Tuo pat metu, kai Donaldo Trumpo administracija imasi veiksmų, kurie stiprina Rusiją, į Lietuvą pamažu grįžta Jungtinių Valstijų kariai. Kita vertus, susitarimas dėl dyzelino su Vladimiru Putinu, spaudimas Volodymyrui Zelenskiui, viešumon iškilę rusų ir amerikiečių pokalbiai dėl būsimų energetinių sandorių ir tuo pat metu NATO pajėgų Europoje vado, taip pat amerikiečio, išdėstytas aiškus atsakas į galimą Kremliaus puolimą – Rusija sulauktų atsako net savo teritorijoje. Lietuva atsidūrė situacijoje, kai, siekdama nuolatinės amerikiečių karių bazės, priversta laviruoti. Negana to, abejonės, ar galima pasitikėti amerikiečiais, niekur nedingsta.
Ir rūgštu, ir saldu
„The Wall Street Journal“ skelbia, kad prieš kelias savaites būtent Niujorke D. Trumpas užsipuolė V. Zelenskį, esą klausdamas, kodėl ukrainiečiai atakuoja Rusijos naftos objektus.
Nuo tada, kai Ukrainai, regis, pavyko įgyti gerą puolimo tempą, D. Trumpas tarsi įteikė V. Putinui gimtadienio dovaną: apkaltino Ukrainą dėl aukštų dyzelino kainų, sukirto rankomis su Kremliumi, sušvelnino sankcijas ir įsigijo šiek tiek dyzelino. Be to, kaip skelbia V. Zelenskis, Ukrainai buvo pristabdytas ir žvalgybinės informacijos teikimas.
„Mano reakcija vienareikšmiška – tai yra bloga diena“, – taip susitarimą dėl dyzelino įvertino prezidentas Gitanas Nausėda.
Ne tik prezidentas, bet ir premjeras Mindaugas Sinkevičius kritiškai pasisakė apie amerikiečių susitarimus su Rusija. Tačiau čia pat jis dėkojo už tai, kad Lietuvoje atnaujinama amerikiečių karių rotacija.
„Dabartinis laviravimas ir yra maždaug toks: mes neatsisakome paramos Ukrainai, suprantame, ko jai reikia, ir norime, kad amerikiečiai remtų Ukrainą kiek įmanoma labiau. Tačiau tame ginče mūsų politikai tiesiogiai dalyvauti nenori, be to, nelabai yra prasmės“, – sako Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius Tomas Janeliūnas.
Prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Deividas Matulionis sako, kad dabar geriausia pozicija – luktelėti. Amerikiečiams jau pateiktas Lietuvos siūlymas dėl nuolatinio karių dislokavimo ir bazės steigimo.
„Galėtume padaryti viską, kad priimtume nuolat dislokuoti 1,5–2 tūkst. Amerikos karių. Mūsų infrastruktūrą galbūt dar reikėtų paruošti, bet jeigu būtų priimtas toks politinis sprendimas, tikrai visos politinės partijos – ir dabartinė valdančioji dauguma, ir opozicija – tam pritartų ir judėtume prie sprendimo“, – sako D. Matulionis.
Užsienio reikalų ministras atmeta prielaidą, kad Jungtinės Valstijos, planuodamos tolesnį karių dislokavimą, gali atsižvelgti į kritišką Lietuvos vadovų poziciją dėl susitarimo su rusais.
„Nereikėtų manyti, kad vienas klausimas yra kito įkaitas. Jeigu nepritariame vienam veiksmui, tai nereiškia, kad būtinai turėsime pasekmių kitoje srityje. Niekada taip nebuvo. Dar kartą atkreipsiu dėmesį į sudėtingesnius mūsų santykių su JAV laikotarpius: muitus, prekybą, kai atrodė, kad bus blogai. Arba kai mūsų požiūris į tai, kaip reikėtų užtikrinti saugumo interesus šiaurėje, įskaitant kolektyvinio saugumo interesus, šiek tiek skyrėsi, kai buvo kalbama apie Grenlandiją. Visus klausimus išsprendėme“, – teigia užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys.
Lietuvos dilemą galima apibūdinti taip: Ukraina kariauja ir su didžiausia Lietuvos prieše Rusija, tačiau amerikiečiai, pagrindinis Lietuvos saugumo garantas, savo susitarimais stiprina Rusiją. Įprastai Kremlius siekia, kad kiltų abejonių dėl NATO vienybės, tačiau kas kita, kai realių abejonių ima kelti Vašingtonas.
