Nors Neringoje jaučiamas didžiausias socialinių būstų trūkumas Lietuvoje, tai nesutrukdė valdišku stogu apsirūpinti ir miestą valdantiems socialdemokratams. Ne tik apsirūpinti, bet ir paversti savivaldybės turtą asmeniniu nuomos verslu. LRT Tyrimų skyriaus surinkti duomenys rodo, kad, pusvelčiui iš savivaldybės gavę butų, mero Dariaus Jasaičio politiniai bendražygiai juose nė negyvena, o pernuomoja turistams brangiausio Lietuvos kurorto kainomis.
Tokią veiklą Socialinės apsaugos ir darbo ministerija vadina viešojo intereso pažeidimu, tačiau savivaldybė nieko bloga nemato. Kol skurdžiausiai gyvenantys neringiškiai socialinių būstų laukia eilėje, merija prestižinėje Nidos vietoje jau įrengė ir naujų butų – su terasomis ir vaizdu į pušyną. Tačiau ir šie būstai taps ne skurdžiau gyvenančiųjų, o valdininkų namais, kuriuos jie ir toliau galės pernuomoti poilsiautojams.
TYRIMAS TRUMPAI
· Neringoje socialinio būsto eilėje laukia 56 asmenys arba 27 šeimos. Tačiau socialinių būstų savivaldybėje likę tik 18.
· Savivaldybės būstų fonde yra net 74 butai. Didžioji jų dalis nuomojami merijos ar jai pavaldžių įstaigų tarnautojams, taip pat mero politiniams bendražygiams.
· Savivaldybė prestižinėje Neringos vietoje įrengė ir naujų butų su terasomis. Į juos esą netrukus galės keltis daugiau valdininkų.
· Bent 5 savivaldybei priklausantys butai nuomojami asmenims, susijusiems su Neringą valdančia Socialdemokratų partija.
· Ištaigingas butas nuomojamas Neringos tarybos nario socialdemokrato Ričardo Kičiatovo šeimai. Vietos politikas savivaldybės turtą pernuomoja Neringos poilsiautojams. Politiko teigimu, jo vykdomas nuomos verslas – ne žurnalistų reikalas.
· LRT tyrimas rodo, kad savivaldybės būstus turistams pernuomoja nemaža dalis juos gavusių asmenų. Kai kurie už nuomą savivaldybei moka vos 25 eurus per mėnesį, o turistams savivaldybės turtą pernuomoja už daugiau nei 100 eurų parai.
· Socialinės apsaugos ir darbo ministerija teigia, kad tokia veikla yra nesąžininga socialinių būstų laukiančių asmenų atžvilgiu.
· Leidimą pernuomoti jai priklausančius būstus gyventojams davė pati savivaldybė.
· Ministerija jau kreipėsi ir į pačią Neringos savivaldybę, ir į Vyriausybės atstovą Klaipėdos apskrityje, siekdama užkirsti kelią nesąžiningiems veiksmams.
· Vietos politikų veiklą, kai savivaldos turtas naudojamas asmeniniam pasipelnymui, kritikuoja ir pačios LSDP lyderiai.
Auksiniame Lietuvos pajūryje aukso amžių išgyvena ne tik iš turistų uždirbantys vietos verslininkai. Nors įprastai apie būstą ant Kuršių marių kranto drįsta svajoti tik turtingiausi šalies gyventojai, Neringoje svajones pildyti padeda mero Dariaus Jasaičio vadovaujama savivaldybė.
LRT Tyrimų skyriaus duomenimis, bent penki su socialdemokratais siejami asmenys pusvelčiui nuomojasi savivaldybei priklausančius butus. Didžioji jų dalis savivaldybės turtą pernuomoja Nidos turistams ir taip vien per vasaros sezoną gali užsidirbti solidžias keturženkles ar penkiaženkles sumas. Nuo 25 iki 165 eurų mėnesiui kainuojanti savivaldybės būsto nuoma, priimant turistus, atsiperka vos per pusdienį ar ilgiausiai per kelias dienas.
