LRT tyrimai

2021.01.25 05:30

LRT tyrimas. Už pagalbos baltarusiams – sukčių schemos ir ciniškas uždarbiavimas iš nelaimės

Indrė Makaraitytė, Rūta Juknevičiūtė, LRT Tyrimų skyrius, LRT.lt2021.01.25 05:30

Dalis nuo Aliaksandro Lukašenkos režimo į Lietuvą bėgančių baltarusių pateko į Lietuvoje veikiančių tautiečių pinkles. LRT Tyrimų skyriaus surinkti duomenys rodo, kad aukas iš lietuvių rinkusios VšĮ „Dapamoga“ vadovės verslas pelnėsi iš pabėgėlių apgyvendinimo.

Siekiant gauti pinigų iš baltarusius remiančių fondų, buvo kuriamos fiktyvios nuomos sutartys, klastojamos Lietuvos medikų pažymos bei įmonių vadovų parašai. Pasinaudojant humanitariniu koridoriumi į Lietuvą viliojami ir ekonominiai migrantai.

Tyrimas trumpai

  • Baltarusijoje įsismarkavus protestams dėl prezidento rinkimų rezultatų, Lietuvoje įkurta organizacija VšĮ „Dapamoga“. Ji skelbia padedanti nuo režimo bėgantiems baltarusiams atvykti į Lietuvą ir čia įsikurti.
  • Organizacija „Dapamoga“, vadovaujama Lietuvoje gyvenančios baltarusės verslininkės Natalijos Kolegovos, iš lietuvių rinko paramą.
  • LRT Tyrimų skyriaus surinkti duomenys rodo, kad minėta organizacija siekė pelnytis iš baltarusių, atvykusių į Lietuvą. N. Kolegova baltarusiams net ir už didesnę nei rinkos kaina nuomojo butus, nors viešai skelbėsi padedanti nemokamai.
  • Siekiant iš tarptautinių paramos fondų gauti pinigų, galimai N. Kolegovai padedant buvo klastojamos nuomos sutartys. Jose falsifikuojami ir įmonių vadovų parašai.
  • N. Kolegovai ir jos sutuoktiniui priklausanti bendrovė „Natalex“ galimai klastojo ir Lietuvos medikų pažymas.
  • Remiantis nuomos sutartimis, keliasdešimties kvadratinių metrų patalpose, kurios formaliai yra ir įmonės biuras, tuo pačiu metu turėjo būti apgyvendinama ir po penkis pabėgėlius.

Deklaravo nemokamą pagalbą, tačiau paprašė susimokėti

Pernai spalį savanoris, padedantis nuo A. Lukašenkos režimo į Lietuvą pabėgusiam Viktorui (vardas pakeistas, redakcijai žinomas), rašo moteriai, kuri čia, Lietuvoje, užsiima pagalba baltarusiams. Jis klausia, kaip suprasti žinutes, kuriomis Viktoro prašoma susimokėti už būstą, ir klausiama, kada vadybininkas gali atvažiuoti pasiimti 300 eurų.

„Ar šiam žmogui tikrai reikia mokėti už apgyvendinimą?“, – klausia savanoris moters.

Moteris atsako, kad už Viktorą pažadėjo sumokėti „vyresnieji draugai“, o vėliau atrašo, kad išsiaiškino: Viktoras turės susimokėti už apgyvendinimą tada, kai gaus pinigus už persikėlimą į Lietuvą iš pabėgėlius remiančių fondų.

Kas yra tie „vyresnieji draugai“ – neaišku, tačiau į klausimus susirašinėjime atsakanti moteris – Natalija Kolegova, verslininkė iš Baltarusijos, Lietuvoje gyvenanti jau daugiau nei 15 m. Ji pernai rugsėjį kartu su kitais aktyvistais įkūrė ir ėmė vadovauti organizacijai „Dapamoga“, kuri, kaip teigiama, padeda baltarusiams, priverstiems palikti namus ir atvykti į Lietuvą. N. Kolegova bei jos sutuoktinis turi ir ne vieną įmonę, užsiimančią nekilnojamuoju turtu, jo nuoma bei konsultacijomis migracijos klausimais.

Šis susirašinėjimas tarp N. Kolegovos ir savanorio, globojančio pabėgėlį iš Baltarusijos, nekeltų jokių įtarimų, jei verslininkė nebūtų skelbusi, kad atvykusius baltarusius ne tik apgyvendina nemokamai, bet ir už jų gyvenimą moka iš asmeninių lėšų. Tą patį N. Kolegova pakartojo ir LRT tyrimų skyriui: „Ne, nemokamai, visada nemokamai“.

