Pasvalio rajone sekmadienį nukritęs ukrainiečių dronas atskrido iš Lenkijos – po Vyriausybės Nacionalinio saugumo komisijos posėdžio teigia krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas. Lenkijos žiniasklaidoje pasirodžiusią informaciją, kad dronas buvo paleistas iš Lietuvos, jis laiko nesusipratimu. Aiškėja, kad nesuveikė tokiems atvejams numatytos procedūros – oro pavojus paskelbtas pavėluotai, nesureagavo ir savivaldos – vėl nebuvo atrakintos visos priedangos.
Šiaulių gyventojai sekmadienį ankstyvą rytą užklupti netikėtai – raudonas oro pavojus ir nurodymas eiti į priedangas. Dalis sako likę namuose, tačiau aiškėja – jei ir būtų ėję į priedangas, ne į visas būtų patekę.
„Žmonės kažkaip abejingai žiūri. Reiktų surimtėti kažkaip“, – sako gyventojas.
„Nežinau, kas būtų. Visi tokie labai atsipūtę ir galvoja, kad čia miega. Dauguma turbūt miegojo ir nekreipė dėmesio tikriausiai“, – antrina gyventoja.
Šiauliuose yra 131 priedanga, tačiau per oro pavojų atrakinta maždaug pusė. Beveik visos, kurias kontroliuoja savivaldybė, buvo atrakintos, tačiau, kodėl liko uždarytos likusios, savivalda sako bandys išsiaiškinti.
„Tai galėjo būti dėl to, kad tos įstaigos neturėjo nuotolinio atvėrimo mechanizmo, o paskirti atsakingi asmenys buvo išvykę ar panašiai. Bus aktyvinamas nuotolinių mechanizmų, kurie atvertų priedangas, įdiegimas“, – teigia Šiaulių savivaldybės parengties pareigūnas Paulius Stočkus.
„Berods gegužės 20 d., po pirmojo raudono signalo Vilniuje paskelbimo, mes kreipėmės į visas savivaldybes, kad esant oro atakos atvejams, savivaldybės užtikrintų priedangų prieinamumą visą parą. Tai turbūt kartosime tuos savo raštus, kad būtų dar didesnis aiškumas“, – tikina Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktorius Renatas Požėla.
Dar yra painiavos, kas vyko su bepiločio skrydžio chronologija ir kaip atrodė Lietuvos veiksmai.
5.47 val. Lietuvos kariuomenė teigia pastebėjusi įtartinas radaro atžymas, objektas imamas fiksuoti maždaug 30 kilometrų nuo Lietuvos pasienio, Lenkijos teritorijoje. Kariai susisiekė su kolegomis, bet lenkai esą nieko įtartino nepastebi.
Po penkiolikos minučių objektas jau kerta sieną. 6.15 val. Bendrasis pagalbos centras sulaukia pirmųjų pranešimų apie galbūt droną ir įtartiną triukšmą.
Tik po pusvalandžio oro pavojus paskelbiamas aplink Kauną, tada Pasvalį, Šiaulius. Dronas nukrito Pasvalio rajone, ties Juodžionių kaimu 7.28 val. Klausimų daug – bet tarp jų bene svarbiausias – kodėl oro pavojus paskelbtas taip vėlai.
„Kadangi objektas judėjo iš Šengeno valstybės, iš mums draugiškos šalies – ne iš Baltarusijos, ne iš Rusijos teritorijos – algoritmas buvo kitoks. Mums reikėjo nusistatyti, ar tai yra potencialiai pavojingas objektas, ar tai yra mažosios aviacijos kažkoks orlaivis, kuris skrenda be skrydžio plano“, – komentuoja Kariuomenės gynybos štabo viršininkas kontradmirolas Giedrius Premeneckas.
Pakilo NATO naikintuvai, bet dronas ir taip sprogo, žalos patyrė vienas gyventojų – apgadintas automobilis.
„Polsatnews“ paskelbė remiantis šaltiniais Lenkijos gynybos ministerijoje, kad dronas buvo paleistas iš Lietuvos teritorijos, maždaug už 30 kilometrų nuo Lenkijos sienos, ir nebuvo išvis įskridęs į Lenkijos oro erdvę.
„Kolegoms Lenkijoje saugiu tinklu bus perduota atitinkama informacija, mūsų turimi duomenys. Šitą klausimą pratęsime. Šaltiniai yra neoficialūs, todėl mes ir vertiname, kad tai yra savotiškas nesusipratimas“, – sako krašto apsaugos ministras.
Vasarą ministras viešai įvardijo Kremliaus planus surengti netikros vėliavos operaciją. Ukrainietiški dronai, atakos iš Baltijos valstybių arba Lenkijos prieš rusų infrastruktūrą, taip pat atakos prieš NATO Rytų sparno valstybių ypatingos svarbos objektus.
Ukrainiečių reakcija – atsiprašymas, kad dronas paveiktas ryšio priemonių galėjo nuklysti – tuo metu vyko atakos prieš Sankt Peterburgą.
