LRT tyrimas. Žemaitaičio patarėjo Ignoto Adomavičiaus verslo angelai skrajoja Rusijoje

Pokalbyje su visuomenininku Karoliu Žukausku išsprūdęs įmonės pavadinimas – „Luna Capital group“ – slepia mįslingus buvusio kultūros ministro, valdančiosios „Nemuno aušros“ pirmininko Remigijaus Žemaitaičio patarėjo Ignoto Adomavičiaus verslo ryšius. LRT Tyrimų skyrius išsiaiškino, kad I. Adomavičius anksčiau figūravo vienos Klaipėdos įmonės tyčinio bankroto schemoje. O iš šios įmonės jo gauta šimtatūkstantinė paskola buvo perleista Rusijos piliečio įmonei. Jis pinigų iš I. Adomavičiaus iki šiol esą neprašė.  

LRT Tyrimų skyriaus pokalbis su Ignotu Adomavičiumi:

Praėjusią savaitę visuomenininkas K. Žukauskas paviešino pokalbį su „Nemuno aušros“ lyderio R. Žemaitaičio patarėju Seime, buvusiu kultūros ministru I. Adomavičiumi. Apsimetęs Vengrijos užsienio reikalų ministro patarėju Tristanu Satongi, K. Žukauskas su I. Adomavičiumi kalbėjo apie galimą verslo misiją. R. Žemaitaičio patarėjas šiame pokalbyje paminėjo ir konkretų verslą, kuris esą galėtų užsiimti plėtra Vengrijoje.

„Tai trąšų gamintojai. Viena yra logistikos įmonė, bet jų logistika daugiausia susijusi su naftos logistika (…), jie perveža benziną, dyzeliną ar net žalią naftą. Jie yra labai dideli šioje srityje“, – kalbėjo I. Adomavičius.

„Dabar tai „Enigma“, bet anksčiau tai buvo „Luna Capital Group“. Jie buvo iš Latvijos, bet juos spaudė Lietuvos Vyriausybė, todėl jie pakeitė pavadinimą, nes per greitai augo ir jie nenori monopolijos (…). Aš pažįstu vadovą, jis turi labai gerus ryšius su tokiomis didelėmis įmonėmis (…) kaip „Neste“, „Shell“ ir netgi su tuo pačiu „Gazprom“. Dabar nepopuliaru apie tai kalbėti, bet šiaip ar taip jie turi biurą Šveicarijoje“, – tokią „aušriečių“ lyderio patarėjo citatą paskelbė K. Žukauskas.

LRT Tyrimų skyrius išsiaiškino, kas slepiasi už I. Adomavičiaus paminėtų įmonių ir kaip jos susijusios su juo pačiu.

Akcininkas – rusas

„Kas šovė į galvą, tą paminėjau. Visi pavadinimai tik sutapimas“, – vėliau portalui „Delfi“ komentavo I. Adomavičius.

Sutapimas ar ne, tačiau „Luna Capital Group“ pavadinimas iš I. Adomavičiaus lūpų nuskambėjo tiksliai taip, kaip įmonė buvo įregistruota. „Luna Capital Group“ veikė nuo 2009 metų, o išregistruota 2025 metais, po bankroto. Nuo 2015 metų šios įmonės vienintelis akcininkas buvo Rusijos pilietis Aleksandras Kotovas, turintis registruotą gyvenamą vietą Klaipėdoje.

Kaip matyti iš oficialių Rusijos registrų, tuo metu, kai valdė įmonę Lietuvoje, A. Kotovas buvo registruotas ir Rusijoje – tiek sostinėje Maskvoje, tiek Smolensko srityje. Yra nurodoma, kad jis turėjo keletą nelabai sėkmingų verslų, o dokumentuose randama ir žyma: „sukčius“. Taip pat yra informacijos, kad 2012 m. Rusijoje jis buvo nuteistas pagal Baudžiamąjį kodeksą, o siekdamas išvengti teismo sprendimo dėl turto konfiskavimo, net kelerius metus teikė apie jį klaidingą informaciją.