„Dapamoga“ rinko aukas iš baltarusiams padėti norėjusių lietuvių. Anot įstaigos vadovės, buvo surinkta apie 25 tūkst., o už šią sumą atvykėliams padedama juos apgyvendinti, mokėti už maistą, drabužius, taip pat vizas.

N. Kolegovai ir jos sutuoktiniui priklausanti bendrovė „Natalex“ sostinėje nuomoja apartamentus, tačiau, moters tvirtinimu, juose baltarusiai buvo apgyvendinami nemokamai: „Mes su vyru, kad nesakytų, jog mes uždirbome iš šitų žmonių, mes visada nemokamai savo butus atiduodavom”.

Tačiau, kaip rodo LRT Tyrimų skyriaus surinkti duomenys, Lietuvoje prieglobsčio ieškantis Viktoras – ne vienintelis, iš kurio buvo pareikalauta susimokėti už apgyvendinimą. Dar viena iš Baltarusijos į Lietuvą persikėlusi šeima, kurios tapatybė LRT žinoma, bet neatskleidžiama dėl saugumo, net neapsigyveno iš anksto rezervuotuose apartamentuose. Kaip LRT Tyrimų skyriui pasakojo vyriškis, sutartį su nuomotoju jis buvo sudaręs prieš atvykdamas į Lietuvą, tačiau, kai už relokaciją jiems nepavyko gauti pinigų iš tarptautinių solidarumo fondų, buto nuomos teko atsisakyti.

Kalbos, kad rezervuotame bute galima būtų apsigyventi nemokamai, net nebuvo.

Visiems šiems asmenims apartamentai buvo nuomojami per N. Kolegovos turimų ir jos bei vyro bendrovės „Natalex“ pernuomojamų apartamentų tinklą. LRT Tyrimų skyrius surinko ir daugiau liudijimų iš baltarusių, kurie gyveno apartamentuose ir už juos mokėjo.

Be to, LRT turimos nuomos sutarčių kopijos rodo, kad ir pati N. Kolegova jai priklausančius butus baltarusiams nuomojo net brangiau nei rinkos kaina. Pavyzdžiui, iš vienos baltarusės už vos 35 kv. m. buto nuomą Kalvarijų g. spalį buvo prašoma 750 eurų. Ši kaina fiksuota nuomos sutartyje, pasirašytoje su pačia N. Kolegova.

Suklastoti parašai ir ryšiai su Rusijos verslininku

Be asmeninių baltarusių liudijimų, LRT Tyrimų skyrius gavo per dešimtį nuomos sutarčių, sudarytų su iš Baltarusijos pasitraukusiais asmenimis. Šias sutartis baltarusiams pateikė „Dapamoga“ ar pati N. Kolegova, o šie jas pateikė fondams, taip siekiant gauti paramą baltarusių relokacijai.

Remiantis sutartimis, dalis Baltarusijos piliečių turėjo būti apgyvendinti loftuose, esančiuose buvusios „Kuro aparatūros“ teritorijoje, sostinės Kalvarijų g.

Dešimtį skirtingų patalpų šiuo adresu nuomoja ir N. Kolegovos bei jos vyro bendrovė „Natalex“. Tai galima matyti tiek pačios bendrovės interneto puslapyje, tiek įvairiose nuomos svetainėse.

Būtent šiuose, Kalvarijų g. esančiuose, loftuose turėjo apsigyventi 11 iš Baltarusijos į Lietuvą atvykusių asmenų. Tačiau net 5 iš jų, remiantis sutartimis, tuo pačiu laikotarpiu (lapkritį–gruodį) turėjo išsitekti tame pačiame, vos 26 kv. m. dydžio bute. Šiose patalpose dar registruotas ir rusiškos telekomunikacijų bendrovės „Intis Telecom“ padalinys.

„Intis Telecom“ yra ir šių „Natalex“ nuomojamų loftų savininkas. Taigi nuomos sutartis baltarusiai pasirašinėjo su neva „Intis Telecom“ atstovu Borisu Entinu. Šis išgalvotas asmuo pasirašydavo kaip „Intis Telecom“ direktorius. Tačiau, remiantis Registrų centru, minėtai bendrovei niekada nevadovavo asmuo tokia pavarde.

