Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ruošia įstatymo projektą, kuris įtvirtintų ilgalaikės apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderį. Jis teismo galėtų būtų skiriamas iki pusės metų. Specialistai tokiam smurto orderiui mato poreikį.
Beveik 2 tūkstančiai asmenų per šių metų pirmąjį pusmetį patyrė smurto artimoje aplinkoje pavojaus riziką. Šeštus metus vykstant skyryboms, fizinį, psichologinį ir ekonominį smurtą tenka patirti ir Gabijai.
„Mano buvęs vyras lygindavo mane, sako: „Tu esi kaip mūsų šuo. Tu esi visiškai priklausoma, kada paėst.“ Mes turėjome šunį. Aš tuo metu nedirbau, kai susilaukiau kūdikio. Tai toks požiūris, kad aš esu visiškai priklausoma nuo ale šeimininko“, – dalijasi nukentėjusioji.
Moteris pasakoja, vyras ją viešai šmeižė kaip vaikų mamą, apie ją skelbė neatitinkančią tikrovės informaciją ir siekė, kad prarastų darbą. Sako, institucijoms reikia keisti požiūrį į smurtą.
„Tokiuose atvejuose tarnyba pasisako, kad yra tėvų konfliktas. Aš vėlgi klausiu – jūs einat gatve, prie jūsų prieina žmogus, trenkia jums per galvą – ar tai yra konfliktas, ar tai yra ataka?“ klausia Gabija.
Nuo 2023-iųjų taikomas smurto orderis, jis skiriamas 15 parų užkardyti fizinio smurto artimoje aplinkoje protrūkius.
„Po 15 parų galimai vėl yra rizika, kad žmogus gali patirti smurto artimoje eilėje pavojų. Tai šitoje situacijoje praktinis aspektas rodo, kad skubusis orderis yra tinkama priemonė, kad užkardyta būtų čia ir dabar. Tačiau nemaža dalis atvejų reikalauja ilgalaikio orderio“, – sako Specializuotos kompleksinės pagalbos centro konsultantė Nomeda Cibarauskienė.
Pasak policijos, šiemet per pusmetį skirta 8300 orderių.
„Pernai buvo 24 proc. asmenų, kurie pakartotinai gavo tuos orderius. Tai tikrai matome, kad per 15 dienų, kuomet yra skiriamas skubus, pavadinkime, vienkartinis orderis, tos problemos niekur nedingsta. Man atrodo, rekordas – vienam asmeniui 14 kartų yra skirtas orderis“, – komentuoja Policijos departamento komunikacijos skyriaus vedėjas Ramūnas Matonis.
„Labai dažnai būna, kad pačios moterys įsileidžia, nes jos pasiduoda, jos neatlaiko to spaudimo, kurį jos gauna iš to paties smurtautojo, galbūt iš šeimos, iš aplinkos. Dažnai šeima nepalaiko tokio žmogaus ir žmogui būnant jau pažeidžiamam, nukentėjus nuo smurto tikrai yra labai sudėtinga“, – pastebi centro „Veda vidus“ vadovė Dalia Puidokienė.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ruošia įstatymo projektą, kuris įtvirtintų ilgalaikės apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderį. Jis teismo galėtų būtų skiriamas iki pusės metų.
„Eidami su tuo ambicingu paketu į Seimą, tikrai nei ministrė, nei mūsų komanda nematome atsitraukimo galimybės, kad nebūtų ilgalaikio orderio“, – sako Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Rita Grigalienė.
Pasak smurto artimoje aplinkoje ekspertės, ilgalaikis orderis būtų tinkama prevencijos priemonė esant sisteminiam smurtui – bauginimams, grasinimams, persekiojimui.
„Jeigu yra psichologinio smurto apraiškos, yra persekiojimo kažkokie epizodai. To, deja, pats klausimynas, kurį atlieka pareigūnai tiek ir atvykus čia ir dabar, iš karto neparodo“, – teigia Moterų teisių įtvirtinimo asociacijos valdybos pirmininkė Dovilė Masalskienė.
„Kada trūksta faktinių duomenų ikiteisminiam tyrimui pradėti arba pradėti baudžiamąjį persekiojimą, tai turime truputėlį tokį pilką tarpą – ikiteisminiam tyrimui dar neužtenka duomenų pradėti, tačiau būtina naudoti tam tikras kitas apsaugos priemones“, – tikina Specializuotos kompleksinės pagalbos centro konsultantė.
Šiais metais specializuotą pagalbą patyrus smurtą artimoje aplinkoje gavo per 1780 žmonių.