A. Kotovui tapus akcininku, „Luna Capital Group“ vadovu buvo paskirtas buvęs Seimo narys (1993–1996 m. kadencija) Ričardas Žurinskas. O 2016-ųjų viduryje įmonei pradėtos bankroto procedūros.

I. Adomavičius pokalbyje su K. Žukausku sakė, kad „Luna Capital Group“ atgimė kaip „Enigma“. Visuomenininkas šį pavadinimą sieja su Jungtiniuose Arabų Emyratuose registruota „Enigma Logistics LLC-FZ“, pagarsėjusia sąsajomis su Rusijos šešėliniu laivynu.

Tačiau LRT Tyrimų skyriaus surinkta informacija rodo ką kita. „Luna Capital group“ Lietuvoje atgimė kaip įmonė „Atgima“. Jos akcininkas – R. Žurinsko sūnus, o pats buvęs parlamentaras nuo šio kovo eina direktoriaus pareigas. „Atgima“ užsiima krovinių gabenimo agentų ir ekspeditorių veikla.

I. Adomavičiaus „verslo angelai“

LRT Tyrimų skyrius išsiaiškino, kad I. Adomavičių ir R. Žurinską sieja kur kas daugiau nei tik neva atsitiktinai išsprūdęs įmonės pavadinimas.

Beveik tuo pačiu metu, kai tapo „Luna Capital group“ direktoriumi, R. Žurinskas ėmėsi vadovauti ir kitai įmonei. 2015–2016 metais jis buvo ir bendrovės „Jurtinga shipping“ direktorius – šis darbas buvusiam politikui kainavo teistumą dėl nusikalstamo bankroto. 2023 metų pabaigoje R. Žurinskui skirta trejų metų trukmės laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant dvejiems metams.

„Jurtinga Shipping“ vertėsi įvairių krovinių ekspedijavimu per Rytų ir Azijos šalis – Estijoje ir Latvijoje išnuomotais riedmenimis geležinkeliu vežiojo naftos produktus. Tarp jos klientų ir asmenys, 2018 metais Vyriausybės pripažinti kaip keliantys grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Pavyzdžiui, estas turtuolis Olegas Osinovskis, kuris atstovavo įmonei „AS Spacecom Trans“.

Nors oficialiu „Jurtinga shipping“ savininku dokumentuose nurodomas kitas asmuo (vardas ir pavardė redakcijai žinomi), bylos duomenimis, tikrasis įmonės vadovas buvo R. Žurinskas. Būtent jis „Jurtinga shipping“ vardu su Estijos įmone pasirašė bendrovei žalingą cisternų nuomos sutartį, atnešusią 2,6 mln. eurų nuotolių. O vėliau su vienu ūkininku sudarė 291 tūkst. eurų dydžio paskolos sutartį ir nereikalavo mokėti palūkanų bei paskolos likučio. Anot teismų, tokie veiksmai lėmė „Jurtinga Shipping“ bankrotą.

Sėkmingas ūkininkas, kuriam 2013 metais „Jurtinga Shipping“ skyrė 291 tūkst. eurų paskolą – dabartinis „Nemuno aušros“ atstovas I. Adomavičius. Dalį pinigų I. Adomavičius esą grąžino, tačiau didesniosios skolos dalies – 191 tūkst. eurų – likimas tapo tikra mįsle.

„Aš pažįstu Žurinską, kodėl ne. Aš neneigiu to, – LRT Tyrimų skyriui sakė I. Adomavičius. – Tai nuo senų laikų dar. Aš gi prekiavęs esu grūdais. Tai grūdų prekyboje visą laiką visus žmones vienas per kitą persimeti.”

