Japonijos mokslininkai antradienį paleis erdvėlaivį, kuriuo siekiama pirmą kartą paimti mėginių iš vieno iš Marso palydovų – tai galėtų padėti atskleisti Saulės sistemos ir gyvybės Žemėje kilmę.
Japonijos kosmoso tyrimų agentūros (JAXA) teigimu, pagrindinė raketa „H3“, gabenanti nepilotuojamą zondą „Martian Moons eXploration“ (MMX), iš Tanegašimos kosminio centro turėtų pakilti antradienį 4 val. 41 min. vietos (pirmadienį 22 val. 41 min. Lietuvos) laiku.
Sėkmės atveju erdvėlaivis pasieks Marso apylinkes maždaug kitų metų rugpjūtį, kur skries aplink vieną iš jo palydovų – Fobą.
Vėliau jis nusileis ant Fobo ir per planuojamus trejus metus Raudonosios planetos kaimynystėje nuo jo paviršiaus paims mažiausiai 10 gramų medžiagos.
Ši misija, kuria siekiama įvykdyti pirmąją kelionę į Marso regioną ir atgal, vykdoma bendradarbiaujant su JAV ir Europos kosmoso agentūromis, taip pat daugybe universitetų bei technologijų kompanijų.
Misijos dalyviai tikisi, kad tai padės padėti pamatus būsimiems pilotuojamiems skrydžiams.
JAXA tikisi, kad ši misija atskleis, kaip susiformavo Marsas ir du jo palydovai, o tai yra itin svarbi žinių dalis aiškinantis, kaip atsirado Saulės sistema.
Viena iš palydovų kilmės teorijų – „milžiniško smūgio“ hipotezė – teigia, kad jie susiformavo po dangaus kūno susidūrimo su Marsu.
Tuo tarpu „pagavimo“ hipotezė daro prielaidą, kad šie palydovai yra Marso gravitacijos pritraukti asteroidai.
Nustatymas, kuri teorija yra teisinga, padės atskleisti, „kaip Žemės tipo planetose galėjo susidaryti gyvybei tinkama aplinka“, nurodė JAXA, turėdama omenyje keturis arčiausiai Saulės esančius uolinius pasaulius – Merkurijų, Venerą, Žemę ir Marsą.
„Natūrali kosminė stotis“
JAXA pranešė, kad misijos metu taip pat bus tiriama galimybė naudoti Fobą kaip „natūralią kosminę stotį“, nustatant reikalavimus kelionei pirmyn ir atgal – tai „būtina pilotuojamiems Marso tyrimams“.
Zondas taip pat stebės kitą planetos palydovą – Deimą, nors ant jo ir nenusileis.
JAV ir Kinijos kosmoso agentūros taip pat varžosi dėl to, kas pirmoji į Žemę pargabens uolienų mėginių iš Marso paviršiaus.
Nuo 2021-ųjų Marse važinėjantis NASA marsaeigis „Perseverance“ jau yra surinkęs mėginių.
Vis dėlto pavyzdžių pargabenimo misiją prezidento Donaldo Trumpo administracija faktiškai atšaukė po sausį įvykusio Kongreso balsavimo.
Kinijos erdvėlaivį „Tianwen-3“ planuojama paleisti apie 2028-uosius, tikintis Marso mėginius į Žemę pargabenti jau 2031-aisiais – galbūt anksčiau, nei sugrįš Japonijos misija.