LRT Tyrimų skyrius susisiekė su dabartiniu „Intis Telecom“ direktoriumi Borisu Šechteriu. Jis tikino pirmąkart girdintis apie tokias nuomos sutartis ir, kiek prisimena, niekada jų nepasirašinėjęs. Entinas, anot B. Šechterio, nėra nei jo pavardė, nei pravardė, nei pseudonimas, nors, kaip pripažįsta B. Šechteris, jis šią pavardę girdi ne pirmą kartą.

„Tačiau mes jau keletą metų neužsiimame apartamentų nuoma, jų operatoriaus teises esame perdavę „Natalex“ kompanijai. Kai investavome, nupirkome šiuos apartamentus, iš pradžių patys užsiėmėm nuoma, tačiau vėliau tam tiesiog nebeturėjome laiko“, – aiškino „Intis Telecom“ direktorius.

Jis teigė manantis, kad nuomos dokumentai yra sufalsifikuoti, buvo neteisėtai pasinaudota jų įmonės vardu.

Dar vėliau B. Šechteris atsiuntė ir savo parašo kopiją, siekdamas įrodyti, kad po nuomos sutartimis pasirašinėjo ne jis. B. Šechterio parašas ir neva „Intis Telecom“ vadovo parašas skyrėsi.

„Intis Telecom“ priklauso Rusijos verslininkui Andrejui Insarovui. Rusiškos telekomunikacijų bendrovės, teikiančios SMS žinučių siuntimo paslaugas, filialas Lietuvoje įsteigtas prieš 8 m.

Kaip aiškino pats A. Insarovas, N. Kolegova prieš keletą metų, kai jis turėjo leidimą gyventi Lietuvoje, pasiūlė investuoti į nekilnojamąjį turtą ir padėjo jo įsigyti. Vėliau N. Kolegovos įmonė perėmė loftų nuomos funkcijas. „Natalex“ kas mėnesį atsiskaito su „Intis telekomu“ už nuomą, kokį procentą jie yra suderėję, A. Insarovas nepatikslino.

Keliai veda į nuomos verslą

Nuomos sutartyse nurodytu numeriu skambinome keletą kartų. Pirmąkart atsiliepusi moteris negalėjo paaiškinti, kaip surasti bendrovę „Intis Telecom“: „Aš nežinau, aš neinformuota“.

Paskambinus tuo pačiu numeriu po keleto dienų, bandėme ieškoti Boriso Entino, pristatomo „Intis Telecom“ direktoriumi. „Ko tokio, ko tokio?“, – nesuprato į skambutį atsiliepusi moteris. Paaiškinus, kad ieškome „Intis Telecom“ direktoriaus, ši padėjo ragelį.

Kaip išsiaiškino LRT Tyrimų skyrius, numeris iš tiesų priklauso „Natalex“, kuri ir nuomoja „Intis Telecom“ priklausantį nekilnojamąjį turtą.

N. Kolegova, ne kartą klausiama apie sutartis tarp baltarusių ir „Intis Telecom“, painiojosi ir keitė versijas. Iš pradžių ji tikino, kad „Intis Telecom“ priklausančius butus jos verslas administruoja, dėl to gali dalį butų baltarusiams pasiūlyti nemokamai.

Patikslinta, kad ant nuomos sutarčių yra nurodoma nuomos kaina, N. Kolegova tikino, kad kalbama ne apie relokantus, o apie statybininkus iš Baltarusijos, kurie mokėjo tiesiogiai „Intis Telecom“.

Dar vėliau ji pripažino, kad į Lietuvą atvykusius baltarusius buvo bandoma apgyvendinti minėtose patalpose, tačiau nepavyko, nes iš organizacijos „BySol” negauta pinigų.

„Buvo bandoma, bet negyveno ten, nes jie negavo pinigų iš „BySol“, – sakė ji.

Galiausiai N. Kolegova, kalbėdama su LRT Tyrimų skyriumi, ėmė aiškinti, kad visos minėtos įtartinos nuomos sutartys yra padirbtos ir ji esą nežino, kodėl jose nurodomas „Natalex“ numeris.

„Tai aš matau, kad čia ne mano sutartis. Ne aš ją dariau. (Bet čia jūsų įmonės blankas?) Na ir kas. Tai juk galima internete pasidaryti“, – aiškino N. Kolegova.

Vis dėlto, ką patvirtina ir tikrieji šių loftų savininkai „Intis Telecom“, apartamentuose Kalvarijų g. buvo gyvenama. Anot „Intis Telecom“ akcininko A. Insarovo, jei per pirmąjį karantiną nuomos verslas buvo sustojęs ir „Natalex“ jo kompanijai už kovą nepervedė nieko, o už balandį – vos 100 eurų, rugsėjį, spalį ir lapkritį sumos buvo gerokai didesnės.

