Sekmadienį Pasvalio rajone nukritus dronui, aviacijos inžinerijos ekspertas Saulius Japertas sako, kad bepilotis greičiausiai buvo paveiktas spoofing‘o (signalų klastojimo). Visgi kyla klausimas, kaip veikia radarai, kodėl klysta ir kaip pasiklysta šiuolaikiniai bepiločiai orlaiviai.
Pasak Kauno technologijos universiteto docento, aviacijos inžinerijos eksperto, bet koks bepilotis, skrendantis didesnius atstumus, turi dvi navigacijos sistemas – GPS ir inercinės navigacinės sistemą. Vis dėlto, tikėtina, kad Pasvalio rajone nukritusiame drone galėjo būti trečia navigacinė sistema, kuri yra vidinė.
„GPS yra kaip žmogaus akis, o inercinė navigacinė sistema veikia kaip klausa. Jeigu GPS yra kažkokiu būdu užslopinamas arba užspoofinamas, tuomet pradeda veikti inercinė navigacinė sistema. Abi turi pliusų ir minusų. GPS sistemos pliusas – tai yra tiksli sistema, tačiau labai jautri elektroniniams kovos elementams. Inercinė sistema absoliučiai nejautri elektroniniams kovos elementams, tačiau labai netiksli“, – LRT TELEVIZIJOS laidoje „Laba diena, Lietuva“ sako S. Japertas.
Galėjo matyti tiek Lenkija, tiek Baltarusija
Anot pašnekovo, nukritęs dronas galėtų būti ukrainiečių „Liutyi“, „Bober“ arba „Palianytsa“. Visi jie gali gabenti didelį kiekį sprogmenų – nuo 50 iki 75 kilogramų.
„Greičiausiai dronas buvo paveiktas spoofing‘o, apgaulės. Kadangi rusų elektroniniai kovos elementai išdėstyti pakankamai didelėje teritorijoje, jie imitavo palydovus, sukurdami neteisingą signalą tam bepiločiam orlaiviui. Iš palydovų ateinantis signalas pakankamai silpnas. Elektroniniai kovos elementai taikė tokias pat charakteristikas kaip palydovas, tačiau sugeneravo stipresnį signalą, todėl dronai prisijungė prie elektroninių kovos elementų“, – paaiškina ekspertas.
S. Japerto manymu, tikėtina, kad Lenkija ir Baltarusija matė bepilotį, tačiau negalėjo imtis rimtų priemonių, kadangi skrido netoli pasienio.
„Čia viena iš versijų. Trečia sistema, kuri galėjo veikti, kai neveikė GPS ir inercinė navigacinė sistema, tai vaizdo navigacinė sistema. Sekmadienį buvo pakankamai didelis rūkas ir šiuo atveju, vaizdo navigacinė sistema negalėjo fiksuoti“, – pabrėžia jis.
Dopleriniai radarai padeda atskirti droną nuo paukščio
Kai kuriais atvejais galima nuspėti, ar dronas yra nuklydęs. Tai padeda identifikuoti radarų pozicijos, sako ekspertas.
„Jeigu tokiuose dronuose neveikia GPS ir vaizdo sistema, bet veikia tik inercinė navigacinė sistema, jie gali skristi tolygia trajektorija. Įprastai pučia šoniniai vėjai, jeigu veikia kitos navigacinės sistemos, bepilotis bandys nukreipti savo skridimo kryptį į reikiamą tašką. Tačiau navigacinė sistema nereaguoja į šoninius vėjus, todėl tolygiai skrenda. Tai nebus 100 proc. sąlyga, kad bus praradęs valdymą bepilotis, bet tikėtina, jog prarado valdymą“, – sako S. Japertas.
Pasak pašnekovo, dopleriniai radarai padeda atskirti objektus, pavyzdžiui, paukštį nuo drono.
„Jeigu tinkamai paruošti, jie leidžia atspėti. Drono „Gerberos“ ir paukščio greitis gali būti panašus. Atspindžio plotas irgi gali būti panašus. Tam, kad pasakytume paukštis ar radaras, reikalingi doplerio radarai, kurie skirtingai reaguoja į paukščio sparnų mostus ar greitą drono propelerio sukimąsi“, – teigia jis.
LRT.lt primena, kad sekmadienį ryte į Lietuvos teritoriją įskrido dronas, kuris nukrito Pasvalio rajone.
Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas sako, kad šis incidentas yra Ukrainos atakos prieš Sankt Peterburgą pasekmė.
Po Nacionalinio saugumo komisijos posėdžio premjeras Mindaugas Sinkevičius teigė, kad dronas į Lietuvą įskrido iš Lenkijos ir nešė sprogmenis.
