus tradiciškai yra aguonų pienas ir normalu vadinti, bet jeigu tai yra iš migdolų, jau kažkodėl negali būti pienas. Tai žmonėms priimti ir suprasti naujo produkto tikrai nepadeda. Panašu, kad tai yra tam tikrų tradicinės pramonės rinkos žaidėjų noras kuo ilgiau išlaikyti savo pozicijas. (...) O pienas iš tikrųjų yra labiausiai augantis iš augalinės kilmės produktų pakaitalų gyvūniniams produktams.
– Nemažai verslų, tarp jų ir pieno pramonė, sako, kad tokie nauji alternatyvūs produktai nukreipia vartotoją nuo jų produktų ir jie praranda pajamas. Vis kalbama, kad reikia būtinai kažkaip transformuoti žemės ūkį. Ar yra tam tikros kompensacijos ar siūlymai, kurie padėtų žemdirbiams keisti savo darbo pobūdį?
– Sakyčiau, kad tie, kas žiūri novatoriškai, – tie patys ūkininkai, žemdirbiai ir gyvulininkystės sektoriaus įmonės, jie supranta, kur eina tendencijos. Reikėtų taip pasižiūrėti: trys ketvirtadaliai viso pasaulio žemės ūkio laukų yra naudojami gyvūnams – arba jiems ganytis, arba juos pašerti. Bet iš gyvūnų pasaulis gauna tik trečdalį visų reikalingų baltymų. Tai yra labai neefektyvu, o populiacija didėja. Tai tikrai tokia pramonė, kokia yra dabar, nepajėgs išmaitinti visų žmonių. Taip pat gyvulininkystė yra atsakinga už trečdalį visų šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Tai tie, kas mato šias tendencijas, keičiasi.
Viso pokalbio su „Gyvi gali“ bendraįkūrėju Tomu Byčkovu klausykitės LRT RADIJO laidos „10–12“ įraše.
Parengė Aistė Turčinavičiūtė.