Lietuvis medikas nežinojo apie savo konsultaciją

Kaip rodo LRT Tyrimų skyriaus surinkta informacija, buvo klastojamos ne tik nuomos sutartys, bet ir neva Lietuvos medikų pasirašytos sveikatos pažymos.

Pažymos apie neva Lietuvoje vykusias medicinines apžiūras taip pat buvo teikiamos fondams, siekiant įrodyti, kad asmenys yra fiziškai nukentėję nuo režimo ir jiems reikalinga materialinė parama.

LRT Tyrimų skyriui įtarimų dėl pažymų autentiškumo kilo, mat duomenys apie konsultaciją buvo pateikiami ant bendrovės „Natalex“ blanko.

Štai vieną tokią pažymą esą pasirašo Lietuvoje puikiai žinomas gydytojas, kraujagyslių chirurgas Artūras Mackevičius. Nurodoma konsultacijos data, pacientas, diagnozė, gydytojas dokumentą pasirašo elektroniniu būdu.

Susisiekus su A. Mackevičiumi, šis patikino niekada negirdėjęs apie bendrovę „Natalex“ bei neturėjęs su ja ryšių.

Susipažinęs su jo vardu esą pasirašoma pažyma, gydytojas konstatavo, kad ši yra suklastota. Pirmiausia, privačios klinikos, kurioje jis dirba, – „Kardiolita“ – duomenų bazėje nerasta duomenų apie nurodomą pacientą. Antra, tą dieną, kai neva vyko gydytojo konsultacija, klinikoje A. Mackevičius nedirbo.

„Šiaip tekstas yra visiškai nukopijuotas nuo mano rašomų išvadų „Kardiolitoje“. Vienas su vienu. Tik šiek tiek sumėtytas, nes aš taip nerašau, kaip čia rašoma prie nusiskundimų. Kitas dalykas: „Kardiolitoje“ pasitikrinau ir nesuprantu, kaip aš galėjau konsultuoti spalio 16 d., o parašą dėti anksčiau – rugsėjo 28 d.“, – stebėjosi A. Mackevičius.

Pažymas apie savo sveikatos būklę Baltarusijos pilietis pristatė fondams, kad gautų paramą kaip nukentėjęs nuo režimo ir atvykęs į Lietuvą humanitariniu koridoriumi.

Pažymose kalbama apie venų varikozę ir gydytinus pulsuojančius akių obuolius.

Kaip įsitikino LRT Tyrimų skyrius, sveikatos pažymų tema – nemaloni ir pačiai N. Kolegovai. Su „Dapamoga“ vadove susitarus dėl interviu, ši pakvietė atvykti į patalpas, kuriose registruota organizacija.

Iš pradžių noriai apie pagalbą baltarusiams kalbėjusi N. Kolegova, interviu nutraukti ir kamerą išjungti pareikalavo būtent tuomet, kai jos buvo paprašyta paaiškinti apie sveikatos pažymas: „Klausykit, išjunkite, prašau, kamerą”.

„Šitos programos nebus“, – pridūrė ji.

Dar vėliau „Dapamoga” vadovė atsiuntė ir žinutę, kurioje rašė draudžianti rodyti nufilmuotą interviu. LRT taip pat buvo atsiųstas ir laiškas, prašant paaiškinti, ar su ja kalbėjusi žurnalistė „veikė teisėtai”. Į LRT Tyrimų skyriaus vėliau išsiųstus klausimus raštu N.Kolegova taip pat neatsakė.

Iš „Dapamogos“ – įtartini signalai

Įtarimų dėl VšĮ „Dapamoga“ vadovės N. Kolegovos veiklos kilo ir baltarusių solidarumo fondams, teikiantiems piniginę paramą iš Baltarusijos nuo režimo persekiojimo pabėgusiems žmonėms. Susirūpinta tuomet, kai N. Kolegovos padedami į Lietuvą patekę baltarusiai fondams ėmė teikti fiktyvius nuomos dokumentus, taip pat ir sveikatos pažymas, kurios esą turėtų įrodyti, jog asmuo Baltarusijoje nukentėjo nuo režimo.

