Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) taryba pirmadienį nusprendė pakartotinai patvirtinti, kad transliuotojo direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė padarė darbo pareigų pažeidimą dėl neatskleistų duomenų apie asmenis, iš kurių įstaiga pirko paslaugas, pranešė tarybos pirmininkas Mindaugas Jurkynas.
„Slapto balsavimo metu buvo pakartotinai patvirtintas generalinės direktorės padaryto darbo pareigų pažeidimo sprendimas, priimtas tarybos rugsėjo mėnesį, tai reiškia, jis buvo paliktas galioti nepakeistas“, – BNS teigė M. Jurkynas.
Pakartotinai pažeidimą taryba patvirtino, kai M. Garbačiauskaitė-Budrienė paprašė sprendimą persvarstyti.
Paprašytas nurodyti argumentus, kurie buvo išsakyti posėdžio metu, M. Jurkynas tikino, kad tai buvo „teisinė diskusija“.
„Į tą teisinę diskusiją ir nevertėtų pernelyg leistis, nes ten buvo kalbama ir apie Generalinės prokuratūros nutarimo darbo pareigų pažeidimo nekonstatavimą, ir apie terminus, ir kitus dalykus. Tai iš esmės buvo grynai teisinė kalba su argumentais, faktais paruošta“, – aiškino LRT tarybos pirmininkas.
„LRT taryba šiuo klausimu buvo griežta ir nuosekli, nes kai tik Generalinė prokuratūra įvardijo dar vasarą tuos pažeidimus, taryba rinkosi į neeilinį posėdį ir vienbalsiai palaikėme Generalinės prokuratūros reikalavimą, kad administracija taisytų tuos pažeidimus. (...) Generalinė direktorė nesutiko su tarybos sprendimu ir taryba, persvarsčiusi, paliko galioti rugsėjo mėnesio nutarimą“, – aiškino jis.
Anot M. Jurkyno, pagal tarybos darbo reglamentą ir pagal LRT įstatymą galimybė paprašyti sprendimą persvarstyti jau buvo išnaudota: „O kokie yra kiti teisiniai keliai, tai jau reikėtų klausti advokatų ar teisininkų“, – sakė tarybos pirmininkas.
Savo ruožtu LRT generalinė direktorė pirmadienį dar kartą pakartojo, kad su tokiu tarybos sprendimu nesutinka, o BNS tikino svarstysianti, ar skirtą nuobaudą skųsti teismui.
Anot jos, sprendimas yra teisiškai ydingas, taryba neįvardija, kokią konkrečią darbo pareigą ji pažeidė, kokiais veiksmais tai padarė ir kuo grindžiama jos individuali kaltė. Be to, direktorės teigimu, sprendimas priimtas pažeidžiant Darbo kodekse numatytus terminus.
Ji taip pat pabrėžia, kad ginčas susijęs ne tik su jos teisėmis, bet ir su visuomeninio transliuotojo instituciniu nepriklausomumu. Generalinės direktorės vertinimu, toks tarybos sprendimas sukuria pavojingą precedentą.
„LRT vadovo nepriklausomumo apsaugos negali būti apeinamos plečiamai aiškinant bendrąsias darbo teisės normas. O LRT tarybos dauguma neturėtų piktnaudžiauti teise. Tai pavojingas precedentas daugeliu atžvilgiu. Su tokiu požiūriu nesutinku“, – socialiniame tinkle „Facebook“ pirmadienį nurodė ji.
Kaip skelbė BNS, prašymą persvarstyti tarybos sprendimą M. Garbačiauskaitė-Budrienė grindė argumentais, kad jame „yra tikrovės neatitinkančių teiginių“, o nuobdauda skirta pažeidžiant Darbo kodekse numatytus terminus.
Generalinės direktorės pažeidimą LRT taryba konstatavo rugsėjį. Tuomet tokį sprendimą palaikė aštuoni tarybos nariai, keturi atsisakė dalyvauti balsavime.
Vasarą priimtu sprendimu Generalinė prokuratūra įpareigojo LRT individualiai įvertinti kiekvieną atvejį, kai viešai skelbiamose programų pirkimų ataskaitose neviešinami tiekėjų vardai ir pavardės, o ne savaime atsisakinėti juos skelbti dėl duomenų apsaugos reikalavimų.
Prokuratūros vertinimu, LRT bendro pobūdžio sprendimą neviešinti visų tiekėjų priėmė neatlikusi kiekvieno konkretaus pirkimo vertinimo.
Atsižvelgusi į prokuratūros poziciją, po kurio laiko LRT patikslino pernykštę programų pirkimų ataskaitą.
Pirminį sprendimą neviešinti tiekėjų anksčiau palaikė ir pati taryba, tačiau, anot M. Jurkyno, jos vaidmuo „po diskusijų, po svarstymų nebuvo laikytas kaip esminis“.