Paklaustas, kodėl jam buvo suteikta paskola be palūkanų, „aušrietis“ sakė: „Iš tikrųjų, kai esi versle, kai esi tarp santykių su žmonėm, nei aš buvau politikas, nei aš buvau politikoje, buvau versle, ir tikrai, kai yra santykiai, tai tam tikromis aplinkybėmis ir duodamos paskolos yra. Vieniems duoda, kitiems neduoda. Vieniems duoda milijoną, kitiems dešimt milijonų duoda. Susirandi... Angelai verslo būna, kurie duoda po milijoną, po du, jeigu yra gera idėja. Tai yra tam tikri susitarimai“.

Kalbėdamas su LRT Tyrimų skyriumi, iš pradžių I. Adomavičius tvirtai pareiškė, kad paskolą grąžino. „Viskas atsiskaityta, viskas sutvarkyta“, – užtikrino jis.

Tačiau perklaustas, kokiu būdu grąžino paskolą bankrutavusiai įmonei, R. Žemaitaičio dešinioji ranka ėmė išsisukinėti.

„Tai nėra jūsų... Tai nėra žurnalistų reikalas – kieno, kokiu būdu. Tai tegu kreipiasi, kam skolingas. Jeigu nesu skolingas, reiškia, nesu skolingas. Kodėl dabar tai turi kažkam rūpėti?“ – kalbėjo jis.

Teismų dokumentuose nurodoma, kad „Jurtinga Shipping“ siekė išvengti grynųjų pinigų gavimo iš I. Adomavičiaus, nors tuo metu jau buvo nemoki. O jo negrąžinta paskolos dalis 2015 m. sutartimi buvo perleista Jungtinės Karalystės įmonei „Base Energy Limited“ – už įspūdingą 1 mln. dolerių kainą.

Kaip išsiaiškino LRT Tyrimų skyrius, „Base Energy Limited“ akcininkas tuo metu buvo Rusijos pilietis Maksimas Timošenko. Taigi, I. Adomavičius tapo skolingas asmenims Rusijoje.

Paslaptingas skolos valdytojas

Įmonės „Base Energy Limited“, kuri, pasak I. Adomavičiaus, iki šiol nepareikalavo iš jo beveik 191 tūkst. eurų, akcininkas M. Timošenko veiklą aktyviai vystė Rusijoje. Ir ne bet kokią – garsiose naftos ir gamtinių dujų bendrovėse.

Kaip rodo LRT Tyrimų skyriaus gauti dokumentai, Ukrainoje (Donecko srityje) gimęs M. Timošenko laikiną leidimą gyventi Maskvoje gavo po Krymo aneksijos – 2014 metais, o dabar yra Rusijos pilietis. Tačiau veiklą šioje šalyje jis pradėjo kur kas anksčiau. Turimi duomenys rodo, kad jau prieš du dešimtmečius M. Timošenko dirbo bendrovėje „Servon“ – tuo metu vienoje didžiausių Rusijoje prekybos suskystintomis dujomis ir naftos produktais įmonių. 2010-aisiais jis perėjo į bendrovę „Magnatek“ (vėliau į „Magnatek-Region“).

2012-aisiais būtent apie šią įmonę, kaip vieną pagrindinių partijos „Vieningoji Rusija“ slaptų finansinių rėmėjų, paskelbė žurnalas „Forbes“. Žurnalistų tyrimas rodė, kad pinigai Vladimirą Putiną remiančiai partijai buvo pervedami per daugybės įmonių „grandinėlę“ – taip „Vieningajai Rusijai“ 2011 metais, pasak „Forbes“, atiteko daugiau kaip 50 mln. rublių (tuo metu – apie 5 mln. eurų). „Magnatek-Region“ bankrutavo 2017-aisiais.

Iš turimų dokumentų matyti, kad prieš tai, kai I. Adomavičiaus paskola buvo perleista, M. Timošenko lankėsi Lietuvoje – 2014 metų antrą Kalėdų dieną skrido iš Maskvos Šeremetjevo oro uosto į Vilnių.

Rusijai pradėjus karą Ukrainoje, M. Timošenko, turimais duomenimis, vysto verslą Kazachstane.