Štai paramos fondas „BySol“ tarptautiniu mastu baltarusiams remti jau surinko 3 mln. eurų. Jo atstovai akcentuoja, kad paramos nukreipimo procedūra yra griežta – relokantais, tikrai nukentėjusiais nuo režimo, pripažįstami tik tie asmenys, kurie iš tiesų patyrė A. Lukašenkos režimo persekiojimą ir gali tai įrodyti.

LRT Tyrimų skyriaus kalbintas Andrejus Stryžakas, fondo „BySol“ vadovas, teigė, kad būtent iš „Dapamogos“ atsinešti dokumentai sukėlė jiems įtarimų dėl to, ar jie nesuklastoti ir ar jais neprisidengia ekonominiai migrantai.

„Mes ne iš karto viską supratome, mes ne iš karto identifikavome, kas vyksta, todėl dalis žmonių, kurie neturėjo gauti, galimai gavo mūsų paramą“, – sako A. Stryžakas. Tačiau priduria, kad baltarusiams, atvykusiems į Lietuvą humanitariniu koridoriumi, pretenzijų fondas neturi.

„Žmonės, atvykę į svetimą šalį, tikrai negali visko žinoti ir susiorientuoti iš karto. Todėl atsakingi yra tie, kurie jiems tokius dokumentus davė. Nežinau, kokios ten schemos veikia, bet, mano manymu, tai prieštarauja įstatymams, kas yra daroma“, – teigė jis, kalbėdamas su LRT Tyrimų skyriumi.

Pinigų suma, kuri buvo skiriama pabėgėliams, jo manymu, yra masalas galimiems sukčiams. Štai vienas atvykęs asmuo iš pradžių pretendavo į 1 500 eurų paramą, tik vėliau ji buvo sumažinta iki 1 200 eurų. O šeimoms buvo skiriama dar daugiau – 1 200 eurų ir dar po 500 eurų, atsižvelgiant į tai, kiek asmenų yra šeimoje. Pinigai išmokami dalimis. Antrasis mokėjimas atliekamas, kai asmuo pristato visus reikalingus dokumentus ir įrodymus, kad jis nukentėjo nuo režimo, ir nuomos sutartis.

„Jeigu kalbėtume apie kažkokį suinteresuotumą, čia yra pakankamai dideli pinigai, kad krizės sąlygomis, kai nėra turistų, tai panaudotų mokėjimui už butus. Tai gali būti neblogas uždarbis“, – svarsto „BySol“ vadovas.

Tačiau dar prieš „BySol“, klausimą apie N. Kolegovos piktnaudžiavimus iškėlė patys baltarusiai, kurie kartu su N. Kolegova sukūrė „Dapamogą“, savanoriai, padedantys tėvynainiams. Spalio vidury vyko susirinkimas dėl N. Kolegovos veiksmų, ji pati į jį neatvyko.

Susirinkimo protokole minima tai, kad N. Kolegova už fondo „Dapamoga“ pinigus išpirko pabėgėliams bilietus į teatrą, netikslingai bei savo asmenine nuožiūra naudojo pabėgėliams remti žmonių suaukotus pinigus. Taip pat minimas jos komercinis interesas – „Dapamogos“ savanoriai ir darbuotojai pastebėjo, kad iš organizacijos lėšų yra apmokama jos asmeninių ar jos pernuomojamų apartamentų nuoma pabėgėliams. Šiame susirinkime buvo svarstomas ir atvejis, kai N. Kolegova privertė pabėgėlius nutraukti nuomos sutartį su buto, kuris nepriklausė jos tinklui, savininku.

Nepavykus susitarti su N. Kolegova, pernai rudenį „Dapamogą“ paliko šios pagalbos baltarusiams viešosios įstaigos iniciatoriai ir bendradarbiavę su ja savanoriai. Jie įsteigė naują labdaros ir paramos fondą „Razam“. Dalis jų apskritai pasitraukė iš šios veiklos.

Migracijos departamentui jau kėlė klausimų

LRT Tyrimo skyriaus šaltinių pasakojimu, N. Kolegova siūlo pagelbėti baltarusiams ties siena, esą paaiškina, kad ji vienintelė be problemų gali suorganizuoti vizą, tuomet – finansinę paramą už relokaciją ir paaiškina, kaip ir ką reikia daryti.

Kai kurie atvykę į Lietuvą baltarusiai net ir negyveno tuose apartamentuose, kurių nuomos sutartis bei kitus dokumentus pristatinėjo fondams, pagal specialias programas remiantiems relokantus.

