Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Rusijos hibridines atakas prieš Europą sunku atsekti, nes Kremlius sąmoningai maskuoja savo pėdsakus.
„Tokiu atveju turėtų būti labai aiški atribucija. (...) Ji (Rusija – BNS) stengiasi maskuoti savo pėdsakus, bet, kita vertus, stengiasi palaikyti įtampą, kad jūs ten Vakaruose žinokite, kad jeigu padėsite Ukrainai, pas jus gali būti tas pats“, – TV3 Žinioms pirmadienį teigė prezidentas.
Europos šalių pareigūnai pastaruoju metu vis atkreipia dėmesį, jog Rusijos kariuomenė ir žvalgybos tarnybos suintensyvino savo bandymus vykdyti hibridinį karą.
Kaip rašė BNS, sekmadienį Vilniuje bandyta padegti įmonės „Delska“ Vilniuje patalpas, kuriose veiklą vykdo amerikiečių įmonė „SpaceX“, čia laikoma „Starlink“ įranga. Lietuvos politikai incidentą sieja su Rusija.
Panašus incidentas tiriamas ir Bulgarijoje, kur padegtos kelios antenos, naudojamos ryšiui su „Starlink“ palydovų tinklu. Rugsėjį gaisras kilo „Starlink“ palydovinio ryšio stotyje centrinėje Lenkijoje.
G. Nausėdos teigimu, NATO reikėtų aiškesnės strategijos, kaip reaguoti į tokio pobūdžio išpuolius.
„Mes turime turėti strategiją NATO lygiu adekvačiau reaguoti į tokio pobūdžio užpuolimus. Kartais nugali požiūris, kad geriau nedarykime šito, nes tai eskaluos situaciją dar labiau“, – sakė prezidentas.
G. Nausėda ragino Rusijos specialiąsias ir žvalgybos tarnybas paskelbti teroristinėmis organizacijomis bei pažymėjo, kad su Kremliumi siejami išpuoliai jau palietė ir šalis, kurios tradiciškai laikėsi atsargesnio požiūrio į Maskvą.
Nausėda po drono incidento: oro gynybos sistema suveikė, informavimą galima tobulinti
Savaitgalį į Lietuvą vėl įskridus dronui, prezidentas G. Nausėda sako, kad Lietuvos oro gynybos sistema suveikė, tačiau pripažįsta – gyventojų informavimo apie pavojų algoritmą galima tobulinti.
„Mūsų oro gynybos sistemos suveikė, tačiau pripažįstu, kad algoritmus galima tobulinti, ir atsižvelgdami į tai, kad šį kartą negavome jokios informacijos iš Lenkijos, galime dar papildomai apsidrausti ir reaguoti kitą kartą kitaip. Apie algoritmų keitimą mes kalbėsime artimiausiame Valstybės gynybos tarybos posėdyje“, – pirmadienį interviu TV3 Žinioms sakė G. Nausėda.
„Geriau nelieskime tų regionų ir nejaukime žmonių gyvenimo regionuose, kuriuose tikriausiai tas objektas neįskris, tačiau papildomai apsidrauskime ir greičiau reaguokime tuose Lietuvos regionuose, kuriuose, tikėtina, dronas įskris“, – ragino jis.
Šalies vadovas taip pat pažymėjo, kad panaudojant dideles krašto apsaugai numatomas lėšas „norėtųsi ir didesnio lankstumo, ir greitesnio sprendimų priėmimo“, bet visos valstybės susiduria su detekcijos iššūkiais oro erdvėje.
„Niekas neslepia, niekas į popierių nesistengia suvynioti tų problemų, jos yra žinomos. Tačiau matome, kad visos valstybės, kurios jau turi veikiančią oro gynybos sistemą, ne visada ir ne visur viską pamato ir sugeba sumažinti riziką iki nulio. Labai norėtųsi, kad ta rizika būtų sumažinta iki nulio“, – nurodė G. Nausėda.
Kaip rašė BNS, į Lietuvą dronas sekmadienį įskrido iš Lenkijos. Jis nukrito Pasvalio rajone ir sprogo. Orlaivio nuolaužos apgadino civilinį automobilį.
Ukraina atsiprašė dėl incidento, pabrėždama, jog dronas galėjo būti nukreiptas Rusijos elektroninių karo priemonių.
„Reikalingi dar papildomi indikatoriai, kurie leistų teigti, kad tai tikrai yra žmonių gyvybei ir sveikatai pavojų keliantis objektas. Kadangi šis dronas, skirtingai negu daugybė kitų ankstesnių dronų, įskrido iš draugiškos mums Lenkijos teritorijos, ir mes jokio signalo iš Lenkijos tarnybų negavome, natūraliai pirminė versija yra, kad tai nėra pavojų keliantis objektas“, – TV3 žiniomis teigė G. Nausėda.
Anot Lietuvos pareigūnų, Lenkija bepiločio orlaivio savo radaruose nematė.