„Tai ar Timošenko, ar ne Timošenko, ar koks nors kitas žmogus, ar dar kas nors. Tai buvo iki kada? Kuriuo metu tai buvo? Kelintais metais? Iki karo. Ir viskas“, – klausiamas, ar grąžino skolą Rusijos piliečiui, komentavo I. Adomavičius.

Tiesa, kalbai pakrypus apie skolos gavėją Rusijoje, „aušrietis“ persigalvojo – pareiškė skolos vis dėlto negrąžinęs.

„Ar aš esu skolingas iki šiol tai įmonei? Pagal dokumentus – taip. Esu skolingas. (Ir jie iš jūsų skolos nebando susigrąžinti?, – žurnalisto klausimas) Na, kol kas dar ne. Laukiu. Kada susigrąžins“, – aiškino jis.

Turintis iki šiol negrąžintą beveik 191 tūkst. eurų paskolą I. Adomavičius nedeklaravo ir kandidatuodamas 2024 m. vykusiuose Seimo rinkimuose.

„Nesuprantu, ką aš turėjau deklaruoti, – stebėjosi jis. – Reiks pažiūrėt buhalterei, kaip yra traktuojama. Nes buvo kaip ūkininkui Adomavičiui skolinta, ne kaip fiziniam asmeniui. Gal kaip ūkininkas tada yra skolingas, kaip Adomavičius – neskolingas“.

„Nebėra tos skolos. Nėr tos įmonės. Viskas. Nebėra skolos. <...> Gal ir reikės grąžint, nežinau, bet tos skolos nebėra. Viskas. Aš neskolingas nieko“, – kalbėjo Seimo nario patarėjas.

Įmonės akcininką įdarbino vairuotoju

Su „Jurtinga shipping“ I. Adomavičių sieja ne tik paskola. Minėtos įmonės formalus akcininkas 2009–2024 metais buvo tūlas Aidas (pavardė redakcijai žinoma). Šis asmuo „Linkedin“ paskyroje dabar prisistato kaip „Wolt“ kurjeris, nurodo ieškantis darbo.

Jo paskyroje taip pat rašoma, kad 2018 metais ilgiau nei pusmetį dirbo I. Adomavičiaus vairuotoju.

„Vairuotoju? Buvo, taip. Aidui reikėjo darbo. Taip, buvo vairuotojas mano, Aidas, – sakė I. Adomavičius, – Na tai matot, kaip yra: vieną dieną – esi verslininkas, kitą dieną nebesi verslininkas”.

Šiam asmeniui klausimai buvo išsiųsti elektroniniu paštu, tačiau į juos jis neatsakė.

Rusiškos sąsajos ir sankcijų apėjimas

R. Žurinskas praeityje buvo įtrauktas į sąrašą asmenų, kuriems teismo sprendimu buvo apribota teisė užimti vadovaujančias pareigas įmonėse ar organizacijose. Tačiau tai nesutrukdė su klaipėdiečiu susijusiems verslams dirbti kaimyninėse šalyse.

Latvijoje nuo 2003 m. veikė „Amiv Oil“, o Estijoje „Bestprocessing OU“, kurių abiejų galutinis naudos gavėjas yra R. Žurinskas.

Oficialiame puslapyje teigiama, kad latviška ir estiška įmonė buvo įkurtos gabenti cheminius produktus Europos Sąjungoje.

Remiantis 2023 m. tiriamosios žurnalistikos centro „Siena” atliktu tyrimu, estiška „Bestprocessing OÜ“ yra susijusi su skandalu dėl sankcionuotų trąšų gabenimo per Lietuvą. „Siena“ išsiaiškino, kad per Lietuvą buvo sistemingai gabenamos baltarusiškos trąšos, kurioms taikomos ES sankcijos. Trąšos buvo gabenamos pasitelkus įmonę „Girera“, kurios akcininkė yra „Bestprocessing OÜ“.