N. Kolegovos ir jos vyro bendrovė „Natalex“ prieš daugiau nei metus jau buvo patekusi į Migracijos departamento specialistų akiratį. Departamentas tuomet nagrinėjo užsienietės, norinčios atvykti į Lietuvą ir esą dirbti, „Natalex“ prašymą. Tačiau kilo įtarimų, kad įmonė „Natalex“ naudojama kaip priedanga, norint užsieniečiams gauti leidimus gyventi Lietuvoje.

„Kitaip tariant, įmonė išties vykdo veiklą, tačiau užsieniečiai, kurie deklaruoja, jog dirbs įmonėje, iš tikrųjų siekia užsiimti kita veikla nei darbas „Natalex“. Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ kontekste tokios įmonės vadinamos fiktyviomis“, – LRT nurodė Migracijos departamento atstovai.

Departamentas paprašė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos atlikti „Natalex“ patikrinimą.

„Apklausus įmonės darbuotojus kilo pagrįstų įtarimų, kad jie tik formaliai įdarbinti „Natalex“, nes negalėjo atsakyti į klausimus apie jų darbo funkcijas, negalėjo nurodyti įmonės klientų, papasakoti apie įmonės veiklą. Jiems buvo mokamas minimalus atlyginimas, grynais pinigais.

Remdamasis surinkta informacija, Migracijos departamentas padarė išvadą, kad kyla užsienietės nelegalios migracijos grėsmė, ji pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, siekdama gauti leidimą gyventi Lietuvoje”, – atsakymuose nurodo Migracijos departamentas.

Tiesa, nors pirmosios instancijos teismo sprendimas Migracijos departamentui buvo palankus, apeliacinės instancijos teismas Migracijos departamento sprendimą atsisakyti išduoti leidimą panaikino. Taip pat įpareigojo nagrinėti leidimo išdavimo klausimą iš naujo, nes departamento atliktas tyrimas esą buvo ne itin išsamus. Užsienietei, dėl kurios kilo teisinių ginčų, leidimas gyventi Lietuvoje vis dėlto buvo išduotas, tačiau po metų panaikintas.

Lietuvos pagalba baltarusiams

Migracijos departamento duomenimis, nuo pernai rugpjūčio 10 d., kai Baltarusijoje įsisiūbavo protestai, iki dabar (šių metų sausio 12 d.) Baltarusijos piliečiams išduoti 5 739 leidimai laikinai gyventi Lietuvoje. Per minėtą laikotarpį tik 11 baltarusių prašymų atmesta.

86 baltarusiai pasiprašė prieglobsčio Lietuvoje, tačiau jų prašymų nagrinėjimas dar vyksta.

„Bet dviem jau buvo atsisakyta suteikti prieglobstį, nes paaiškėjo, kad jie yra oportunistai. Jie pasinaudojo galimybe pasiprašyti prieglobsčio, bet realiai, panašu, kad jie net jokiose mitinguose nedalyvavo, o tiesiog pasiskaitė spaudoje ir perpasakojo tai, kas parašyta spaudoje“, – pasakojo Migracijos departamento vadovė Evelina Gudzinskaitė.

Ji akcentavo, kad humanitarinės vizos išdavimo procesas yra kur kas paprastesnis nei leidimų išdavimo ar prieglobsčio suteikimo. Šį procesą esą koordinuoja Užsienio reikalų ministerija, padedama nevyriausybinių organizacijų tiek Lietuvoje, tiek pačioje Baltarusijoje.

„Humanitarinės vizos yra išduodamas daug lengviau ir greičiau, nes jos skirtos tik tam, kad baltarusiai atvyktų čia, į Lietuvą. Jos galioja ilgiausiai metus, o įprastai 6 mėnesius. Tai yra trumpas laikas. Dėl to ir patikros procesas yra paprastesnis. Teikimus dėl visų humanitarinių vizų duoda Užsienio reikalų ministerija, kuri jau savo kontaktais bendraudama – ar su baltarusių organizacijomis, nevyriausybinėmis, ar tarptautinėmis, tiesiog atrenka sistemai pažįstamus žmonės, kuriuos jau žino, kad dalyvavo mitinge“, – kalbėjo E. Gudzinskaitė.

Ji pridūrė, kad prieglobsčio suteikimo procedūra yra daug sudėtingesnė, mat vyksta išsamus įrodymų tyrimas ir vertinimas: „Šiuo atveju investavus daug daugiau darbo, daug patikimiau atskirti, ar tai yra tikrai žmogus, kuris bėga nuo persekiojimo, ar yra ekonominis migrantas“.