Paskelbus oro pavojų dėl įskridusio drono, sekmadienio rytą raudonojoje zonoje atsidūrusiuose Lietuvos regionuose dalis priedangų taip ir liko užrakintos. Skirtingai į perspėjimą dėl aukščiausio lygio grėsmės reagavo ir patys gyventojai – vieni skubėjo ieškoti saugios priedangos, kiti fiksavo užrakintas slėptuves, treti į oficialius įspėjimus žiūrėjo abejingai ir liko namuose.
Šis konkretus išbandymas bakstelėjo į spragas. Paaiškėjo, kad daliai gyventojų pranešimai apie pavojų nebuvo išsiųsti, o dalis priedangų pavojaus zonose buvo užrakintos.
STRAIPSNIS TRUMPAI
- Spalio 18 d. pranešus apie oro pavojų, daugelis priedangų liko užrakintos, nes neįrengti nuotoliu valdomi užraktai.
- Gyventojai irgi abejingai reagavo į perspėjimą: pavyzdžiui, Šiauliuose į priedangas atskubėjo vos 105 žmonės.
- Panevėžio miesto savivaldybė sekmadienį savo tinklapyje apie pavojų nepaskelbė jokios informacijos.
- Ukrainą pustrečių metų ginklu gynęs savanoris A. Kumpis kritiškai vertina Lietuvos parengtį X dienai.
- Savanoris perspėja, kad agresoriaus neatgrasys pagausėjusios sąjungininkų pajėgos, o Lietuvai teks gintis pačiai.
Pavyzdžiui, Šiauliuose užrakintos buvo daugiau kaip pusė slėptuvių. Tiesa, ir į jas žmonės neskubėjo – pirmadienio duomenimis, slėptis suskubo vos 105 miestiečiai.
Iniciatyvomis nežibėjo ir pačios savivaldybės – oficialiame tinklapyje apie pavojų Panevėžys nepaskelbė nieko. Porą trumpų pranešimų apie situaciją publikavo Pasvalio rajono savivaldybė, kurios teritorijoje ir sprogo dronas. Šiaulių miestas sekmadienį pranešė, kad „oro pavojus patikrino pasirengimą“.
Pustrečių metų Ukrainą ginklu gynęs Arūnas Kumpis neslepia – situacija yra prasta: „Mūsų pasirengimą dešimties balų skalėje įvertinčiau trejetu, nes realiai niekas neveikia“.
Šiauliečiai slėptis neskubėjo
Šiaulių miesto savivaldybės administracijos parengties pareigūnas Paulius Stočkus sako, kad mieste įregistruota 131 priedanga. Tiesa, iš jų 61 pavaldi miestui, o likusios 70 – valstybinėms įstaigoms arba privačioms įmonėms.
Vyriausybė yra nustačiusi, kad didmiesčiuose priedangų turi pakakti 60 proc. gyventojų. Šiauliams iki šios ribos šiek tiek trūksta – dabar esamų pakaktų 59,3 proc. gyventojų.
Pasak P. Stočkaus, pirmadienio ryto duomenimis, per raudoną oro pavojų Šiauliuose buvo atrakintos 64 priedangos, iš jų 52 – priklausančios savivaldybei pavaldžioms įstaigoms.
Parengties pareigūnas negalėjo atsakyti, kodėl kita dalis buvo užrakintos – visa informacija dar nesurinkta.
Tiesa, ir patys šiauliečiai į priedangas neskubėjo – pirminiais duomenimis, slėptis atskubėjo vos 105 miestiečiai. Gauta pranešimų apie savanorius tikrintojus. „Tai vertiname kaip tam tikrą visuomeninę iniciatyvą, ir tai yra teigiamas dalykas“, – sako parengties pareigūnas.
P. Stočkus pažymi, kad labai operatyviai sureagavo 6 priedangas valdantis Šiaulių technologijų mokymo centras ir didieji prekybos centrai. Pastarieji transliavo garsinius pranešimus darbuotojams, kad šie leistųsi į požemines automobilių stovėjimo aikšteles, o tai girdėjo ir aplinkiniai gyventojai.
Įdiegs nuotolinius užraktus
Šiaulių miesto savivaldybės atstovas svarstė, kad dalis atsakingų asmenų galėjo būti išvykę.
Kad tokia situacija nepasikartotų, bus skatinamas nuotolinio atvėrimo mechanizmų diegimas. Pasak P. Stočkaus, apie nuotoliu valdomų spynų poreikį kalbama nuo pirmojo oro pavojaus gegužę, o įstaigoms jau skirta ir pinigų.
„Kiek yra įdiegta [nuotolinių spynų] šiuo metu, negalėčiau pasakyti, bet tikrai įstaigos yra pateikusios poreikius ir savivaldybė juos tenkina“, – sako P. Stočkus.
Savivaldybės atstovas sakė, kad tokia spyna kainuoja 500 – 1500 eurų, bet vienai priedangai gali reikėti ir kelių užraktų – varteliams, lauko durims, vidaus durims.
Pamokos dar neišmoktos
Nuo karo pradžios pustrečių metų Ukrainą gynęs savanoris Arūnas Kumpis sako, kad Lietuvoje labiausiai pasigenda funkcijų pasidalijimo – kas ir už ką atsakingas.
„Visi puikiai suprantame, kad suspėti subėgioti ir atrakinti priedangas neįmanoma. Turėtų pakakti paspausti nuotolinį mygtuką, o atsakingas asmuo privalo turėti ir jį keičiantį“, – sako išgyvenimo kursus rengiantis savanoris.
Ukrainą gynęs lietuvis įsiminė iš ukrainiečių išgirstus žodžius: „Jums pasisekė, kad galite mokyti iš mūsų klaidų“. Tiesa, tai A. Kumpiui kelia šypseną, nes Lietuvoje gaji nuomonė, kad karas čia neateis.
„Tai – psichologija. Žmonės žino, kad keliuose įvyksta mirtinų avarijų, bet vis tiek naudojasi keliais, nes tiki, kad nelaimė aplenks“, – sako savanoris.
Jo manymu, pakaktų keliasdešimties dronų, ir visa sistema griūtų.
Gintis reikės patiems
Prieš porą mėnesių beveik visą fronto liniją Ukrainoje aplankęs A. Kumpis įsitikinęs, kad agresoriaus negąsdina nei Vokietijos brigada, nei sugrįžęs JAV karių kontingentas: „Žinau, kas yra rusas. Jis kasdien eina į mirtį, todėl tai neatgrasys“.
Pasak savanorio, agresijos atveju gintis reikės patiems: „Niekas nepuls mirti už mus. Mes sulauksime agresoriaus siūlomų „bendradarbiavimo“ sąlygų, o iš sąjungininkų greičiausiai išgirsime „susitarkit“.
A. Kumpis paragino tautiečius pamatyti tai, kas akivaizdu: „Kinetinis karas jau vyksta – Vokietijoje į oro uostą skraidinamas dronas su sprogmenimis, Bulgarijoje, Rumunijoje sprogdinami laivai. O mes vis dar nenorime galvoti apie blogus dalykus“.
Paklaustas, kokį pažymį parašytų Lietuvai už parengtį X dienai, A. Kumpis nedvejojo – trejetą dešimties balų skalėje.
LRT.lt pirmadienį kreipėsi į Panevėžio miesto savivaldybės atstovus dėl komentaro apie padėtį spalio 18 d. Telefonu susisiekti nepavyko, todėl nusiųsta ir užklausa el. paštu. Gavę atsakymus, publikaciją papildysime.