Ukrainoje nesėkmingai pagarsėjo kita su R. Žurinsku siejama estiška įmonė „Venkon Petrol”. Šiuo metu ši įmonė yra bankrutuojanti, minima kaip viena iš tų, kurios kreipėsi į Estijos vyriausybę dėl išimčių toliau importuoti naftos produktus iš Rusijos.

R. Žurinskas buvo „Venkon Petrol“ valdybos narys. Šios įmonės pajamos išaugo iškart po to, kai prasidėjo karas Ukrainoje.

Ukrainietiškoje interneto svetainėje „enkorr.ua“, skirtoje naujienoms apie gamtinių dujų ir naftos produktų rinką, prieš mėnesį pasirodė straipsnis „Linkėjimai nuo Ričardo: policija seka „Venkon“ pėdsakais“. Jame rašoma, kad Ukrainos policijos Strateginių tyrimų departamentas tiria šios šalies degalų pirkėjų sandorius su Estijos bendrove „Venkon Group OU“.

Skelbiama apie atvejus, kai Ukrainos pirkėjai sumokėjo avansą už degalus, tačiau negavo nei prekių, nei pinigų. Dėmesio centre – ir esą suklastoti „Orlen Lietuva“ sertifikatai, kuriuos teikė Estijos įmonė. Apie tai, kad kurą į Ukrainą po 2022 m. vežančios bendrovės iš Baltijos šalių galėjo naudoti suklastotus „Orlen Lietuva“ sertifikatus, siekdamos taip pridengti prekes iš Rusijos ir Baltarusijos, „Radio svoboda“ skelbė dar užpernai.

„enkorr.ua“ tyrimas apima „Venkon Group OU“ veiklą 2020–2026 metais, taip pat ir įmonės bankines operacijas. Estijoje registruota „Venkon Group OU“ Ukrainos rinkoje pradėjo veikti 2022 m. dėl degalų krizės, kai Ukrainai teko ieškoti naujų degalų tiekimo šaltinių. Didžiausi tiekimai stebėti 2023 m., kai per „Venkon“ į Ukrainą importuota 61,4 tūkst. tonų naftos produktų.

Tačiau po kurio laiko „Venkon Group“ pradėjo pažeidinėti įsipareigojimus pirkėjams, o paskui įmonės veiksmuose atsirado sukčiavimo požymių. Pavyzdžiui, kaip nurodoma ukrainiečių straipsnyje, vietinė bendrovė „SE Group Volyn“ vietoj dyzelinio kuro iš „Venkon Group“ gavo į vandenį panašią medžiagą. Nurodoma, kad šiuo metu net keli Ukrainos importuotojai teisme reikalauja kompensacijos iš Estijos įmonės.

LRT Tyrimų skyrius įvairiomis ryšio priemonėmis bandė susisiekti su R. Žurinsku. Jis į telefono skambučius neatsiliepė, bet žinute informavo, kad su juo reikia susisiekti elektroniniu paštu. Tačiau į siųstus klausimus iki šiol neatsakė.

Valstybės saugumo departamentas, paprašytas komentaro apie Klaipėdos verslus, nurodė: „Šiuo metu viešai skelbtinos informacijos neturime“.

Skaitytojams siūlome susipažinti su LRT Tyrimų skyriaus pokalbio su I. Adomavičium šifruote.

Žurnalistė: Akivaizdu, kad jūs su tos kompanijos vienu iš vadovu, R. Žurinsku, pakankamai glaudžius santykius turėjote?

I. A.: Aš pažįstu R. Žurinską, kodėl ne. Aš neneigiu to.

Žurnalistė: Iš kur jį pažįstate?

I. A.: Tai nuo senų laikų dar. Aš gi prekiavęs esu grūdais. Tai grūdų prekyboj visą laiką visus žmones viens per kitą persimeti.

Žurnalistė: Bet jūsų ryšiai per bendrovę „Jurtinga shipping“ daugiau negu pažintis buvo?