„Tai kaip puota badaujančiųjų sąskaita, – sako socialinės apsaugos ir darbo viceministras Eitvydas Bingelis. – Taryba turbūt iš vienokių ar kitokių paskatų tokį sprendimą priima, tačiau jeigu ten gyvenantys žmonės gali papildomai išnuomoti tą būstą už 100 eurų per parą... Ir tuo pačiu yra žmonių, kurie laukia ir neturi kur gyventi... Tai tikrai yra absoliutus viešojo intereso pažeidimas.“
Ministerijos duomenimis, Neringos savivaldybėje socialinio būsto eilėje šiuo metu laukia 27 šeimos arba 56 asmenys. Jų gyvenamosios vietos problema galėtų būti lengvai išspręsta, mat savivaldybės būsto fonde yra net 74 būstai. Tačiau iš jų tik ketvirtadalis – t. y. 18 būstų – turi socialinių būstų statusą. Likusi dalis – butai, kurių statusas buvo pakeistas į savivaldybės tarnybinių butų statusą. Taigi juose įsikūrė ne socialinio būsto eilėje laukiantys neringiškiai, o tarybos nariai, mero politiniai bendražygiai, savivaldos tarnautojai.
LRT surinkti duomenys rodo, kad pusvelčiui gautų savivaldybės būstų savivaldybė netrukdo pernuomoti turistams. Nors Specialiųjų tyrimų tarnyba dar šių metų pradžioje savivaldybei pažėrė priekaištų, esą situacija neskaidri, ir pasiūlė sukurti procedūras, kurių turi imtis savivaldybė vertindama, ar jos būstai nėra nelegaliai išnuomoti.
Įspūdingas butas – ir tarybos nario šeimai
Socialdemokratas Ričardas Kičiatovas yra ilgametis Neringos savivaldybės tarybos narys, ne kartą keitęs partijas, tačiau nuo 2017 m. prisijungęs prie LSDP. Drauge jis – ir vietos verslininkas, kuriam priklauso jo vardo įmonė, registruota savivaldybės bute Taikos g. 9–13. Šį butą merija yra išnuomojusi R. Kičiatovo sutuoktinei Jolantai Kičiatovienei, kuri yra Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Neringos poskyrio vyriausioji specialistė.
VRK pateiktais duomenimis, R. Kičiatovas 2017 m. turėjo privalomo registruoti turto už 33 tūkst. eurų ir 35,7 tūkst. eurų piniginių lėšų. Tačiau tai netrukdo jo šeimai naudotis savivaldybės būstu Neringoje.
O būstas, kurį nuo 2000 m. nuomojasi tarybos nario šeima, toli gražu ne kuklus: 3 erdvių kambarių, prašmatniai įrengtas, netoli Kuršių marių, Parnidžio kopos. Už šio buto nuomą R. Kičiatovo šeima savivaldybei per mėnesį moka vos 142 eurus.
Savivaldybė tvirtina, kad butus skiria tik tiems, kas Neringoje neturi kur gyventi. Tačiau panašu, kad tarybos narys bent jau vasaromis turi kur glaustis ir be šio buto.
Kaip matyti iš internetinių skelbimų, visas daugiau nei 90 kv. m. butas nuomojamas Nidos poilsiautojams. Nuomos kaina parai – nuo 70 iki 120 eurų. Vasaros sezono metu tarybos nario, socialdemokrato šeima iš nuomos gali užsidirbti nuo 6300 iki 10 800 eurų.
Skelbimuose nurodomi būtent R. Kičiatovo kontaktai. Susisiekus su juo ir pasiteiravus dėl būsto nuomos, politikas paaiškina, kad laisvų vietų likę tik kelias paskutines vasaros savaites. Esą rezervuojantis butą reikėtų sumokėti ir užstatą, o visą reikalingą informaciją pažada atsiųsti elektroniniu paštu.
Tačiau vėliau paaiškinus, kad skambina žurnalistė, tarybos narys tampa nekalbus. Pasiteiravus, kodėl savivaldybei priklausantį butą pernuomoja Nidos poilsiautojams, R. Kičiatovas atšauna: „Todėl, kad visišką teisę turiu. Kodėl aš negalėčiau? Žinot, ką pasakysiu? Čia ne jūsų reikalas. Jūs pasiteiraukit – daug kas nuomoja.“
„Mes visi normaliai Nidoje nuomojam. Ačiū, viso gero“, – pokalbį skuba baigti tarybos narys.
Savivaldybės turtas – partijos bičiuliams
R. Kičiatovas – ne vienintelis, savivaldybės turtą pavertęs asmeniniu nuomos verslu. Tarnybinį butą nuomojantis neringiškis Saulius Gustainis – taip pat mero D. Jasaičio partijos bičiulis. S. Gustainis su mero vedamu socialdemokratų sąrašu dalyvavo ir pavasarį vykusiuose savivaldos rinkimuose, tačiau į tarybą nebuvo išrinktas. S. Gustainis – vietos verslininkas, pelningai veikiančios pervežimų bendrovės „Baltranstour“ akcininkas ir vadovas. VRK pateiktais duomenimis, S. Gustainis 2017 m. turėjo turto iš viso už beveik 68 tūkst. eurų.
