Šildymo sąskaitas šiemet didins itin pabrangęs biokuras, kuriuo šildomi dauguma miestų. Biokuro kainai išaugus, šilumos tiekėjai ir Energetikos ministerija ėmė gaivinti idėją sukurti garantinį biokuro tiekėją. Panašiai kaip elektros tiekimo rinkoje. Bet biokuro verslo atstovai garantinį tiekimą sutinka aršia kritika ir abejoja, kad ir valstybinis biokuras bus stebuklingai pigesnis.
Kazlų Rūdos šilumos įmonė biokuro turi iki metų pabaigos. Už kiek pavyks jo įsigyti vėliau, nežinia. Kainos palyginus su sausio, išaugo dvigubai, todėl šildymas brangs. Vėl gaivinama idėja, kad atsirastų garantinis biokuro tiekimas, kuris užtikrintų biokuro rezervą ir žemesnes kainas. Kazlų Rūdos meras Mantas Varaška kategoriškas – tuo turėtų pasirūpinti valstybė ir miškų urėdija, dirbanti pelningai.
„Savivaldybėms nustatyti atskirus „Baltpool“ biokuro pardavimus, viena. Antra, Valstybinei miškų urėdijai pradėti vykdyti ūkinę veiklą, pradėti vykdyti veiklą biokuro gamybos ir pardavimą“, – sako Kazlų Rūdos meras.
„Būtų bent kokių 20–30 procentų biokuro tiekiama iš valstybinių miškų, sąnaudų principu su protinga pelno marža ir t.t. Ir tas garantuotų ne tik patikimumą. Reikia turėti tos politinės valios eiti šiuo keliu“, – teigia Šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius.
Aplinkos ministerija tikina, kad jeigu Valstybinių miškų urėdijai būtų priskirtos tokios funkcijos, tektų keisti teisės aktus. Tokia galimybė kol kas nesvarstoma.

„Pardavimas žemesne nei rinkos kaina. Tarkim pardavėjas yra Valstybinė miškų urėdija, tai ji prarastų kainą. Tai būtų teisės aktų reikalavimų pažeidimas dėl efektyvaus valstybės turto naudojimo ir pelno siekimo“, – akcentuoja aplinkos ministerijos viceministras Algirdas Pieniuta.
Ar garantinio tiekėjo vaidmuo kaip nors lentų biokuro kainą, abejoja jo pardavėjai bei gamintojai.
„Biokuro kainą sureguliuoja rinka. Neįsivaizduoju, ką reiškia pigesnis biokuras. Įsivaizduokite, kažkokį UAB ar akcinę bendrovę, kuri ištisus metus kaupia, kažką veikia ir tik tam tikru metu arba kainai kažkiek padidėjus, įsijungia tiekimas, kad kaina pamažėtų. Tai yra neįtikėtina ir nerealu“, – sako biomasės energetikos asociacijos „Litbioma“ prezidentas Marius Valukynas.
Anot aplinkos viceministro, miškų urėdija jau įpareigota į rinką papildomai patiekti 125 tūkstančius kietmetrių žaliavos. Pirmajam aukcionui jau pasiūlyta maždaug trečdalis to kiekio. Šilumos tiekėjai skeptiški – tai kainos nemažins.

„Ji pasiūlė tiesiog rinkai be jokių tikslinių nukreipimų į šilumos tiekimą, kitaip sakant, kas daugiau sumokės, tie ir pasiims tą žaliavą. Todėl čia labai mažai vilties, kad jis padarys poveikį šilumos kainoms“, – teigia Šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas.
Biokuras parduodamas energijos išteklių biržoje, daugiausia sudaroma trumpalaikių, kai atsiskaitoma iškart pagal tuo metu galiojančią rinkos kainą, vadinamųjų spot sandorių.
„Kartais mes tą kurą pirkdami jaučiamės kaip akcijų biržoje. Tai nupirksi ar nenupirksi – taip energetikoje neturėtų būti. Ir mano tai yra griežta nuomonė, kad energetikoje spot'ai nėra pats tinkamiausias, galbūt pusė kiekio“, – tikina Alytaus Šilumos tinklų direktorius Mindaugas Nevardauskas.
Vyriausybė institucijoms yra pavedusi įvertinti galimybę įsteigti visuomeninį biokuro tiekėją, miškų urėdijai ieškoti galimybių ateityje į rinką tiekti beveik dvigubai daugiau medienos nei dabar.