I. A.: Taip, aišku. Su „Jurtinga“ – tai taip. Tikrai.

Žurnalistė: Nes jūs iš ten skolinotės pinigus?

I. A.: Taip, teisingai. Reikėjo pinigų gamybai, taip.

Žurnalistė: Matau dar, kad „Jurtinga shipping“ oficialus akcininkas tuo metu buvo Aidas?

I. A.: Taip, tikriausiai.

Žurnalistė: Ir kažkokiu būdu jis 2018 metais jūsų vairuotoju tapo?

I. A.: Vairuotoju? Buvo, taip. Aidui reikėjo darbo. Taip, buvo vairuotojas mano, Aidas.

Žurnalistė: Bet jis tuo metu dar buvo „Jurtinga shipping“ akcininkas? Ir pas jus vairuotoju dirbo?

I. A.: Na tai matot, kaip yra? Vieną dieną – esi verslininkas, kitą dieną nebesi verslininkas.

Žurnalistė: Bet tuo metu jūs buvot jau iš „Jurtingos“, kur jisai buvo akcininkas, paėmęs paskolą?

I. A.: Taip.

Žurnalistė: Tai iš akcininko paskolą ėmėte ar iš R. Žurinsko? Nes R. Žurinskas ten tikruoju vadovu buvo?

I. A.: Aš ėmiau iš įmonės „Jurtinga shipping“. Tai ne iš asmens.

Žurnalistė: Bet pasakykite – jūs eilinis ūkininkas. Ateinate į kažkokią bendrovę ir jums lengva ranka 300 tūkst. duoda?

I. A.: Ėėė... Paprasčiausiai... Tas dalykas jau yra išaiškintas, buvo teismas dėl to, buvo tyrimas. Viskas yra papasakota, viskas yra pateikta, visa informacija. Ir iš tikrųjų, kai esi versle, kai esi tarp santykių su žmonėmis, nei aš buvau politikas, nei aš buvau politikoje, buvau versle, ir tikrai, kai yra santykiai, tai tam tikrom aplinkybėm ir duodamos paskolos yra. Tai čia, nu... Vieniem duoda, kitiem neduoda. Vieniem duoda milijoną, kitiem dešimt milijonų duoda. Susirandi... Angelai verslo būna, kurie duoda po milijoną, po du, jeigu yra gera idėja. Tai yra tam tikri susitarimai.

Žurnalistė: R. Žurinskas į verslo angelą nelabai panašus.

I. A.: Na, kaip čia pasakysi...

Žurnalistė: Bet jus supažindino kažkas? Kaip tai įvyko? Garantavo už jus kažkas?

I. A.: ...Bet tai yra mūsų asmeniniai reikalai. Ar tai ką nors dabar keičia? Koks tikslas jūsų dabar vystyti visą tą temą ir klausinėti? Ar aš ką nors apgavau, ar pavogiau, ar dar kažkas? Tai mūsų asmeniniai verslo reikalai, susitarimai ir lieka mūsų susitarimais.

Žurnalistė: Bet dabar jūs esate politikoje ir toks klausimas – jūs pasiskolinote 2013 metais beveik 300 tūkst. Matau, kad 121 tūkst. grąžinote. O 190 tūkst. su viršum liko. Kaip su tais pinigais? Jūs atsiskaitėte?

I. A.: Viskas atsiskaityta, viskas sutvarkyta.

Žurnalistė: O kokiu būdu jūs atsiskaitėte? Su kuo? Nes bendrovė jau buvo bankrutavusi?

I. A.: Nu tai nėra jūsų... Tai nėra žurnalistų reikalas – kieno, kokiu būdu. Tai tegu kreipiasi, kam skolingas. Jeigu nesu skolingas, reiškia, nesu skolingas. Kodėl dabar tai turi kažkam rūpėt?

Žurnalistė: Už tai, kad jūs – politikas.