Tačiau tai netrukdo D. Jasaičio partijos kolegai nuo 2001 m. naudoti savivaldybės buto. Netrukdo ir tai, kad jis nėra merijos tarnautojas.
Neringoje jam nuomojamas savivaldybės butas adresu Taikos g. 3–5. S. Gustainis už šio buto nuomą savivaldybei moka simbolinius 25 eurus.
Anot savivaldybės, S. Gustainis LSDP nariu tapo tik 2010 metais, todėl sprendimo jam skirti butą esą negalima sieti su partiškumu.
S. Gustainis, kaip rodo LRT surinkti duomenys, tarnybinį butą taip pat naudoja komerciniais tikslais. Internete galima aptikti skelbimų, kuriuose butą Taikos g. 3–5 siūloma išsinuomoti už 50–110 eurų parai priklausomai nuo metų mėnesio.
S. Gustainis, telefonu paklaustas, kodėl pernuomoja iš savivaldybės gautą butą, netrukus padeda ragelį: „Atleiskit, negaliu (kalbėti)“.
S. Gustainiui skambiname ir po kelių dienų, tačiau vyras iškart padeda ragelį.
Dar viena socialdemokratė, Neringoje pernuomojanti savivaldybės butą, – Aušra Verbovienė. Ji yra ėjusi savivaldybės butų ūkio direktorės pareigas, o dabar dirba Kuršių Neringos nacionalinio parko direkcijoje.
Prieš prisijungdama prie LSDP, A. Verbovienė priklausė liberalams – buvo tarybos narė, Liberalų sąjūdžio Neringos skyriaus steigėja ir pirmininkė. Rinkimų programose tada save pristatydavo kaip kandidatę, kuriai ypač rūpi socialiai pažeidžiamiausių Neringos gyventojų problemos: „Manau, jog geriausias vadovas yra tas, kuriam rūpi jo darbuotojas, o geriausia valdžia – kuriai rūpi žmogus. Skaudžiausia šiandienos problema – socialinis būstas.“
Tačiau pati A. Verbovienė, iš savivaldybės išsinuomojusi butą, jame apgyvendina turistus.
Skelbimuose kaip butas „Aušra“ reklamuojamas savivaldybės būstas yra adresu Taikos g. 9–2. Už šio buto nuomą liepos–rugpjūčio mėnesiais prašoma iki 130 eurų už parą. Susisiekus su A. Verboviene, ši patikino, kad šią vasarą laisvų vietų jau neturi, ir pasiūlė dar du butus. Vienas iš jų – taip pat savivaldybės būstas, tik išnuomotas buvusiai liberalų sąjūdžio kolegei Daivai Gureckienei, vietos verslininkei, maitinimu užsiimančios bendrovės „DGG & Co“ vadovei bei akcininkei.
A. Verbovienei paskambinome ir vėliau – tik jau kaip žurnalistai. Ji pareiškė, kad interviu duoti atsisako, nes esą nėra viešas asmuo. Ji tikino leidimą pernuomoti būstą gavusi iš pačios savivaldybės, kai į ją kreipėsi su oficialiu prašymu.
Valdininkė: ką noriu, tą darau
Iš savivaldybės gautų būstų nesidrovi pernuomoti ne tik mero politiniai bendražygiai, bet ir šiuos butus iš savivaldybės gavę merijos darbuotojai. Savivaldybės Švietimo ir sporto skyriaus vedėjai Astai Baškevičienei taip pat nuomojamas didžiulis, 104 kv. m., butas Taikos g. 9–15. Jos sutuoktinis, remiantis A. Baškevičienės VTEK pateikta deklaracija, vykdo veiklą pagal verslo liudijimą – nuomoja patalpas. Taigi būstas, kuris priklauso savivaldybei, taip pat yra nuomojamas Neringos turistams:
„Svetainė su židiniu, TV, odiniais minkštaisiais baldais; du dideli miegamieji, kuriuose yra po 4 miegamas vietas“, – rašoma skelbime.
Nurodoma nuomos kaina parai ne sezono metu 75–80 eurų, liepos mėnesį ji išauga iki 110 eurų parai. Tuo metu A. Baškevičienė savivaldybei už nuomą per mėnesį moka 164 eurus.