D. Trumpo retorika NATO atžvilgiu ir jo veiksmai Ukrainos atžvilgiu verčia svarstyti ir apie galimybę, kurios, kaip sako profesorius T. Janeliūnas, baiminamasi, – kad amerikiečiai galėtų sudaryti karinius susitarimus su Kremliumi.
„Sąmokslo tarp Putino ir Trumpo tikimybės visiškai atmesti negalime. Bet manau, kad ji yra nedidelė. Reakcija būtų tiesiog sprogdinanti. Vienaip ar kitaip, NATO sutarti gynybos planai ir to paties SACEUR galimybės vykdyti veiksmus dar prieš priimant politinį sprendimą dėl penktojo NATO straipsnio įsigaliojimo suteikia mums rimtą atgrasymo pagrindą“, – sako T. Janeliūnas.
Ar amerikiečiai vis dar yra atgrasymo garantas?
D. Trumpo administracijos derybos su Kremliumi vyksta artėjant kadencijos vidurio rinkimams, o respublikonams sulaukiant daug kritikos dėl energetikos šoko. Į rinkimų kampaniją įtrauktas ir V. Zelenskis. D. Trumpo teigimu, jis yra didysis kaltininkas, rinkimų kampanijos strategijoje – priešas.
Tačiau abejones dėl amerikiečių pozicijos sklaido NATO pajėgų Europoje vadas, amerikiečių generolas Alexusas Grynkewichius ir viešai pristatyta teorija, kaip NATO reaguotų į Rusijos agresiją. Į Lietuvą grįžtantys Jungtinių Valstijų kariai taip pat yra gynybos planų dalis.
„Amerikiečių sluoksnis yra be galo svarbus. Bet turime ir kitų sluoksnių – vokiečių brigadą, kitų NATO valstybių dalyvavimą mūsų teritorijoje. Ir, savaime suprantama, nacionalinius pajėgumus, civilinę saugą ir civilinę gynybą. Mums reikia didinti atsparumą“, – sako atsargos pulkininkas Vaidotas Malinionis.
Paklaustas, kuo labiau pasitikėtų, jei reikėtų rinktis, – A. Grynkewichiumi ar D. Trumpu, atsako: „Kadangi esu atsargos kariškis, aš kariškiais visada pasitikiu.“
Į Lietuvą grįžtantys amerikiečių kariai įsikurs naujai pastatytose kareivinėse generolo Silvestro Žukausko poligone. Čia jie sutiks ne tik lietuvių, bet ir vis daugiau vokiečių karių. Lietuvai laukiant atvykstančių tankų, pirmosios įgulos jau treniruojasi, tik kol kas – su vokiškais „Leopard“ tankais.
Pasak Sausumos pajėgų vado, amerikiečiai atvyksta ne tik treniruotis. Atgrasymas veikia.
„Priešui reikės susidurti ne tik su Lietuvos kariais, bet ir su keliais batalionais sąjungininkų. Jis turės įvertinti ne tik tai, kokių pajėgumų reikėtų mūsų pajėgoms sukaustyti ar sunaikinti, bet ir tai, kad reikės sukaustyti sąjungininkų pajėgas. Priešininkui užduotis tampa gerokai sudėtingesnė, o tai ir yra atgrasymas – jam tampa nebeįmanoma to padaryti nepastebėtam“, – pabrėžia Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų vadas brigados generolas Nerijus Stankevičius.
Lietuvos kariuomenė ne sykį yra pabrėžusi, kad karo atveju Lietuvos pajėgos tikrai nesislėps už sąjungininkų nugarų. Koalicijos partneriai – valstiečiai ir žalieji – akcentuoja, kad ruoštis turi ne tik kariuomenė, bet ir vidaus tarnybos. Partneriams jie pateikė siūlymų, tarp jų – perskirstyti gynybos biudžetą taip, kad lėšų tektų ne tik kariuomenei, bet ir vidaus tarnyboms.
„Aš tikiu, kad kariuomenė savo darbą atliktų taip, kaip yra suplanavusi. Bet ar susitvarkytume su tuo, kas vyksta šalies viduje? Ar sugebėtume susikoordinuoti, kai žinome, kad neturime oro gynybos sistemų, o mūsų civilinė perspėjimo sistema neveikia šimtu procentų?“ – sako Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys Dainius Gaižauskas.
Amerikiečių atsargos generolas Benas Hodgesas Lietuvai nuolat primena: rusams nerūpi, kiek Lietuva investuoja į gynybą. Atgrasymo nesustiprintų ir pasienyje pakabinta lentelė su užrašu „5 proc.“.
Klausimas, ar D. Trumpo politika nesugriovė ir tarptautinio atgrasymo efekto. Kitaip tariant, ar V. Putiną gali atbaidyti nuo avantiūrų amerikiečiai Lietuvoje.