I. A.: Taip, supratau. Bet tai iš tikrųjų – jeigu aš kažką paėmiau, negrąžinau, tai prašom kreiptis, pasakyti, tegu kreipiasi ir visa kita. Jeigu esu politikas, tai taip, tai nebuvau politikas, ir buvau versle, ir grįžčiau į verslą. Ir kaip mes atsiskaitėm, tai čia mūsų asmeninis reikalas.

Žurnalistė: Bent kuriais metais atsiskaitėte – jūs galite nurodyti?

I. A.: Tai nėra išvis esmė! Nu tai – atsiskaitėm, kelintais, kada... tai neturi reikšmės. Tai yra mūsų asmeninis reikalas. Tai nėra nei žurnalistų, nei ko nors reikalas. Ir... Tai yra verslas, kodėl aš turiu pasakoti, kada kas atsiskaitė su kuo. Jeigu ir neatsiskaitė – koks skirtumas, kas tada?

Žurnalistė: Matau, kad šita skola buvo perleista Jungtinėje Karalystėje esančiai bendrovei „Based energy limited“. Ir jos akcininkui Maksimui Timošenko. Ar jūs su juo pažįstami?

I. A.: Nu, koks dabar skirtumas! Tai buvo darytas tyrimas. Buvo FNTT apklausta. Buvo teismo apklausta. Teismo dokumentai yra. Nu, vadovaukitės. Bet neklausinėkit manęs tų dalykų.

Žurnalistė: Bet Timošenko yra didžiulės naftos kompanijos Rusijoje atstovas. Tai jeigu jūs jam grąžinote pinigus, tai jūs Rusijai juos atidavėte?

I. A.: Tai ar Timošenko, ar ne Timošenko, ar koks nors kitas žmogus, ar dar kas nors. Tai buvo iki kada? Kuriuo metu tai buvo? Kelintais metais? Iki karo. Ir viskas.

Žurnalistė: Tai jūs jam asmeniškai atidavėte?

I. A.: Aš niekam nieko asmeniškai neatidavinėjau.

Žurnalistė: Tai jūs grąžinot tą skolą tokiu atveju?

I. A.: Kaip parašyta dokumentuose, taip viskas ir yra.

Žurnalistė: Ten apie jūsų skolos grąžinimą neparašyta.

I. A.: Nu tai viskas.

Žurnalistė: Aš jūsų kaip politiko klausiu – ar jūs grąžinote tuos pinigus? Ar jūs rusams iki šiol skolingas?

I. A.: Ne! Aš jokių rusams pinigų niekada nesu davęs.

Žurnalistė: Tai jūs jiems iki šiol skolingas?

I. A.: Taip.

Žurnalistė: Jūs esate jam skolingas iki šiol?

I. A.: Ar aš esu skolingas iki šiol tai įmonei? Pagal dokumentus – taip. Esu skolingas.

Žurnalistė: Jūs esate skolingas įmonei „Based energy limited“?

I. A.: Taip.

Žurnalistė: Ir jie iš jūsų skolos nebando susigrąžinti?

I. A.: Na, kol kas dar ne. Laukiu. Kada susigrąžins.

Žurnalistė: Bet ar gražu šitaip pasiėmus svetimus pinigus juos laikytis?

I. A.: Nu tai prašom, kreipkitės. Tegu kreipiasi. Bet jie iki šiol nesikreipė.

Žurnalistė: O nebuvo taip, kad tuos pinigus vis dėlto jums davė ne kaip paskolą, o tiesiog pasaugoti?

I. A.: Nieks man jokių... Jokių pinigų man pasaugoti man nedavė. Aš pinigus investavau į verslą. Į fabriką, kuris stovi, kuris veikia, kuris dirba iki šiol.

Žurnalistė: Jūs paskolą gavote 2013 metais, o jūsų verslas prasidėjo 2018? Jūs taip anksti pasiėmėt paskolą?

I. A.: Palaukit, aš pirmiausia kaip ūkininkas visą verslą vykdžiau.

Žurnalistė: Ir ką jūs su tais pinigais darėte kaip ūkininkas, jeigu sakėte, kad makaronų fabrikui panaudojote?