Susisiekus su nuomotoja, ši patikslino butą jau išnuomojusi ilgesniam laikui: „Tas (butas Taikos g. – LRT.lt) 9–15 yra ilgalaikė nuoma, ten yra trijų kambarių butas.“ – „Sezono metu nuomotis neišeina?“ – „Taip, aš jį ilgalaikei nuomai esu atidavusi.“
Be to, A. Baškevičienės šeima ir pati turi nekilnojamojo turto. Jos 27-erių metų sūnui priklauso dovanotas butas Taikos gatvėje. Valdininkė pasiūlė nuomotis būtent jį.
O vėliau, išgirdusi, kad skambina žurnalistė, A. Baškevičienė ėmė piktintis: „Nekalbėsiu, nes ne taip pokalbį pradėjote.“ – „Aš galiu jums perskambinti. Norėjau pasiteirauti, kodėl savivaldybės būstą nuomojat?“ – „Tai – savivaldybės būstas, kaip noriu, taip gyvenu.“
LRT Tyrimų skyrius, be jau minėtų, nustatė dar penkis atvejus, kai savivaldybės suteikti butai yra pernuomojami turistams. O tarp nuomotojų – ir buvę savivaldybės tarybos nariai, savivaldybės ir jai pavaldžių įstaigų tarnautojai.
Nors mero politiniai bendražygiai ir pavaldiniai kišenę pildosi pernuomodami ne savo asmeninį, o savivaldybės turtą, merija tame nieko blogo nemato. Esą pernuomoti savivaldybės turtą įstatymai nedraudžia.
„Savivaldybės būsto ilgalaikės nuomos sutarčių sąlygos tokį būstą leidžia pernuomoti. Tokią teisę apibrėžia Civilinis kodeksas. Tokia nuostata atrodo pateisinama, nes gyvenamoji patalpa nuomojama taikant visą nustatytą rinkos kainą“, – atsakymą raštu pateikė savivaldybė.
Savivaldybės tarybos narė, socdemė Aušra Mikalauskienė, pati iš savivaldybės besinuomojanti socialinį būstą, teigė, kad pernuomoti būstus leidžia su merija pasirašytos sutartys: „Jie turi sudarę sutartis su savivaldybe ir pačioje sutartyje yra numatyta, kad jie gali pernuomoti kitiems asmenims. Tą jie ir daro. Jų reikalas apsispręsti, ką daryti: pernuomoti ar ne.“
„Sprendimų laisvė yra, bet ar ji teisėta, reiškia teisinga, visuomenės atžvilgiu? – svarsto LRT kalbintas socialinės apsaugos ir darbo viceministras E. Bingelis. – Mes turime labiau moraliniu kompasu vadovautis šitoje vietoje. Jei neparašyta įstatyme, tai nereiškia, kad taip reikia daryti. Ką tikrai norėčiau akcentuoti, kad tikrai yra viešojo intereso pažeidimas. Procesas tikrai kelia abejonių dėl jo skaidrumo.“
Viceministro teigimu, iš LRT apie situaciją išgirdusi ministerija jau kreipėsi ir į savivaldybę, ir į Vyriausybės atstovą Klaipėdos apskrityje.
Socialiniai būstai virto savivaldybės būstais
Neringos savivaldybė jau ne kartą buvo kritikuota dėl socialinių būstų statybų ir jų skyrimo tvarkos. Prieš penketą metų neringiškius papiktino, kai savivaldybė prie Kuršių marių, Purvynės gatvėje, pastatė naujų socialinių būstų – iš viso penkis „žvejo tipo“ prabangiai atrodančius namelius su ūkiniais pastatais. Tuomet savivaldybei žerta priekaištų, esą už tą pačią sumą buvo galima pastatyti kelių aukštų daugiabutį namą, kuriame galėtų įsikurti daugiau socialinio būsto laukiančių asmenų.
Galimybe įsikurti šiuose palyginti neseniai pastatytuose socialiniuose būstuose, labiau primenančiuose vasarnamius, pasinaudojo ir dar keli su socialdemokratais siejami asmenys. Be A. Mikalauskienės, socialinį būstą gavo ir kitas socdemas Ričardas Pipiras, kandidatavęs su LSDP sąrašu pavasarį savivaldos rinkimuose. Jis tikina, kad būsto eilėje laukė dešimtmetį. Tiesa, dar 2016 m. savivaldybė pakeitė šio būsto statusą iš socialinio į savivaldybės. O tai reiškia, kad R. Pipiras taip pat įgijo teisę savivaldybės turtą pernuomoti turistams.
2014 m. pastatytame būste iki šiol gyvena buvusio savivaldybės administracijos direktoriaus, socialdemokrato Algimanto Vyšniausko dukra G. M. Šiuo metu A. Vyšniauskas yra D. Jasaičio patarėjas.
Pagal NT registrų duomenis, A. Vyšniauskas su dukra turi nekilnojamojo turto Neringoje, Taikos g. 32a. Šiuo adresu įsikūręs tekilos baras „Faksas“. Tačiau savivaldybė aiškina, kad tai – negyvenamosios patalpos, kurių nuosavybės teises A. Vyšniausko dukra dalijasi su kitais asmenimis, todėl ji ir toliau nepraranda teisės nuomotis būstą.
Be to, šio buto statusas taip pat jau pakeistas iš socialinio į savivaldybės. Mero patarėjas tikina nematantis nieko bloga, jei jo dukra pernuomos savivaldybės turtą turistams: „O kas čia blogo? Kur jūs ką bloga matot? Kad Neringos žmonės užsidirba?“, – svarsto mero patarėjas A. Vyšniauskas.
Pušyno pašonėje – nauji tarnybiniai būstai
45 savivaldybės butai iš 74 jau atsidūrė parduodamųjų sąraše. Šiuos butus rinkos kaina galės įsigyti dabartiniai butų nuomininkai. Tačiau meras D. Jasaitis tikina, kad nė vienas nuomininkas nepareiškė noro iš savivaldybės įsigyti būstų.
Dar nepardavusi senųjų būstų, savivaldybė šiemet baigė statyti ir naujus.
Prestižinėje Lietuvos vietoje, Nidoje, vos 500 metrai iki marių, netrukus galės apsigyventi dar daugiau merijos tarnautojų.
Purvynės g. 67a, greta prabangiai įrengtų būstų, savivaldybė įrengė naujų butų. O tiksliau čia buvusius garažus rekonstravo į gyvenamosios paskirties pastatą. Tai merijai kainavo 587 tūkst. eurų. Savivaldybės pastatyti būstai įrengti prabangiai, su didžiuliais langais, lauko terasa ir vaizdu į pušyną. Darbai baigti ir jau netrukus bus galima įsikelti.
Nors įrengti butai labiau primena tokius, kuriuose ir toliau bus galima priiminėti poilsiautojus, meras tikina, kad jie savivaldybės tarnautojams ypač reikalingi. D. Jasaičio teigimu, Neringoje tarnybinių būstų poreikis yra didesnis nei socialinių.
„Pas mus būstų kainos yra be proto didžiulės, neįkandamos nė vienam valstybės tarnautojui, ar net vietos verslininkui neįkandamos. Ir įsigyti čia būsto neįmanoma. Savivaldybė priversta pati iš garažų... Daug daugiau yra laukiančių ir daug daugiau prašymų yra gauti tarnybinį būstą“, – sako meras.
Kritika – ir iš socdemų
D. Jasaičio merijos veiklą, kai leidžiama tarnybinius butus pernuomoti turistams, kritikuoja ir jo partiečiai socialdemokratai.
Seimo Socialinių reikalų komiteto narys Algirdas Sysas tai pavadino nesąžiningu verslu: „Kadangi aš tik iš jūsų sužinojau, nes jie gi nesigiria tokiais dalykais... Aš manau, kad tai nedaro garbės nei savivaldybei, nei merui, nei komandai, jei tai yra mūsų partijos bičiuliai. Šitas verslas šiek tiek nesąžiningas – pasakysiu tiesiai šviesiai.“
Seimo narys aiškino, kad įstatymų leidėjai, numatydami savivaldybėms galimybę išnuomoti butus ne tik socialiai remtiniems asmenims, turėjo kitų tikslų: „Mes tam ir padarėme išlygą įstatyme, kad pritrauktume specialistų į regionus. Kad savivaldybės turėtų galimybę manevruoti, kai reikia kam nors padėti. Dėl to ir įteisinome municipalinį būstą – savivaldybinį. Jis turi būti skiriamas pagal paskirtį, jeigu jis naudojamas nuomai, kvepia susitarimais ir pasipinigavimu. Iš to paties savivaldybinio būsto kažkas pradeda daryti biznį. Taip tikrai neturėtų būti, nes bent jau įstatymų leidėjai tokio posūkio šitoje istorijoje neplanavo.“
A. Sysui antrina ir socdemų lyderis Gintautas Paluckas: „Mes nepateisiname tokių veiklų, nes ne tam buvo skirtas būstas, kad jame negyventų ir pernuomotų. Čia savivaldybė turi susitvarkyti ir nutraukti tokią nesąžiningą veiklą.“
Mero pastogė – garažas, primenantis kotedžą
„Miesto vadovas savo pavyzdžiu turėtų rodyti toną, kaip visiems reikėtų elgtis, ir nebūtų tų piktnaudžiavimų“, – svarsto Neringos tarybos opozicijos lyderis Andrius Bagdonas.