I. A.: Tai taip ir yra. Aš įkūriau makaronų fabriką. <...> Pasiimkit agentūrą, pasiimkit istoriją – pradžioj įkūriau kaip ūkininkas. Ir buvo kaip ūkininko. Kadangi kaip ūkininkas tu negali vykdyti... Pradžioj vykdai kaip ūkininkas, bet tu negali nei gaut paskolos kaip ūkininkas, nei vystyti, nei bankai tau skolina, kadangi tai individuali veikla. Dėl to pasidarė atsirado UAB „Bravo pasta“. Kur vietoj ūkininko makaronų tapo „Bravo pasta“.

<...>

Žurnalistė: Bet jūs apie tai nekalbėjote, kai ėjote į kultūros ministrus, nesakėte, kad turite tokią didžiulę skolą. Jos nedeklaravote?

I. A.: Tai jos nėra, tos skolos. Viskas! Nebėra tos skolos. Nu viskas, nebėra.

Žurnalistė: Jūs gi sakėte, kad jos negrąžinote. Ką tik sakėte?

I. A.: Nebėra tos skolos. Miela brangioji. Nes nėr tos skolos. Nėr tos įmonės. Nėr skolos. Viskas. Nebėra skolos.

Žurnalistė: Tai jums liko pinigai ir jų grąžinti nebereikia?

I. A.: Gal ir reikės grąžint, nežinau, bet tos skolos nebėra. Viskas. Aš neskolingas nieko.

Žurnalistė: Kokiu būdu galima padaryti taip, kad 200 tūkstančių nereikėtų grąžinti?

I. A.: Nežinau. Nežinau kaip jums padaryti. Bet jeigu jūs negrąžinot... grąžinot... yra popieriai... Tai jeigu įmonė kreipsis – grąžinsim. Bet nėra kur grąžint. Įmonės nėra.

Žurnalistė: Ar tarnyboms šis klausimas nekilo – kaip jūs pasisavinot beveik 200 tūkst. eurų?

I. A.: Nu, nepasisavinau aš tų pinigų. Nu nepasisavinau. Man atrodo, kad mes turim baigti šitą klausimą jau šiandien kalbėti, nes nu iš tikrųjų šnekam apie tuos dalykus...

Žurnalistė: Tai jūs pasidėjęs tuos pinigus kažkur laikote?

I. A.: Neturiu aš tų pinigų.

Žurnalistė: O tai kaip atiduosite, jeigu pareikalaus?

I. A.: Kai reikės grąžinti, tai grąžinsiu.

Žurnalistė: Kodėl to nedeklaravote, kai ėjote į rinkimus?

I. A.: Nesuprantu ką aš turėjau deklaruoti.

Žurnalistė: Nes jeigu yra kažkokia skola, kuri negrąžinta, ją reikia deklaruoti.

I. A.: Nu, mano buhalterijoj nebėra tokio ūkininko, kad aš skolingas tą sumą, ir viskas.

Žurnalistė: Bet asmuo Ignotas Adomavičius yra, ir pinigai buvo Ignotui Adomavičiui?

I. A.: Nu, tai reiškia, reiks pakeist tada, peržiūrėt tada dokumentus.

Žurnalistė: Rinkimuose reikia visas skolas deklaruoti.

I. A.: Reiks pažiūrėt buhalterei, kaip yra traktuojama. Nes buvo kaip ūkininkui Adomavičiui skolinta, ne kaip fiziniam asmeniui. Gal kaip ūkis tada yra skolingas, kaip Adomavičius – neskolingas.

Žurnalistė: Bet jūs gi suprantate, kad taip nebūna – ypač finansiniuose dalykuose?

I. A.: Tai jūs dabar atstovaujat kuriai įmonei?

Žurnalistė: Aš klausiu.

I. A.: Tai va ir sakau: jeigu yra skola – tai yra, jeigu nėra jos – tai nėra.