Tačiau ir pats meras nuomojasi tarnybinį butą, kuris priklauso Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijai. Sutarties dėl tarnybinio buto D. Jasaitis neskuba nutraukti, nors, kaip pats pripažįsta, jau turi kitą gyvenamąją vietą.
„Jei miesto vadovas mano, kad, gavęs ir iš nacionalinio parko direkcijos, ir iš miškų urėdijos, jis gali taip naudoti vieną būstą, kitame būste gyventi, tame jis nemato jokių etikos pažeidimų, ir kiti taip elgiasi, jie lygiuojasi į tą žmogų, kuris yra miesto vadovas“, – merą kritikuoja A. Bagdonas.
Pats meras D. Jasaitis tikina dabar gyvenantis garaže.
Garažas, kurį naujoji mero žmona, savivaldybės Dokumentų valdymo ir ūkio skyriaus vedėja Kristina Vlach įsigijo 2006 m., iš tiesų labiau primena kotedžą. Savivaldybė kol kas nėra pakeitusi teritorijos detaliojo plano, kad vietoje garažo galėtų stovėti dviaukštis gyvenamosios paskirties pastatas. Savivaldybė dar 2004 m. išdavė statybos leidimą naujoms dviejų aukštų garažo su mansarda statyboms adresu Purvynės g. 87. Nekilnojamojo turto registre šiuo adresu yra įregistruotas garažas su pagalbinėmis patalpomis. Taigi formaliai mero sutuoktinė virš garažo įsirengė buitines patalpas, o ne butą.
Statybos inspekcija pateikė atsakymą, kad būtent savivaldybės administracija turėtų ir tikrinti, ar statinys naudojamas pagal paskirtį. Tačiau savivaldybė tvirtina, kad tikrinimą atliktų, tik jei gautų pagrįstą pranešimą.
Pastaraisiais metais namus iš garažų Purvynės gatvėje įsirengę neringiškiai iš merijos sulaukė ne vienos malonės. Savivaldybė nutiesė kelius privažiuoti prie Purvynės gatvėje esančių garažų. Tarp jų – ir garažo, kuriame gyvena pats D. Jasaitis. Tačiau jis tikina, kad savivaldybės sprendimas jam tapo meškos paslauga.
„Jeigu sau paslauga būtų galima įvardinti tai, kad tiesiai palei sieną, dėl ko sutuoktinė iki šiol pyksta, atsiranda kelias, kurio niekada nebuvo, – vietoje žaidimų aikštelės... Tada galim sakyti, kad pasidarėm sau paslaugą“, – teigė D. Jasaitis.
Šiuo metu Neringos savivaldybė remontuoja ir pačią Purvynės gatvę. Gatvė imta greta naujųjų mero namų. Šioje Purvynės gatvėje garažą turi ir mero patarėjas A. Vyšniauskas, keli socialdemokratai, buvę tarybos nariai.
Purvynės gatvės rekonstrukcija iš viso kainuos 1,2 mln. eurų arba daugiau nei dešimtadalį viso Neringos biudžeto. O rekonstrukcijos poreikis aiškinamas turistų srautu, nes gatvę kerta europine „EuroVelo“ trasa vykstantys dviratininkai.
Pinigų nesukrapštanti mero D. Jasaičio savivaldybė ne kartą mynė kelius į Vyriausybę ir prašė skirti lėšų gatvės rekonstrukcijai iš Kelių priežiūros ir plėtros programos dalies rezervo valstybės reikmėms. Anot LRT šaltinių, dviračių trasai konkrečiame ruože esą pakaktų ir 100 tūkst. eurų. Tačiau gatvei, kurioje gyvena meras, Vyriausybės iš Kelių rezervo numatyta suma siekia net 750 tūkst. eurų.
